Ieškos vaistų nuo kyšininkavimo Lietuvos medicinos įstaigose - Anglija.lt
 

Ieškos vaistų nuo kyšininkavimo Lietuvos medicinos įstaigose  

Dėl korupcijos sveikatos apsaugos sektoriuje sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis siūlo keisti Sveikatos sistemos įstatymo nuostatas, įvesti visuotinį viešųjų ir privačių interesų deklaravimą, korupciją iš gydymo įstaigų vyti pilietinėmis akcijomis bei etikos kodeksais.

Tuo metu piliečių iniciatyvos „Baltosios pirštinės“ atstovas Tadas Langaitis pažymi, kad pacientai Lietuvoje yra labiau linkę duoti kyšį, nei gydytojai būtų linkę jo reikalauti.

„Siūlome įvesti visuotinį viešųjų ir privačių interesų deklaravimą tuomet būtų aišku, kokios ir kiek medikų pajamos yra susijusios su darbo užmokesčiu. Reikia pataisyti ir Sveikatos sistemos įstatymo nuostatą, kuria įteisintomis priemokomis yra piktnaudžiaujama, sukuriamos sąlygos korupcijai“, – tikina V. Andriukaitis.

Savo ruožtu Lietuvos gydytojų sąjungos vadovas Liutauras Labanauskas teigia, kad privačių ir viešųjų interesų deklaravimas korupcijos problemos neišspręs: „Tokia deklaracija tiesiog parodytų vykdomas veiklas. Jei vykdoma teisėta veikla, jokių problemų nekyla, o neteisėtos veiklos gydytojas paprasčiausiai nedeklaruos. Rašyti deklaracijas galima, dauguma medikų gal net ir neturi ką slėpti, bet tai bus papildomi darbai valstybės tarnyboms ir papildomos išlaidos, o jų nauda abejočiau.“

Tramdys etikos kodeksais

Sveikatos apsaugos ministras pažymi, kad šiuo metu veikia pasitikėjimo telefonas, kuriuo galima skambinti ir pranešti apie pasiūlymą duoti kyšį: „Tuo telefonu mes jau gauname daug vertingos informacijos, ji yra nagrinėjama su Specialiųjų tyrimų tarnyba. Žinoma, mes korupcijos problemas nagrinėjame ir Pacientų forume, kolegijose, keliame klausimus aikštėn.“

Su Valstybine mokesčių inspekcija bus tęsiama „Baltųjų chalatų“ akcija, sako ministras. V. Andriukaitis pabrėžia, jog yra sukurtas pavyzdinis etikos kodeksas, pagal kurį visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos turi parengti savo etikos kodeksus.

„Taip pat norime pratęsti akcijas „Švarios rankos“ bei „Geriausia padėka gydytojams – šypsena“. Stengsimės, kad mūsų šitos visos priemonės toliau veiktų“, – patikina ministras.

Lietuviai kyšininkauti priprato

T. Langaitis pastebi, kad Lietuvos korupcijos žemėlapyje gydytojai įvardijami kaip labiausiai korumpuoti, tačiau, anot jo, gilesni tyrimai parodo, jog žmonės yra labiau linkę jiems duoti kyšius, nei medikai būtų linkę reikalauti.

„Ne vienas sociologinis tyrimas parodo, kad pacientų nepasitikėjimas neimančiais kyšio gydytojais yra didelis. Žmonės mano, kad be kyšio jie nebus tinkamai aptarnauti“, – konstatuoja T. Langaitis.

Reikalauja didesnės pacientų atsakomybės

Sveikatos apsaugos ministras pastebi, kad neretai būna taip, jog pacientai neatvyksta tuo metu, kada jiems yra paskirtas vizitas pas gydytoją. Todėl nors pacientų mažiau, jų eilės nemažėja, o kaip tik mėginimas patekti pas gydytoją, išvengiant didelių eilių, yra viena iš galimų kyšininkavimo priežasčių.

„Čia būtina ir didesnė pacientų atsakomybė, nes tuo metu, kai jie neatvyksta, kito ligonio gydytojas priimti negali. Pas paprastesnius specialistus, kaip akių, pravartu būtų turėti galimybę atvykti tiesiogiai, aplenkiant pirminės sveikatos priežiūros grandį“, – sako V. Andriukaitis.

T. Langaitis pabrėžia, kad pirmiausiai ligonis turėtų bandyti paslaugas bandyti gauti be kyšio, o jei šio prireikia, tiesiog apie tai pranešti atsakingoms institucijoms.

Dėl korupcijos sveikatos apsaugos sektoriuje sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis siūlo keisti Sveikatos sistemos įstatymo nuostatas, įvesti visuotinį viešųjų ir privačių interesų deklaravimą, korupciją iš gydymo įstaigų vyti pilietinėmis akcijomis bei etikos kodeksais.

Tuo metu piliečių iniciatyvos „Baltosios pirštinės“ atstovas Tadas Langaitis pažymi, kad pacientai Lietuvoje yra labiau linkę duoti kyšį, nei gydytojai būtų linkę jo reikalauti.

„Siūlome įvesti visuotinį viešųjų ir privačių interesų deklaravimą tuomet būtų aišku, kokios ir kiek medikų pajamos yra susijusios su darbo užmokesčiu. Reikia pataisyti ir Sveikatos sistemos įstatymo nuostatą, kuria įteisintomis priemokomis yra piktnaudžiaujama, sukuriamos sąlygos korupcijai“, – tikina V. Andriukaitis.

Savo ruožtu Lietuvos gydytojų sąjungos vadovas Liutauras Labanauskas teigia, kad privačių ir viešųjų interesų deklaravimas korupcijos problemos neišspręs: „Tokia deklaracija tiesiog parodytų vykdomas veiklas. Jei vykdoma teisėta veikla, jokių problemų nekyla, o neteisėtos veiklos gydytojas paprasčiausiai nedeklaruos. Rašyti deklaracijas galima, dauguma medikų gal net ir neturi ką slėpti, bet tai bus papildomi darbai valstybės tarnyboms ir papildomos išlaidos, o jų nauda abejočiau.“

Tramdys etikos kodeksais

Sveikatos apsaugos ministras pažymi, kad šiuo metu veikia pasitikėjimo telefonas, kuriuo galima skambinti ir pranešti apie pasiūlymą duoti kyšį: „Tuo telefonu mes jau gauname daug vertingos informacijos, ji yra nagrinėjama su Specialiųjų tyrimų tarnyba. Žinoma, mes korupcijos problemas nagrinėjame ir Pacientų forume, kolegijose, keliame klausimus aikštėn.“

Su Valstybine mokesčių inspekcija bus tęsiama „Baltųjų chalatų“ akcija, sako ministras. V. Andriukaitis pabrėžia, jog yra sukurtas pavyzdinis etikos kodeksas, pagal kurį visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos turi parengti savo etikos kodeksus.

„Taip pat norime pratęsti akcijas „Švarios rankos“ bei „Geriausia padėka gydytojams – šypsena“. Stengsimės, kad mūsų šitos visos priemonės toliau veiktų“, – patikina ministras.

Lietuviai kyšininkauti priprato

T. Langaitis pastebi, kad Lietuvos korupcijos žemėlapyje gydytojai įvardijami kaip labiausiai korumpuoti, tačiau, anot jo, gilesni tyrimai parodo, jog žmonės yra labiau linkę jiems duoti kyšius, nei medikai būtų linkę reikalauti.

„Ne vienas sociologinis tyrimas parodo, kad pacientų nepasitikėjimas neimančiais kyšio gydytojais yra didelis. Žmonės mano, kad be kyšio jie nebus tinkamai aptarnauti“, – konstatuoja T. Langaitis.

Reikalauja didesnės pacientų atsakomybės

Sveikatos apsaugos ministras pastebi, kad neretai būna taip, jog pacientai neatvyksta tuo metu, kada jiems yra paskirtas vizitas pas gydytoją. Todėl nors pacientų mažiau, jų eilės nemažėja, o kaip tik mėginimas patekti pas gydytoją, išvengiant didelių eilių, yra viena iš galimų kyšininkavimo priežasčių.

„Čia būtina ir didesnė pacientų atsakomybė, nes tuo metu, kai jie neatvyksta, kito ligonio gydytojas priimti negali. Pas paprastesnius specialistus, kaip akių, pravartu būtų turėti galimybę atvykti tiesiogiai, aplenkiant pirminės sveikatos priežiūros grandį“, – sako V. Andriukaitis.

T. Langaitis pabrėžia, kad pirmiausiai ligonis turėtų bandyti paslaugas bandyti gauti be kyšio, o jei šio prireikia, tiesiog apie tai pranešti atsakingoms institucijoms.

 (Komentarų: 0)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: