Ilgauskas: turėjau net žalius sportbačius  

Kamilė Saulytė
Alfa.lt

Ketvirtadienį Vilniuje įvyko spaudos konferencija, kurios metu Lietuvos ir NBA Klivlendo “Cavaliers” komandos žvaigždė Žydrūnas Ilgauskas, Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) atstovai bei draudikai pateikė faktus, kurie užkirto kelią krepšininkui žaisti šalies nacionalinėje komandoje Pekino olimpinėse žaidynėse.

Žydrūnas Ilgauskas: Noriu padėkoti federacijai ir draudikams už visas jų pastangas ir ryžtingumą. Jie dirbo ir dieną ir naktį, kad mano svajonė žaisti už rinktinę išsipildytų. Gaila, kad nepavyko, bet taip nutiko ne dėl jų kaltės. Man atrodo, kad po visų šių įvykių tarp mūsų visų ir “Cavaliers” santykiai atšalę, nedraugai esame, tačiau tokiu būdu reikėjo eiti ir tokiu ėjome. Esu vienas iš keturiolikos NBA žaidėjų, kurių tam tikros kūno dalys nėra apdraustos.

Pas kai kuriuos viena kūno dalis, pas mane net trys - dvi kojos ir nugara. Nugarą man visą laiką skaudėjo, nes esu aukštas žmogus, tačiau tie skausmai niekad neišlįsdavo, nes beveik kiekvienais metais susilaužydavau koją. O šiais metais nugaros skausmai paaštrėjo.

Kovo mėnesio pradžioje, kai jau negalėjau vaikščioti ir gyventi normalaus gyvenimo, “Cavaliers” leido man dvi savaites ilsėtis, padarė nugaros nuotraukas, kurios parodė, kad diskas yra išėjęs iš vietos. Gėriau vaistus, dariau įvairius pratimus baseine, po tų dviejų savaičių vėl bandžiau žaisti, bet skausmai grįžo. Tuomet man suleido kelis švirkštus vaistų į nugarą ir galėjau šiaip ne taip užbaigti sezoną. Po NBA sezono pailsėjau porą savaičių ir pradėjau sportuoti, nes norėjau vykti į rinktinės stovyklą. Tačiau skausmai vėl grįžo. Nebandžiau to slėpti, galvojau, kad praeis, darė masažus.Tačiau kai buvo padaryta paskutinė nugaros nuotrauka paaiškėjo, kad diskas yra trūkęs. Daktarai sakė, kad tokiu atveju yra du sprendimai – gali pailsėti ir, atliekant tinkamus pratimus išsigydyti traumą arba, jei niekas nepadės – daryti operaciją. Kiek žinau, po jos du mėnesius negalima sportuoti.

- Kurią gydymosi galimybę pasirinksite?
- Dabar bandau pailsėti, buvau klinikose ir dariau pratimus, kurie stiprina pilvo ir nugaros raumenis, rugpjūčio mėnesį komanda siųs mane į Vankuverį, kur yra žinomas nugaros reabilitacijos specialistas, bandysiu su juo padirbėti. Žiūrėsime ar diskas gali sugyti ir išlaikyti krūvius, jei skausmai vėl sugrįš – tada reikės operuotis.

- Akivaizdu, kad trauma buvo įsisenėjusi ir rimta. Nemanai, kad visi federacijos veiksmai jau buvo palaidoti anksčiau, viskas jau buvo ir taip aišku?
- Ne. Imi kiekvieną dieną, kiekvieną savaitę kaip naują dalyką, su nugaromis būna taip: tai gerai, tai blogai. Kai sezono metu gavau švirkštus, mano diskas nebuvo trūkęs, bet švirkštai tik užmaskuoja skausmą ir paskutinėje nuotraukoje pasimatė, kad viskas žymiai pablogėjo. Tik tada situacija galutinai paaiškėjo.

- Ar tikite, kad užsivilksite rinktinės marškinėlius?
- Tikiuosi ir noriu. Jei nesitikėčiau ir nenorėčiau, nebūčiau pro visus šiuos kryžiaus kelius ėjęs. Patikėkite ir federacijai, ir visiems buvo daug nemigo naktų ir sugadintų nervų. Klubas ir NBA nepadėjo, mėtė pagalius į ratus, bet ir jų situaciją galima suprasti. Gyvenimas tuo nesibaigia, padarėme viską, ką galėjome. Reikia eiti į priekį, gydytis ir tikėtis, kad viskas bus gerai.

- O jei federacija jums pasiūlytų važiuoti į Pekiną kaip delegacijos atstovui?
- Aš taip žaisti norėjau, kad man širdį skaudėtų, jei sėdėti reiktų ir žaisti negalėčiau. Su kostiumu varžovu neišgąsdinsi. Mes kalbėjome apie tai, bet mano pagrindinis uždavinys kaip žaidėjui ir kaip žmogui - kuo greičiau pasveikti. Man atrodo, kad važinėti po olimpiadas ir sėdėti lėktuvuose po 20 valandų, miegoti mažoje lovoje nėra man geriausia situacija. Reikia važiuoti gydytis ir kaip nors atsistoti ant kojų.

- Kiek laiko būsite Lietuvoje?
- Būsiu apie savaitę, noriu artimuosius pamatyti , aplankysiu rinktinę, su jos gydytoju pasitarsiu dėl nugaros. Kuo daugiau patarimų, tuo geriau.

- Kaip vyko pokalbiai su “Cavaliers” vadovu Danny Ferry?
- Jis man dar žiemą sakė, kad manęs neleis žaisti už rinktinę. Mes su juo buvome draugai, santykiai liks darbiniai. Bet buvo sunku ir jam, ir man, nes pirmą kartą stovėjome skirtingose barikadų pusėse. Jis darė savo darbą, mačiau, kad jam nelengva, žmogus jis nėra blogas.

- Ar kalbėjote su LeBronu Jamesu po to, kai sužinojote, kad nežaisite Pekine?
- Kalbėjomės sezono metu. Galiu pasakyti tik viena, kad jie šiais metais labai rimtai ruošiasi, ne taip kaip anksčiau durniuodavo. Pora kartų gavo į užpakalį ir daugiau nebenori. Jis rimtai į tą žiūri. O po sezono kelis kartus pasimatėme - nelinkėjau jam sėkmės bet noriu, kad sveikas grįžtų, o kad laimėtų viską, tai nereikia (šypsosi).

- Gal jau sapnuodavote, kad žaidžiate rinktinėje?
- Sapnuot tai nesapnavau, bet viena iš laimingiausių dienų man buvo ta, kai parsivežiau Lietuvos rinktinės marškinėlius. Aš jau turėjau, net žalius sportbačius. Gaila, kad taip išėjo.

- Jūs padovanojote V.Garastui savo “Cavaliers” marškinėlius, tačiau buvo kalbų, kad tarp jūsų ir LKF prezidento savu laiku buvo perbėgusi juoda katė. Ar tai reiškia, kad įvyko susitaikymas?
- Nesutarimai buvo prieš dvylika metų, viskas baigėsi. Nesu toks žmogus, kad tiek ilgai pyktį laikyčiau Gyvenimas tam per trumpas. Turime ir turėjome abu gerus santykius.

- Kas būtų finansavę draudimo sumą, nes ji pakankamai didelė?
- (M.Balčiūnas, LKF generalinis sekretorius). Į šį klausimą turbūt aš geriau atsakysiu. Dalį lėšų būrų skyrusi Vyriausybė, dalį – LKF, Žyrūnas taip pat buvo pasiryžęs prisidėti. Mūsų didžiausias iššūkis buvo surinkti pinigus ir padaryti tinkamą draudimo polisą, todėl sveikata buvo tikrinta paskutiniu momentu, to reikalavo ir draudikai.

- Ta pati suma galios ir Europos čempionatui?
- (M.Balčiūnas) Ji tik mažės, nes mažės Ž.Ilgausko kontrakto suma.

- Kokią sumą jūs buvote pasiryžęs sumokėti?
- Apie sumas nekalbėjome, pasakiau, kad jei trūks, prisidėsiu, nes draudimas didėjo beveik kiekvieną mėnesį.

LKF viceprezidentas Šarūnas Kliokys:
“Su Ž.Ilgausku pirmuosius susitikimus pradėjome dar praėjusiais metais, jis iš karto patvirtino norą žaisti už nacionalinę komandą, tą patvirtino ne tik Žydrūnas, bet ir jo draugai – Šarūnas Jasikevičius, su kuriuo Ž.Ilgauskas bendrauja nuolat. Susitikom su “Cavaliers” komandos generaliniu vadybininku Danny Ferry. Jis kategoriškai pareiškė, jog Ž.Ilgauskas negali žaisti Lietuvos komandoje, aiškindamas, jog Klivlendo klubo savininkai nori, jog vasaros metu žaidėjas, atsižvelgdamas į klubo medikų rekomendacijas, ilsėtųsi. Tuomet susitikome su FIBA, NBA atstovais tam, kad išsiaiškintume privalomas procedūras, kurias turime atlikti. Kelionės pabaigoje supratome, jog norint gauti paleidžiamąjį raštą iš NBA, turime apdrausti krepšininką. Tuomet pradėjome dirbti su FIBA tarptautine teisininkų agentūra, su mūsų draudimo bendrove, kuri kaip tarpininkas bendravo su kitomis pasaulio bendrovėmis, taip pat įjungėme Kazickų šeimą, kurie yra neabejingi šalies krepšiniui.”

“PZU Lietuva” atstovas Giedrius Čiurinskas:
“Draudimas iš pat pradžių buvo tas lemiamas faktorius, kuris galėjo leisti Žydrūnui žaisti už Lietuvos rinktinę. LKF kreipėsi į mūsų bendrovę su prašymu padėti šiuo klausimu ir mes priėmėme šį iššūkį. Manėme, kad tai yra garbės reikalas ir didelė patirtis.

Tai buvo unikalus ir net pasaulyje analogų neturintis draudimas, tiek savo apimtimi, tiek specifika. Didžiausi pasaulio perdraudikai suko galvas, kaip apeiti tam tikrus dalykus ir reikalavimus. Kokie tai buvo reikalavimai?

Pirmas dalykas - reikėjo apdrausti žaidėjo pėdas ir nugarą. Šių sričių iki šiol nepavyko apdrausti net pačiam “Cavaliers” klubui, nes rizika buvo per daug didelė ir nekontroliuojama. Bet mums tą padaryti pavyko.

Pirmiausiai dėl to, jog Olimpinės žaidynės yra gerokai trumpesnės nei NBA. Jei Lietuva pasiektų finalą, reiktų sužaisti devynerias rungtynes, NBA sezoną sudaro 82 mačai.

Dar vienas apsunkinantis dalykas – didelė draudimo suma. “Cavaliers” norėjo, jog Ž.Ilgauskas būtų apdraustas tiek, kiek vertas jo dvejų metų konktraktas su klubu – 22 milijonais dolerių. Tokią sumą sutiko pasidalinti 10 Londono bendrovės “Lloyds” sindikatų. NBA taip pat reikalavo, kad Ž.Ilgausko draudimo polisas būtų toks pat, kaip ir jų draudiko, bet pastarojo poliso kopijos nesutiko duoti nei patys NBA, nei “Cavaliers” klubas, tačiau po ilgų susirašinėjimų pavyko mūsų draudimo polisą suvienodinti iki jų draudikų poliso.

Tuomet NBA pareikalvo, jog 100 proc. atsakomybės tektų vienam draudikui, bet tokį prašymą mums taip pat pavyko įgvendinti.

Dar buvo keli ypatingi reikalavimai, pavyzdžiui draudimas turi galioti 24 val. per parą ir karo metu, net tik per varžybas ar treniruotes, jei pavyzdžiui, Ž.Ilgauskas sugalvotų panardyti ar šokti su parašiutu.

Pats Žydrūnas taip pat padėjo mums gauti tam tikrus dokumentus, jis rodė didelį norą žaisti rinktinėje.

Šiuo metu deriname draudimą Rimantui Kaukėnui, nes Sienos “Montepaschi” klubas paprašė papildomo. Dabas dėl Ž.Ilgausko nenuėjo veltui, jis pagelbės ateinančiam Europos čempionatui, kur Žydrūnas bus labai reikalingas”..

Lietuvos rinktinės gydytojas Rimtautas Gudas:
“ Tokių problemų kaip Žydrūnas turi kiekvienas sportininkas. Man asmeniškai teko susipažinti su dideliu pluoštu popierių kokius pažeidimus jis turėjo nuo 2005 metų. Tos problemos yra iš anksčiau. Kalbėjausi su jo gydytoju ir paskutiniai tyrimai rodo, kad jis tikrai negali žaisti. Problemos gana didelės.”

LKF prezidentas Vladas Garastas: “ Federacija atliko didelį darbą, manau, kad nei vienai Europos valstybei neteko susidurti su tokia situacija. Galime išleisti knygą apie susirašinėjimus su NBA ,FIBA ir kitomis instancijomis, kad pamatytumėte, kas buvo atlikta. Žydrūnas yra gyvas, sėdi čia, jo karjeros pradžioje mačiau, kaip jis žaidžia už Lietuvos rinktinę ir tikiu, kad jis tą savo karjerą pratęs žaisdamas su Lietuvos rinktine. Dar yra Europos, pasaulio čempionatas, mums labai svarbus Europos čempionatas 2011 metais. Tikrai esu pilnas optimizmo ir tikiu, kad mes jį pamatysime. Olimpiada gražu, bet su ja krepšinis nesibaigia. Jis bus žaidžiamas ir kitais metais, ir dar kitais. O Lietuvai pergalių visada reikės.

www.anglija.lt

Kamilė Saulytė
Alfa.lt

Ketvirtadienį Vilniuje įvyko spaudos konferencija, kurios metu Lietuvos ir NBA Klivlendo “Cavaliers” komandos žvaigždė Žydrūnas Ilgauskas, Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) atstovai bei draudikai pateikė faktus, kurie užkirto kelią krepšininkui žaisti šalies nacionalinėje komandoje Pekino olimpinėse žaidynėse.

Žydrūnas Ilgauskas: Noriu padėkoti federacijai ir draudikams už visas jų pastangas ir ryžtingumą. Jie dirbo ir dieną ir naktį, kad mano svajonė žaisti už rinktinę išsipildytų. Gaila, kad nepavyko, bet taip nutiko ne dėl jų kaltės. Man atrodo, kad po visų šių įvykių tarp mūsų visų ir “Cavaliers” santykiai atšalę, nedraugai esame, tačiau tokiu būdu reikėjo eiti ir tokiu ėjome. Esu vienas iš keturiolikos NBA žaidėjų, kurių tam tikros kūno dalys nėra apdraustos.

Pas kai kuriuos viena kūno dalis, pas mane net trys - dvi kojos ir nugara. Nugarą man visą laiką skaudėjo, nes esu aukštas žmogus, tačiau tie skausmai niekad neišlįsdavo, nes beveik kiekvienais metais susilaužydavau koją. O šiais metais nugaros skausmai paaštrėjo.

Kovo mėnesio pradžioje, kai jau negalėjau vaikščioti ir gyventi normalaus gyvenimo, “Cavaliers” leido man dvi savaites ilsėtis, padarė nugaros nuotraukas, kurios parodė, kad diskas yra išėjęs iš vietos. Gėriau vaistus, dariau įvairius pratimus baseine, po tų dviejų savaičių vėl bandžiau žaisti, bet skausmai grįžo. Tuomet man suleido kelis švirkštus vaistų į nugarą ir galėjau šiaip ne taip užbaigti sezoną. Po NBA sezono pailsėjau porą savaičių ir pradėjau sportuoti, nes norėjau vykti į rinktinės stovyklą. Tačiau skausmai vėl grįžo. Nebandžiau to slėpti, galvojau, kad praeis, darė masažus.Tačiau kai buvo padaryta paskutinė nugaros nuotrauka paaiškėjo, kad diskas yra trūkęs. Daktarai sakė, kad tokiu atveju yra du sprendimai – gali pailsėti ir, atliekant tinkamus pratimus išsigydyti traumą arba, jei niekas nepadės – daryti operaciją. Kiek žinau, po jos du mėnesius negalima sportuoti.

- Kurią gydymosi galimybę pasirinksite?
- Dabar bandau pailsėti, buvau klinikose ir dariau pratimus, kurie stiprina pilvo ir nugaros raumenis, rugpjūčio mėnesį komanda siųs mane į Vankuverį, kur yra žinomas nugaros reabilitacijos specialistas, bandysiu su juo padirbėti. Žiūrėsime ar diskas gali sugyti ir išlaikyti krūvius, jei skausmai vėl sugrįš – tada reikės operuotis.

- Akivaizdu, kad trauma buvo įsisenėjusi ir rimta. Nemanai, kad visi federacijos veiksmai jau buvo palaidoti anksčiau, viskas jau buvo ir taip aišku?
- Ne. Imi kiekvieną dieną, kiekvieną savaitę kaip naują dalyką, su nugaromis būna taip: tai gerai, tai blogai. Kai sezono metu gavau švirkštus, mano diskas nebuvo trūkęs, bet švirkštai tik užmaskuoja skausmą ir paskutinėje nuotraukoje pasimatė, kad viskas žymiai pablogėjo. Tik tada situacija galutinai paaiškėjo.

- Ar tikite, kad užsivilksite rinktinės marškinėlius?
- Tikiuosi ir noriu. Jei nesitikėčiau ir nenorėčiau, nebūčiau pro visus šiuos kryžiaus kelius ėjęs. Patikėkite ir federacijai, ir visiems buvo daug nemigo naktų ir sugadintų nervų. Klubas ir NBA nepadėjo, mėtė pagalius į ratus, bet ir jų situaciją galima suprasti. Gyvenimas tuo nesibaigia, padarėme viską, ką galėjome. Reikia eiti į priekį, gydytis ir tikėtis, kad viskas bus gerai.

- O jei federacija jums pasiūlytų važiuoti į Pekiną kaip delegacijos atstovui?
- Aš taip žaisti norėjau, kad man širdį skaudėtų, jei sėdėti reiktų ir žaisti negalėčiau. Su kostiumu varžovu neišgąsdinsi. Mes kalbėjome apie tai, bet mano pagrindinis uždavinys kaip žaidėjui ir kaip žmogui - kuo greičiau pasveikti. Man atrodo, kad važinėti po olimpiadas ir sėdėti lėktuvuose po 20 valandų, miegoti mažoje lovoje nėra man geriausia situacija. Reikia važiuoti gydytis ir kaip nors atsistoti ant kojų.

- Kiek laiko būsite Lietuvoje?
- Būsiu apie savaitę, noriu artimuosius pamatyti , aplankysiu rinktinę, su jos gydytoju pasitarsiu dėl nugaros. Kuo daugiau patarimų, tuo geriau.

- Kaip vyko pokalbiai su “Cavaliers” vadovu Danny Ferry?
- Jis man dar žiemą sakė, kad manęs neleis žaisti už rinktinę. Mes su juo buvome draugai, santykiai liks darbiniai. Bet buvo sunku ir jam, ir man, nes pirmą kartą stovėjome skirtingose barikadų pusėse. Jis darė savo darbą, mačiau, kad jam nelengva, žmogus jis nėra blogas.

