Lietuvoje užregistravus 300 000-ąjį bedarbį, situaciją darbo rinkoje galima oficialiai skelbti tragiška. Nors reta Europos šalis gali pasigirti gerėjančia ekonomine situacija, Lietuvos gyventojai vis dažniau kraunasi lagaminus ir užsisako bilietus į svečią šalį. „Žmonės žymiai dažniau yra pasiryžę palikti šalį, jie mieliau važiuos į kaimą Airijoje, nei į kaimą Lietuvoje, net jei sąlygos yra tokios pačios“, – „InfoZonai“ sakė „Grafton Recruitment“ direktorė Diana Mečanecaitė.

Prieš kelias savaites atlikta tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa parodė, kad 60 proc. Lietuvos gyventojų bent kartais pagalvoja apie emigraciją, o kas septintas tai daro nuolatos. Labiausiai išvykti nori 18–25 metų jaunimas (63 proc.). Į klausimą, ar mąsto apie emigraciją, 14 proc. žmonių atsakė tai darantys dažnai, 27 proc. – kartais, 18 proc. – retai, 40 proc. tikino tokios galimybės nesvarstantys. Tačiau, kas laukia bedarbystės iš tėvynės išvytų lietuvių? Juk užsienyje nedarbo lygis taip pat auga.

Nekvalifikuotų darbų pakanka
Įdarbinimo užsienyje paslaugas teikiančios bendrovės „Aulina“ direktorė Rita Biliukaitė sakė, kad jų partnerių Anglijoje siūlomų darbo vietų skaičius nesumažėjo, tačiau pažymėjo, kad įmonė įdarbina ne aukštos kvalifikacijos, o pagalbinius darbuotojus.
„Žemės ūkyje ir fabrikuose darbuotojų nuolat reikia, tiesiog tai yra ne Londone, o kituose Anglijos regionuose. Daug metų dirbame su nuolatiniais partneriais, kurie tikrai vykdo savo įsipareigojimus, darbas yra nuolatinis, ilgalaikis, legalus“, – sakė R.Biliukaitė.

„Šiais metais buvo šiek tiek problemų dėl šalto oro Anglijoje, vėluoja augimas, tačiau šiaip situacija yra stabili ir kontroliuojama. Darbdaviai neima darbuotojų tol, kol negali užtikrinti minimalaus savaitinio valandų skaičiaus, tokiu atveju darbuotojai iš Lietuvos išvyksta ne iš karto, o savaite–dviem vėliau, tačiau atvykę visuomet pradeda dirbti laiku“, – pridūrė bendrovės direktorė.
Anot pašnekovės, šiuo metu besikreipiančiųjų dėl įdarbinimo skaičius itin didelis, vidutiniškai sulaukiama apie 70 skambučių per dieną bei po 15–20 žmonių per dieną užeinančių pasiteirauti į kiekvieną iš 5 bendrovės biurų.

Apie darbo užsienyje ieškančių žmonių skaičiaus išaugimą kalba ir Vilniaus darbo biržos „Eures“ programos patarėja Ginta Alisevičiūtė. Pasak jos, besidomintieji darbui neišrankūs – teiraujasi ne ar yra darbo pagal jų specialybę, bet ar yra bent koks nors darbas: „Ieško bet kokių darbų, tiesiog klausia, ar apskritai yra darbo pasiūlymų. Pastaruoju metu besikreipiančiųjų gerokai padaugėjo, per dieną vien Vilniaus darbo birža sulaukia apie 15 skambučių.“ „Eures“ konsultantai dirba kiekvienoje teritorinėje darbo biržoje.

Dirbti ir užsienyje reikia
Besiruošiantiems vykti į Didžiąją Britaniją, įdarbinimo agentūros „Aulina“ direktorė patarė nemanyti, kad čia susiras puikiai apmokamą darbą, kuriame nereikės pernelyg stengtis: „Žmonės turėtų suvokti, kad atlyginimas yra uždirbamas, o ne gaunamas, nes net ir gaunant valandinį atlyginimą, reikia vykdyti normas, būti drausmingiems. Kiekvienas turėtų žinoti, kad taip, kaip ir Lietuvoje, už neatvykimą į darbą be pateisinamos priežasties, už vėlavimą, už atėjimą į darbą apsvaigusiam ar pagiringam taikomos įvairios sankcijos – iki atleidimo iš darbo. Darbas pagalbinis, jis tikrai sunkus, todėl žmogus turi žinoti, kad dirbti teks daug, sunkiai, bet kokiu oru (jei darbas lauke), gyventi teks nuomojamose patalpose kartu su kitais žmonėmis ir teks išmokti prisitaikyti prie sąlygų, aplinkybių ir kitų, šalia esančių, žmonių.“

Pasak pašnekovės, jei žmogus į užsienį išvyksta pirmą kartą, o namuose lieka šeima, prireiks laiko adaptuotis prie naujos aplinkos: „Adaptacija bus tikrai nelengva, bet, ištvėrus pirmą mėnesį, vėliau bus lengviau.“

Agentūrą reikia rinktis atsargiai
Nemažai lietuvių darbo Britanijoje ieško per įdarbinimo agentūras – jų skelbimų apstu internete ir spaudoje. Deja, kai kurių įdarbinimo agentūrų pavadinimai linksniuojami ir įvairiuose skundų portaluose – besiskundžiantieji rašo, esą sumokėję net po kelis tūkstančius litų tarpininkams ir nuvykę į svečią šalį, jie lieka „ant ledo“, mat jokio darbo, pasirodo, nėra.

„Infozonos“ kalbinta Indrė (vardas pakeistas), baigusi studijas Vilniaus pedagoginiame universitete ir neradusi darbo pagal specialybę, praeitą vasarą nusprendė pinigų užsidirbti Anglijoje. Agentūra, į kurią ji kreipėsi, žadėjo darbą nedideliame šalies mieste, gėlių auginimo ar pakavimo fabrike. „Autobusu nuvykome į vietą, tačiau mums pasakė, kad kol kas darbo nėra. Tada su kartu važiavusia moterimi nusprendėme pačios vietoje susirasti darbą“, – apie liūdną staigmeną pasakojo mergina. Agentūrai sumokėjusi daugiau nei 1 500 Lt, mergina nepasidavė ir su nauja pažįstama pačios susirado darbą gretimame mėsos pakavimo fabrike. Iš pradžių jos buvo patenkintos darbu, tačiau vėliau dirbti duodavo vos kelias valandas per dieną. „Už kambarį, kuriame gyvenome dviese, kas savaitę kiekviena mokėjome po 60 svarų, todėl dirbti nebeapsimokėjo.“ Kelis mėnesius praleidusi Anglijoje, mergina grįžo į Lietuvą. Anot jos, tokių išvykusių ir paliktų likimo valiai jai teko sutikti ne vieną.

Įdarbinimas ar konsultavimas?
Grįžę į Lietuvą, apgautieji neretai kreipiasi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kuri nuolatos įspėja žmones apie pavojus įsidarbinant užsienyje per tarpininkus, tačiau nukentėjusiųjų nemažėja. „Besikreipiantys į Tarnybą vartotojai nurodo, kad dažniausiai į įmones dėl darbo užsienyje kreipiasi radę jų skelbimus internete ar spaudoje. Šiuose skelbimuose žadama įdarbinti, tačiau vartotojui nuvykus pas paslaugos teikėją, jam pasiūloma pasirašyti Konsultavimo paslaugų sutartį, pagal kurią paslaugos teikėjas įsipareigoja suteikti vartotojui tik bendro pobūdžio informaciją apie užsienio šalyje esamas laisvas darbo vietas, tačiau neįsipareigoja įdarbinti“, – pažymi VVTAT specialistai.

Prieš pasirašant sutartį, vartotojams patariama susipažinti ne tik su žodžiu pateikiama informacija apie paslaugų teikėjo deklaruojamas paslaugos savybes, bet ir atidžiai išnagrinėti sutartyje įtvirtintas sąlygas, labiausiai į tai, kokias paslaugas įsipareigoja suteikti įmonė. „Vartotojas turėtų atkreipti ypatingą dėmesį į tai, kokią sutartį jis pasirašo ir kokias sąlygas ši sutartis numato bei už kokias paslaugas jis sumoka pinigus. Vartotojas turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo tik tokiu atveju, kai paslaugų teikėjas nevykdo sutarties arba netinkamai ją vykdo. Jeigu sutartyje numatyta, kad įmonė suteikia tik bendro pobūdžio informaciją ir nėra įtvirtintos sąlygos, pagal kurias įmonė įsipareigoja įdarbinti asmenis užsienyje, vartotojui sumažėja galimybės pareiškus pretenzijas apginti savo teises“, – įspėja VVTAT.

Taisyklės pasikeitė
Anksčiau įdarbinimo užsienyje paslaugas teikiančioms agentūroms reikėdavo gauti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduotą licenciją, tad kiekvienas turėjo galimybę pasitikrinti, ar įmonė veikia legaliai. Tačiau Seimui priėmus Darbo kodekso ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisas, nuo 2010 m. sausio 5 d. Lietuvos piliečių įdarbinimo užsienyje tarpininkavimo veiklos licencijavimo buvo atsisakyta. Šiuo metu pakanka, kad įmonės steigimo dokumentuose būtų nurodytas veiklos tipas – tarpininkavimo įdarbinant paslaugų teikimas.

Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad naujos pataisos numato, kad tarpininkavimo įdarbinant veikla užsiimančios agentūros negali imti užmokesčio iš darbo ieškančio asmens. Mokestis turi būti imamas iš darbdavio. O jeigu įtariama, kad įmonė verčiasi veikla ir pažeidžia įstatymus, reikia kreiptis į teisėsaugos institucijas.

Galimybė konsultuotis nemokamai
Nuo 2004 metų Lietuvoje veikia Europos užimtumo tarnyba „Eures“, kurios konsultantai dirba teritorinėse darbo biržose. Konsultantai nemokamai pataria norintiems dirbti užsienyje, informuoja apie žmogų dominančias laisvas darbo vietas ir padeda rašyti prašymus bei gyvenimo aprašymus. Konsultantai naudojasi duomenų baze, kurioje yra informacijos apie įvairius gyvenimo užsienyje aspektus: ne tik darbo sąlygas, darbo rinkas, bet ir būsto sąlygas, švietimą, pragyvenimo išlaidas, socialinę sritį reglamentuojančius teisės aktus, mokesčių sistemą, mokymosi galimybes, kvalifikacijų pripažinimą visose valstybėse narėse.

Tiesa, Vilniaus darbo biržos „Eures“ programos patarėja Ginta Alisevičiūtė pripažino, kad, skirtingai nuo agentūrų, konsultantai kiekvienam besikreipiančiajam konkrečios darbo vietos nesuras: „Konkrečiai kiekvienam darbuotojui darbo neieškome, tačiau mūsų tinklalapyje galima pačiam paieškoti užsienio darbdavių skelbiamų darbo vietų ir siųsti savo CV. Vieni darbdaviai darbuotoją gali išsirinkti tik pagal CV, kiti atvažiuoja į Lietuvą ir čia rengia interviu.“
G.Alisevičiūtė pažymėjo, kad dažniausiai siūlomi darbai žemės ūkyje, paslaugų sferoje, pavyzdžiui, viešbučiuose, maitinimo įstaigose, taip pat renginių organizavimo srityje.

Trumpa atmintinė
• Kol nepatikrinsite, nepasitikėkite įmonėmis, kurios skelbia tik telefoną arba el. pašto adresą.
• Būtinai skaitykite visas sutartis, nepasirašinėkite jų „iš klausos“. Tai ne šiaip formalumas, o juridinis dokumentas!
• Nepasirašinėkite sutarčių, kuriose neaiškiai aprašyti įsipareigojimai, arba pasakojama ir žadama viena, o sutartyje kas kita.
• Jei toks faktas jau įvyko, reikia kreiptis į teismą arba į darbo santykius kontroliuojančias institucijas.
• Vykstant į užsienį bet kokiu atveju reikia pasidomėti, kokios institucijos toje šalyje užsiima darbo santykių priežiūra.
• Darykite sutarčių ir asmens dokumentų kopijas, turėkite jas su savimi.
• Nedirbkite be darbo sutarčių, neatiduokite asmens dokumentų įtartiniems asmenims.

Ana Vengrovskaja