Į Lietuvą 1998-ais atvykęs danas: norite geriau gyventi - laikas girtis - Anglija.lt
 

Į Lietuvą 1998-ais atvykęs danas: norite geriau gyventi - laikas girtis 

Į Lietuvą 1998 m. atvykęs danas Larsas Malte, dabartinis „Baltic Textile“ akcininkas, mano, kad Lietuvos gyventojai nuolankūs ir sunkiai dirbantys, bet nedaro labai svarbaus dalyko – jie vengia pasigirti ir tapti žinomais.

L. Malte Lietuvoje gyveno iki 2012 m., o dabar dirba tarp trijų šalių: Lietuvos, Lenkijos ir Danijos, apie savo patirtį Lietuvoje jis kalbėjo Kopenhagoje per Danijos komercijos rūmų konferenciją „Danijos – Lietuvos bendradarbiavimas: ateitis ir galimybės“.

„Mes su žmona pajutome aiškius skirtumus, kai į Lietuvą atvykome pagyvenę Rusijoje ir Baltarusijoje. Lietuvoje jautėsi panašus noras siekti daugiau, dirbti, kaip ir Danijoje. Be to, buvo aišku, kad skirtingos verslo pusės turi leisti viena kitai uždirbti – tokios nuomonės laikomasi ir kitose Skandinavijos šalyse. Rusijoje ir Baltarusijoje verslo aplinka kitokia – turi būti viršesnis partneris“, - prisiminė L. Malte.

Pašnekovas dėsto, kad atvykęs į Lietuvą pasijuto kaip pakeliui namo.

„Lietuvoje mes įkūrėme bendrą įmonę su vieno šalies tekstilės fabriko savininku. Tada buvo šalta, tamsu, drėgna, o fabrike nesigirdėjo jokių garsų ir tai buvo blogas ženklas“, - pirmaisiais įspūdžiais dalijosi L. Malte.

Palaipsniui, Vilkaviškyje veikęs tekstilės fabrikas ėmė atstovauti danišką tekstilės prekės ženklą „Gabriel“, o akcininkui su šeima patiko gyventi ir dirbti Lietuvoje, matyti, kaip vyksta pokyčiai.

Vienintelis dalykas, kuris L. Malte iki šiol Lietuvoje krenta į akis - žema žmonių savivertė.

„Taip džiaugiausi, kai lietuviai „Eurovizijoje“ dalyvavo su daina „We are the winers“. Tuo metu norėjau, kad kiekvienas lietuvis ryte stovėtų prieš veidrodį ir dainuotų, kad jis yra nugalėtojas. Atsiprašau, kad aš turiu tai pasakyti, bet jūs turite daugiau tikėti esančiomis fantastiškomis galimybėmis ir apie jas daugiau kalbėti, tik taip pavyks iškilti ir įsitvirtinti pasaulinėse rinkose“, - kalbėjo L. Malte.

Pasak jo, kol kas apie Lietuvą Danijoje dažniausi žinoma iš kriminalinių istorijų, o sėkmės istorijos žinomos vienetams.

„Iššūkis, kurį aš matau Lietuvoje yra žmonių noras, kad jiems pasakytų, ką daryti. Lietuviai turėtų labiau stengtis įgyvendinti savo idėjas, nes jos yra geros, inovatyvios. Pastebėjau ne vienoje Lietuvos verslo srityje tokį požiūrį: pasakyk mums, ką daryti ir mes tau tai padarysime. Bet ilgalaikėje perspektyvoje to reikia atsisakyti ir mokytis sukurti ir parduoti savo produktus bei paslaugas, tikėti tuo, ką darai“, - mano L. Malte.

Lietuvos įvaizdis – pavojinga šalis

Verslininkas sako, ne kartą pastebėjęs, kad danai, neturėję verslo reikalų su Lietuva, šalį vertina kaip pavojingą. To priežastis – danų spaudoje paminimi lietuvių padaryti nusikaltimai.

„Lietuva? Žmonėms ji atrodo pavojinga. Gali kilti klausimų, ar ten vis dar apgauna gatvėse ir apiplėšinėja. Ponios ir ponai, kalbėkite, kad būtų galima pakeisti Lietuvos įvaizdį ne tik mūsų, šalyje jau dirbusių ir gyvenusių danų verslininkų, akyse. Yra begalės bendradarbiavimo su Lietuva galimybių“, - mano L. Malte.

Jis primena, kad verslininkams yra patrauklus Lietuvos ekonomikos augimas, didinama pramonės gamyba, taip pat gyventojų noras dirbti.

„Mačiau tyrimą, nagrinėjantį, kaip sunkiai biuruose dirba danai, o kaip lietuviai – jį atliko viena žmogiškųjų išteklių bendrovė – ir lietuviai danus lenkia, - kalbėjo L. Malte. - Bet greičiausiai lietuviai galvoja, kad visas pasaulis į juos žiūri kaip į mažą, neturtingą šalį Rytų Europoje ir savimi nepasitiki. Įdomu, kad dar 1924 m. išleistoje enciklopedijoje ši lietuvių savybė buvo paminėta, galbūt tai - charakterio dalis. Gerai, kad esate nuolankūs ir lojalūs, galite dirbti ir siekti rezultato, bet blogoji – dažniausiai darote tik tai.“

L. Malte sako, kad danai gali būti kritikuojami dėl pagyrų prieš pasiekiant rezultatą, bet tai duoda naudos.

„Dano atsakymas dažniausiai yra „žinoma, aš galiu tai padaryti“, nežinant, kaip yra iš tikrųjų, bet tikint, kad būdą pavyks rasti. Lietuvis dažniau sakys, „nesu tikras, kad galiu tai padaryti“, bet lygiai taip pat kaip danas ieškos išeities“, - pastebėjo L. Malte.

Pasak jo, siekiančiai geriau gyventi Lietuvai atėjo laikas girtis kaip puikiai vietai, mokslui, inovacijoms.

Į Lietuvą 1998 m. atvykęs danas Larsas Malte, dabartinis „Baltic Textile“ akcininkas, mano, kad Lietuvos gyventojai nuolankūs ir sunkiai dirbantys, bet nedaro labai svarbaus dalyko – jie vengia pasigirti ir tapti žinomais.

L. Malte Lietuvoje gyveno iki 2012 m., o dabar dirba tarp trijų šalių: Lietuvos, Lenkijos ir Danijos, apie savo patirtį Lietuvoje jis kalbėjo Kopenhagoje per Danijos komercijos rūmų konferenciją „Danijos – Lietuvos bendradarbiavimas: ateitis ir galimybės“.

„Mes su žmona pajutome aiškius skirtumus, kai į Lietuvą atvykome pagyvenę Rusijoje ir Baltarusijoje. Lietuvoje jautėsi panašus noras siekti daugiau, dirbti, kaip ir Danijoje. Be to, buvo aišku, kad skirtingos verslo pusės turi leisti viena kitai uždirbti – tokios nuomonės laikomasi ir kitose Skandinavijos šalyse. Rusijoje ir Baltarusijoje verslo aplinka kitokia – turi būti viršesnis partneris“, - prisiminė L. Malte.

Pašnekovas dėsto, kad atvykęs į Lietuvą pasijuto kaip pakeliui namo.

„Lietuvoje mes įkūrėme bendrą įmonę su vieno šalies tekstilės fabriko savininku. Tada buvo šalta, tamsu, drėgna, o fabrike nesigirdėjo jokių garsų ir tai buvo blogas ženklas“, - pirmaisiais įspūdžiais dalijosi L. Malte.

Palaipsniui, Vilkaviškyje veikęs tekstilės fabrikas ėmė atstovauti danišką tekstilės prekės ženklą „Gabriel“, o akcininkui su šeima patiko gyventi ir dirbti Lietuvoje, matyti, kaip vyksta pokyčiai.

Vienintelis dalykas, kuris L. Malte iki šiol Lietuvoje krenta į akis - žema žmonių savivertė.

„Taip džiaugiausi, kai lietuviai „Eurovizijoje“ dalyvavo su daina „We are the winers“. Tuo metu norėjau, kad kiekvienas lietuvis ryte stovėtų prieš veidrodį ir dainuotų, kad jis yra nugalėtojas. Atsiprašau, kad aš turiu tai pasakyti, bet jūs turite daugiau tikėti esančiomis fantastiškomis galimybėmis ir apie jas daugiau kalbėti, tik taip pavyks iškilti ir įsitvirtinti pasaulinėse rinkose“, - kalbėjo L. Malte.

Pasak jo, kol kas apie Lietuvą Danijoje dažniausi žinoma iš kriminalinių istorijų, o sėkmės istorijos žinomos vienetams.

„Iššūkis, kurį aš matau Lietuvoje yra žmonių noras, kad jiems pasakytų, ką daryti. Lietuviai turėtų labiau stengtis įgyvendinti savo idėjas, nes jos yra geros, inovatyvios. Pastebėjau ne vienoje Lietuvos verslo srityje tokį požiūrį: pasakyk mums, ką daryti ir mes tau tai padarysime. Bet ilgalaikėje perspektyvoje to reikia atsisakyti ir mokytis sukurti ir parduoti savo produktus bei paslaugas, tikėti tuo, ką darai“, - mano L. Malte.

Lietuvos įvaizdis – pavojinga šalis

Verslininkas sako, ne kartą pastebėjęs, kad danai, neturėję verslo reikalų su Lietuva, šalį vertina kaip pavojingą. To priežastis – danų spaudoje paminimi lietuvių padaryti nusikaltimai.

„Lietuva? Žmonėms ji atrodo pavojinga. Gali kilti klausimų, ar ten vis dar apgauna gatvėse ir apiplėšinėja. Ponios ir ponai, kalbėkite, kad būtų galima pakeisti Lietuvos įvaizdį ne tik mūsų, šalyje jau dirbusių ir gyvenusių danų verslininkų, akyse. Yra begalės bendradarbiavimo su Lietuva galimybių“, - mano L. Malte.

Jis primena, kad verslininkams yra patrauklus Lietuvos ekonomikos augimas, didinama pramonės gamyba, taip pat gyventojų noras dirbti.

„Mačiau tyrimą, nagrinėjantį, kaip sunkiai biuruose dirba danai, o kaip lietuviai – jį atliko viena žmogiškųjų išteklių bendrovė – ir lietuviai danus lenkia, - kalbėjo L. Malte. - Bet greičiausiai lietuviai galvoja, kad visas pasaulis į juos žiūri kaip į mažą, neturtingą šalį Rytų Europoje ir savimi nepasitiki. Įdomu, kad dar 1924 m. išleistoje enciklopedijoje ši lietuvių savybė buvo paminėta, galbūt tai - charakterio dalis. Gerai, kad esate nuolankūs ir lojalūs, galite dirbti ir siekti rezultato, bet blogoji – dažniausiai darote tik tai.“

L. Malte sako, kad danai gali būti kritikuojami dėl pagyrų prieš pasiekiant rezultatą, bet tai duoda naudos.

„Dano atsakymas dažniausiai yra „žinoma, aš galiu tai padaryti“, nežinant, kaip yra iš tikrųjų, bet tikint, kad būdą pavyks rasti. Lietuvis dažniau sakys, „nesu tikras, kad galiu tai padaryti“, bet lygiai taip pat kaip danas ieškos išeities“, - pastebėjo L. Malte.

Pasak jo, siekiančiai geriau gyventi Lietuvai atėjo laikas girtis kaip puikiai vietai, mokslui, inovacijoms.

 (Komentarų: 0)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: