Helovinas: vieni leidžia pinigus, kitiems tai – net ne šventė - Anglija.lt
 

Helovinas: vieni leidžia pinigus, kitiems tai – net ne šventė 

Etnologų teigimu, Helovinas Lietuvoje – banguojantis reiškinys, nes vienais metais švenčia daugiau žmonių, kitais – mažiau. Iš Vakarų atkeliavęs paprotys dėmesio sulaukia tik tarp jaunimo.

Ką švęsti – Heloviną ar Visų Šventųjų dieną?

Heloviną švenčiančių lietuvių manymu, tai yra dvi skirtingos šventės. „Pirmiausia, jos minimos skirtingomis dienomis, o tai – labai geras dalykas, nes, pavyzdžiui, aš jau kelerius metus šias šventes kuo puikiausiai suderinu“, – pasakojo neseniai studijas pabaigęs Saulius.

Jo teigimu, jam kur kas mielesnė šventė yra Helovinas, nes jį švenčia linksmai su draugais, tačiau niekada nepamiršta kitą dieną minimos Visų Šventųjų dienos, aplanko artimųjų kapus. „Kaip jau sakiau, pats geriausias dalykas yra tai, kad šventės minimos skirtingomis dienomis. Tad, kas nori, puikiai gali atsirinkti, kurią šventę švęsti, o, jei nori, gali rinktis abi“, – teigė Saulius.

Helovinui pinigų negaili

Peržiūrėjus sostinės klubų tvarkaraštį, galime pastebėti, kad spalio 31 d. visi švenčia Heloviną. Kai kurie klubai netgi nurodę, kad įleidžiami bus tik tie, kurie ateis su kaukėmis, ir persirengėliai.

„Praėjusiais metais su drauge nuomojomės kostiumus, tačiau pasimokėme, kad, atidėjus darbus paskutinei minutei, tenka brangiai sumokėti. Už abu kostiumus teko pakloti apie 300 litų, o kur dar sugaištas laikas paieškoms...

Tačiau šiemet nusprendėme kostiumų nepirkti, o tiesiog pasitelkti kūrybinę gyslelę ir juos pasidaryti. Nusipirkome veido dažų, o apdarų klausimas išspręstas taip pat lengvai – dėvėtų drabužių parduotuvių Vilniuje netrūksta“, – teigė Saulius.

Susisiekus su įmonėmis, teikiančiomis karnavalinių kostiumų nuomos paslaugas, paaiškėjo, kad kostiumų nebėra – nors su žiburiu ieškok. Esą viskas užsakyta dar prieš mėnesį.

Turėtų švęsti lietuviškas, o ne svetimas šventes

Priešingos nuomonės laikosi 27 metų Laura, kuriai ši šventė – net ne šventė. Mergina nesupranta, kaip lietuviai ją gali švęsti dieną prieš tikrąją lietuvišką šventę.

„Aišku, tai yra pasirinkimo laisvė. Niekam neuždrausi daryti to, ko žmogus nori. Tačiau man neleidžia savigarba dieną prieš visų mirusiųjų pagerbimo šventę eiti į klubą, linksmintis, be abejo, neatsisakyti alkoholio, o kitą dieną važiuoti aplankyti Anapilin išėjusių artimųjų.

Jei labai norisi persirengti kostiumais, galima tai daryti per Užgavėnes – bus ne ką blogesnis Helovinas. Tačiau lietuviai kažkodėl yra pasiryžę lygiuotis į vakarietišką kultūrą“, – pasakojo mergina.

Ji pastebi, kad, nors ir nešventi Helovino, tai nereiškia, kad pavyks jo išvengti, mat televizijos laidos, kavinės, netgi sporto klubai jį populiarina, tad, nori nenori, jaunesnioji karta į tai įsitraukia.

Etnologų teigimu, Helovinas Lietuvoje – banguojantis reiškinys, nes vienais metais švenčia daugiau žmonių, kitais – mažiau. Iš Vakarų atkeliavęs paprotys dėmesio sulaukia tik tarp jaunimo.

Ką švęsti – Heloviną ar Visų Šventųjų dieną?

Heloviną švenčiančių lietuvių manymu, tai yra dvi skirtingos šventės. „Pirmiausia, jos minimos skirtingomis dienomis, o tai – labai geras dalykas, nes, pavyzdžiui, aš jau kelerius metus šias šventes kuo puikiausiai suderinu“, – pasakojo neseniai studijas pabaigęs Saulius.

Jo teigimu, jam kur kas mielesnė šventė yra Helovinas, nes jį švenčia linksmai su draugais, tačiau niekada nepamiršta kitą dieną minimos Visų Šventųjų dienos, aplanko artimųjų kapus. „Kaip jau sakiau, pats geriausias dalykas yra tai, kad šventės minimos skirtingomis dienomis. Tad, kas nori, puikiai gali atsirinkti, kurią šventę švęsti, o, jei nori, gali rinktis abi“, – teigė Saulius.

Helovinui pinigų negaili

Peržiūrėjus sostinės klubų tvarkaraštį, galime pastebėti, kad spalio 31 d. visi švenčia Heloviną. Kai kurie klubai netgi nurodę, kad įleidžiami bus tik tie, kurie ateis su kaukėmis, ir persirengėliai.

„Praėjusiais metais su drauge nuomojomės kostiumus, tačiau pasimokėme, kad, atidėjus darbus paskutinei minutei, tenka brangiai sumokėti. Už abu kostiumus teko pakloti apie 300 litų, o kur dar sugaištas laikas paieškoms...

Tačiau šiemet nusprendėme kostiumų nepirkti, o tiesiog pasitelkti kūrybinę gyslelę ir juos pasidaryti. Nusipirkome veido dažų, o apdarų klausimas išspręstas taip pat lengvai – dėvėtų drabužių parduotuvių Vilniuje netrūksta“, – teigė Saulius.

Susisiekus su įmonėmis, teikiančiomis karnavalinių kostiumų nuomos paslaugas, paaiškėjo, kad kostiumų nebėra – nors su žiburiu ieškok. Esą viskas užsakyta dar prieš mėnesį.

Turėtų švęsti lietuviškas, o ne svetimas šventes

Priešingos nuomonės laikosi 27 metų Laura, kuriai ši šventė – net ne šventė. Mergina nesupranta, kaip lietuviai ją gali švęsti dieną prieš tikrąją lietuvišką šventę.

„Aišku, tai yra pasirinkimo laisvė. Niekam neuždrausi daryti to, ko žmogus nori. Tačiau man neleidžia savigarba dieną prieš visų mirusiųjų pagerbimo šventę eiti į klubą, linksmintis, be abejo, neatsisakyti alkoholio, o kitą dieną važiuoti aplankyti Anapilin išėjusių artimųjų.

Jei labai norisi persirengti kostiumais, galima tai daryti per Užgavėnes – bus ne ką blogesnis Helovinas. Tačiau lietuviai kažkodėl yra pasiryžę lygiuotis į vakarietišką kultūrą“, – pasakojo mergina.

Ji pastebi, kad, nors ir nešventi Helovino, tai nereiškia, kad pavyks jo išvengti, mat televizijos laidos, kavinės, netgi sporto klubai jį populiarina, tad, nori nenori, jaunesnioji karta į tai įsitraukia.

 (Komentarų: 3)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: