Hastingas įsikūręs pietrytinėje Anglijos pakrantėje East Sussex, ten, kur aukšti smiltaininių kalvų gūbriai susiduria su Lamanšo sąsiauriu (anglai jį vadina English Chanel) ir suformuoja stačius, tiesiai į vandenį besileidžiančius skardžius. Pasivaikščiojimas pačiu skardžio pakraščiu su į neužmatomus tolius atsiveriančiais jūros vaizdais – tikras malonumas. O žemyn besileidžiančiais ir vėl aukštyn kylančiais takais sukorus keletą mylių – alaus pinta ir porcija „fish and chips“ vidiniame užkandinės kiemelyje – beveik palaima.

Dvejose daubose išsidėstęs, kai kur skardingų kalvų viršūnes pasiekiantis Hastingso miestelis yra vienas iš tų pietrytinės pakrantės miestų, kurie jūros alsavimą jaučia stipriai. Statūs smiltainio skardžiai į abi puses nuo Hastingso yra paliesti erozijos ir gabalais byra tiesiai jūron.

Kad bangų nuolat atakuojamas status smiltainio šlaitas pamažėl yra, nesunku pastebėti išsiruošus pasivaikščioti akmenuota jūros pakrante, apsinuoginančia atoslūgio metu. Šlaito papėdėje matyti neseniai žemyn nusiritusios uolienos gabalai, o nuo kalvos link jūros vedantys laipteliai sukrypę ar užgriūti nuošliaužų. Nemažai ant skardžio prie Fairlight kaimelio įsikūrusių sodybų kybo pavojus bet kada nugarmėti į jūrą.

Beje, didelę Hastingso dalį jūra pasiglemžė dar 13 amžiuje. Nukentėjo ir ant uolos įsikūrusi Viljamo Užkariautojo statyta pilis, kurios nemaža dalis su visa pakriūte nugriuvo į vandenį. Keliais šimtmečiais vėliau buvo pastatyti apsauginiai barjerai ir išbetonuotos promenados, padedančios susilpninti jūros atakų aršumą.

Išgarsino mūšis
Tie, kas bent kiek žino Anglijos istoriją, Hastingso vardą turėtų būti įsidėmėję dėl netoli vykusio ir šalies ateitį nulėmusio mūšio.
1066 m. laikomi lūžio metais Anglijos istorijoje. Tais metais pasikeitė net trys karaliai. Metų pradžioje mirė Edvardas Išpažinėjas (Edward the Confessor), kuris, nors buvo vedęs, bet laikėsi skaistybės ir nepaliko įpėdinio. Ir nors sostą Edvardas prieš mirtį buvo pažadėjęs Normandijos kunigaikščiui Viljamui, jis atiteko Haroldui Godwinsonui. Haroldas nebuvo karališkojo kraujo, bet jo rangas buvo aukščiausias tarp to meto aristokratų, be to, būtent jo sesuo buvo karaliaus Edvardo žmona.

Tačiau Normandijos kunigaikštis, negavęs pažadėtojo sosto, su kariuomene išsilaipino į krantą ir sumušė Anglosaksų armiją netoli Hastingso. Laukymė, kur kaip teigiama, vyko mūšis, taip ir vadinama – Battle. Legenda pasakoja, kad Haroldas II čia žuvo nuo strėlės, pataikiusios tiesiai į akį.
Šis mūšis išgarsino East Sussexe įsikūrusį Hastingso miestelį. Ant vakarinės kalvos 1070 m. buvo pastatyta pilis, kurioje dažnai apsistodavo Anglijos karaliai. Būtent čia 1201 m. Karalius John paskelbė Angliją „jūrų valdove“, o Hastingsas tapo vienu iš penkių svarbiausių Anglijos uostų.

Pamėgo kontrabandininkai
Tačiau tai tęsėsi neilgai. Po to, kai pagrindiniai pilies statiniai kartu su šlaitu nugriuvo į jūrą, Hastingsas prarado savo didybę. Vietiniai gyventojai daugiausia vertėsi žvejyba – pakrantėje iki šiol nemažai charakteringų medinių juodos spalvos būdų, kurios buvo naudojamos tinklams džiovinti.

Ramų žvejų miestelį vienu metu buvo pamėgę kontrabandininkai. Taip atsitiko dėl naujo mokesčio prabangos prekėms. Šis mokestis tokių prekių kontrabandą padarė pelningu užsiėmimu. Hastingsas kontrabandininkams tapo idealia vieta. Vakarinėje kalvoje, netoli nuo pilies griuvėsių, yra St. Clement’s Caves (Šv. Klemenso olos). Tai pusiau natūralios kilmės, pusiau žmogaus rankų darbo tuštymės minkštame smiltainyje. Šios olos buvo naudojamos kaip kontrabandinių prekių sandėliai bei kontrabandininkų slėptuvė. 19 a. pradžioje Napoleono karų metu kontrabandos srautas į Hastingsą nutrūko, o atsiradus geležinkeliui, pajūrio miestelis tapo madingu kurortu.

Šiuo metu kurortinis vietovės patrauklumas kiek priblėsęs ir vietos valdžia visais būdais bando pritraukti turistus rengdama sportines rungtynes ir festivalius.
Pirmą kartą Hastingso vardas istoriniuose šaltiniuose paminėtas 8 a. Jis kilęs iš Anglijoje gyvenusios genties – Hastas – pavadinimo. Vietovė buvo žinoma dar romėnų laikais, 55 m. prieš Kristų – Wealden uolose romėnai kasė geležies rūdą, tad uostas jiems buvo labai reikalingas.
Dabar pagrindinės turistinės atrakcijos yra jau minėti pilies likučiai ant vakarinės kalvos, kontrabandinę miestelio praeitį menančios Šv. Klemenso olos bei senasis geležinkelio tunelis.

Z. Č.

Foto:
661 komp su pavadinimu
Castle1)
676)Hastingso uostui trūko natūralaus molo, kuris apsaugotų laivus nuo atviros jūros bangų. Keletas bandymų pastatyti dirbtinę užkardą baigėsi nesėkme, įsiaudrinusi jūra sunaikindavo žmonių statinius. Paskutinis bandymas pastatyti didžiulį, į jūrą išsikišusį molą 1897 m. irgi nepavyko – šį kartą todėl, kad jam pabaigti pristigo pinigų. Nuo pakrantės kalvų dar ir šiandien galima matyti tą nebaigtą statinį, primenantį toli į jūrą ištiestą ranką. Ji taip ir vadinasi – „Harbour arm“.
651)
687) Kelionė pėsčiomis skardingu jūros pakraščiu – nelengva, tačiau dovanoja keliautojui įspūdingus vaizdus, o nosį pamalonina beveik lietuviškų pievų kvapu.
720) Šimtmečius skaičiuojantys tradiciniai senamiesčio statiniai: daugelyje jų dabar – aludės, kuriose galima užsisakyti šviežos žuvies patiekalų. Beje, Hastingso „fish and chips“ laikomi bene geriausiais visoje Anglijoje.
715) Atoslūgio metu apsinuoginusia pakriūte galima nukeliauti net keletą mylių, grožintis įvairių spalvų ir formų, jūros bangų nugludintais smiltainio rieduliais.
661) Kauno Žaliakalnio funikulierių primenantis vagonėlis už porą svarų užkels jus ant stačios kalvos.