- Ar kalbėjote su LeBronu Jamesu po to, kai sužinojote, kad nežaisite Pekine?
- Kalbėjomės sezono metu. Galiu pasakyti tik viena, kad jie šiais metais labai rimtai ruošiasi, ne taip kaip anksčiau durniuodavo. Pora kartų gavo į užpakalį ir daugiau nebenori. Jis rimtai į tą žiūri. O po sezono kelis kartus pasimatėme - nelinkėjau jam sėkmės bet noriu, kad sveikas grįžtų, o kad laimėtų viską, tai nereikia (šypsosi).

- Gal jau sapnuodavote, kad žaidžiate rinktinėje?
- Sapnuot tai nesapnavau, bet viena iš laimingiausių dienų man buvo ta, kai parsivežiau Lietuvos rinktinės marškinėlius. Aš jau turėjau, net žalius sportbačius. Gaila, kad taip išėjo.

- Jūs padovanojote V.Garastui savo “Cavaliers” marškinėlius, tačiau buvo kalbų, kad tarp jūsų ir LKF prezidento savu laiku buvo perbėgusi juoda katė. Ar tai reiškia, kad įvyko susitaikymas?
- Nesutarimai buvo prieš dvylika metų, viskas baigėsi. Nesu toks žmogus, kad tiek ilgai pyktį laikyčiau Gyvenimas tam per trumpas. Turime ir turėjome abu gerus santykius.

- Kas būtų finansavę draudimo sumą, nes ji pakankamai didelė?
- (M.Balčiūnas, LKF generalinis sekretorius). Į šį klausimą turbūt aš geriau atsakysiu. Dalį lėšų būrų skyrusi Vyriausybė, dalį – LKF, Žyrūnas taip pat buvo pasiryžęs prisidėti. Mūsų didžiausias iššūkis buvo surinkti pinigus ir padaryti tinkamą draudimo polisą, todėl sveikata buvo tikrinta paskutiniu momentu, to reikalavo ir draudikai.

- Ta pati suma galios ir Europos čempionatui?
- (M.Balčiūnas) Ji tik mažės, nes mažės Ž.Ilgausko kontrakto suma.

- Kokią sumą jūs buvote pasiryžęs sumokėti?
- Apie sumas nekalbėjome, pasakiau, kad jei trūks, prisidėsiu, nes draudimas didėjo beveik kiekvieną mėnesį.

LKF viceprezidentas Šarūnas Kliokys:
“Su Ž.Ilgausku pirmuosius susitikimus pradėjome dar praėjusiais metais, jis iš karto patvirtino norą žaisti už nacionalinę komandą, tą patvirtino ne tik Žydrūnas, bet ir jo draugai – Šarūnas Jasikevičius, su kuriuo Ž.Ilgauskas bendrauja nuolat. Susitikom su “Cavaliers” komandos generaliniu vadybininku Danny Ferry. Jis kategoriškai pareiškė, jog Ž.Ilgauskas negali žaisti Lietuvos komandoje, aiškindamas, jog Klivlendo klubo savininkai nori, jog vasaros metu žaidėjas, atsižvelgdamas į klubo medikų rekomendacijas, ilsėtųsi. Tuomet susitikome su FIBA, NBA atstovais tam, kad išsiaiškintume privalomas procedūras, kurias turime atlikti. Kelionės pabaigoje supratome, jog norint gauti paleidžiamąjį raštą iš NBA, turime apdrausti krepšininką. Tuomet pradėjome dirbti su FIBA tarptautine teisininkų agentūra, su mūsų draudimo bendrove, kuri kaip tarpininkas bendravo su kitomis pasaulio bendrovėmis, taip pat įjungėme Kazickų šeimą, kurie yra neabejingi šalies krepšiniui.”

“PZU Lietuva” atstovas Giedrius Čiurinskas:
“Draudimas iš pat pradžių buvo tas lemiamas faktorius, kuris galėjo leisti Žydrūnui žaisti už Lietuvos rinktinę. LKF kreipėsi į mūsų bendrovę su prašymu padėti šiuo klausimu ir mes priėmėme šį iššūkį. Manėme, kad tai yra garbės reikalas ir didelė patirtis.

