Sveikatos specialistai teigia, kad baravykai – vieni maistingiausių. LR „Ryto garsų“ laidai kalbėjęs Botanikos instituto Mikologijos laboratorijos mokslo darbuotojas Jonas Kasparavičius pastebėjo, jog nereikėtų nerimauti, kad po gausaus baravykų dygimo jų šiemet daugiau nebebus.

Anot jo, kai kuriuose miškuose dar turėtų užderėti neblogas šių grybų derlius.
„Kadangi ne visuose miškuose jie auga vienodai – kažkur labai gausiai augo liepos mėnesį ir rugpjūčio pradžioje, kai kitur buvo nepalankios sąlygos, – todėl galima manyti, kad kai kuriuose miškuose jų dar bus“, – pasakojo ekspertas.
J.Kasparavičius paneigė ir mitą, kad grybų augimui įtakos turi mėnulio fazės. Tai, kad šiemet beveik nėra sukirmijusių baravykų, J. Kasparavičius aiškino tuo, jog atvėsus orams, vabzdžiams, kurie gyvena baravykuose, veistis sąlygos nėra palankios

„O baravykai dygsta labai gausiai, auga greitai, esantys vabzdžiai, sakykime, tiesiog nespėja jų gadinti“, – teigė Botanikos instituto Mikologijos laboratorijos mokslo darbuotojas.

Vertingiausios medžiagos – grybo kepurėje
Vilniaus universitetinės ligoninės gydytoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė pastebėjo, kad ne visi grybai pilni vertingų maistinių savybių. Vis dėlto kai kuriuose grybuose jų itin gausu. Prie tokių gydytoja priskyrė baravyką. Anot pašnekovės jis lygiavertis mėsai ir žuviai. Taip pat savo maistinių medžiagų sudėtimi vertingi šampinjonai bei rudmėsės.

„Kartais netgi 100 gramų iš grybų paruoštame patiekale galima rasti tokių vitaminų, kaip varis ar geležis, visos dienos normą“, – sakė gydytoja.
Kaip pažymėjo dietologė J. Dobrovolskienė, grybai yra ne tik baltymų ir mikroelementų šaltinis, jie kaupia ir tam tikras toksines medžiagas. Anot gydytojus, valgiui naudoti tinkamiausia grybo kepurė, o kotą ir apatinę dalį geriau išmesti.

Pašnekovė pažymėjo, kad marinuotų, sūdytų ir kitomis panašiomis technologijomis apdirbtų grybų maistinė vertė krenta, kur kas geriau ir sveikiau, anot jos, patiekalams gardinti naudoti grybų miltelius.
„Didelė grėsmė yra net apsinuodyti, tiesa, ne pačiais grybais, bet medžiagomis, kurios buvo naudojamos šias miško gėrybes marinuojant ar konservuojant. Vis dėlto aš nesiūlyčiau visiškai atsisakyti tokiu būdu paruoštų grybų, bet juos rinktis ir vartoti reikėtų atidžiau ir ne kiekvieną dieną, bet geriau jau rečiau“, – pastebėjo specialistė.
Anot dietologės, džiovintų grybų maistine verte nereikėtų abejoti – ji mažai kuo prastesnė už šviežio grybo.

Švedai miškuose rengia edukacines programas
Kaip Lietuvos radijo laidai „Ryto garsai“ sakė bendradarbė iš Švedijos Vaida Meidutė, iki šiol itin dideli patiekalų iš grybų entuziastai nebuvę švedai pradėjo masiškas keliones į miškus.

Kaip pažymėjo pašnekovė, vis dėlto į miške pačių surinktus grybus dar žiūrima kaip į egzotiką, kur kas patikliau žiūrima į parduotuvių lentynose karaliaujančius šampinjonus ir, dažnai, lietuviškas voveraites. Taip yra todėl, kad nemaža dalis švedų nelabai teskiria valgomų grybų nuo nevalgomų. Situaciją kiek keičia pradėtos organizuoti edukacinės paskaitos apie grybus.

„Grybavimas švedams vis dar labiau pramoga. Iš grybų patiekalus ruošia daugiau
vyresnės kartos atstovai, kurie tikrai atpažįsta grybų rūšis. Vis dėlto populiariausi yra parduotuvėse nusipirkti grybai.
Miškuose grybų apstu, todėl kiekvieną rugsėjo sekmadienį kiekvienoje savivaldybėje Švedijoje, Danijoje ir Norvegijoje organizuojamos grupelėlės žmonių, kurie vyksta į mišką ir ten juos specialistai supažindina su grybais ir jų savybėmis“, – pasakojo V.Meidutė.