Tai buvo unikalus ir net pasaulyje analogų neturintis draudimas, tiek savo apimtimi, tiek specifika. Didžiausi pasaulio perdraudikai suko galvas, kaip apeiti tam tikrus dalykus ir reikalavimus. Kokie tai buvo reikalavimai?

Pirmas dalykas - reikėjo apdrausti žaidėjo pėdas ir nugarą. Šių sričių iki šiol nepavyko apdrausti net pačiam “Cavaliers” klubui, nes rizika buvo per daug didelė ir nekontroliuojama. Bet mums tą padaryti pavyko.

Pirmiausiai dėl to, jog Olimpinės žaidynės yra gerokai trumpesnės nei NBA. Jei Lietuva pasiektų finalą, reiktų sužaisti devynerias rungtynes, NBA sezoną sudaro 82 mačai.

Dar vienas apsunkinantis dalykas – didelė draudimo suma. “Cavaliers” norėjo, jog Ž.Ilgauskas būtų apdraustas tiek, kiek vertas jo dvejų metų konktraktas su klubu – 22 milijonais dolerių. Tokią sumą sutiko pasidalinti 10 Londono bendrovės “Lloyds” sindikatų. NBA taip pat reikalavo, kad Ž.Ilgausko draudimo polisas būtų toks pat, kaip ir jų draudiko, bet pastarojo poliso kopijos nesutiko duoti nei patys NBA, nei “Cavaliers” klubas, tačiau po ilgų susirašinėjimų pavyko mūsų draudimo polisą suvienodinti iki jų draudikų poliso.

Tuomet NBA pareikalvo, jog 100 proc. atsakomybės tektų vienam draudikui, bet tokį prašymą mums taip pat pavyko įgvendinti.

Dar buvo keli ypatingi reikalavimai, pavyzdžiui draudimas turi galioti 24 val. per parą ir karo metu, net tik per varžybas ar treniruotes, jei pavyzdžiui, Ž.Ilgauskas sugalvotų panardyti ar šokti su parašiutu.

Pats Žydrūnas taip pat padėjo mums gauti tam tikrus dokumentus, jis rodė didelį norą žaisti rinktinėje.

Šiuo metu deriname draudimą Rimantui Kaukėnui, nes Sienos “Montepaschi” klubas paprašė papildomo. Dabas dėl Ž.Ilgausko nenuėjo veltui, jis pagelbės ateinančiam Europos čempionatui, kur Žydrūnas bus labai reikalingas”..

Lietuvos rinktinės gydytojas Rimtautas Gudas:
“ Tokių problemų kaip Žydrūnas turi kiekvienas sportininkas. Man asmeniškai teko susipažinti su dideliu pluoštu popierių kokius pažeidimus jis turėjo nuo 2005 metų. Tos problemos yra iš anksčiau. Kalbėjausi su jo gydytoju ir paskutiniai tyrimai rodo, kad jis tikrai negali žaisti. Problemos gana didelės.”

LKF prezidentas Vladas Garastas: “ Federacija atliko didelį darbą, manau, kad nei vienai Europos valstybei neteko susidurti su tokia situacija. Galime išleisti knygą apie susirašinėjimus su NBA ,FIBA ir kitomis instancijomis, kad pamatytumėte, kas buvo atlikta. Žydrūnas yra gyvas, sėdi čia, jo karjeros pradžioje mačiau, kaip jis žaidžia už Lietuvos rinktinę ir tikiu, kad jis tą savo karjerą pratęs žaisdamas su Lietuvos rinktine. Dar yra Europos, pasaulio čempionatas, mums labai svarbus Europos čempionatas 2011 metais. Tikrai esu pilnas optimizmo ir tikiu, kad mes jį pamatysime. Olimpiada gražu, bet su ja krepšinis nesibaigia. Jis bus žaidžiamas ir kitais metais, ir dar kitais. O Lietuvai pergalių visada reikės.

 (Komentarų: 3)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: