Vyriausybė žada jau artimiausiomis dienomis pasiūlyti Seimui ilginti pensinį amžių, „Sodros“ pervedimus į privačius pensijų fondus „užšaldyti“ ties 2 proc. ir subalansuoti motinystės (tėvystės) išmokas. Tai pirmadienį po pasitarimo žurnalistams sakė finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Detaliau pakomentuoti šiuos pasiūlymus ji atsisakė. Sprendimus dėl „Sodros“ reformos žadama priimti tik po to, kai rudenį bus pateikti detalūs skaičiavimai.

„Susitarėme, kad artimiausiu metu pateiksime svarstyti Seimui kelis principinius sprendimus: dėl pensinio amžiaus ilginimo, dėl pervedimų į pensijų fondus – kad 2 proc. riba bus tiesiog įšaldyta iki bendros „Sodros“ reformos, pasiūlymus dėl motinystės išmokos eilutės socialinio draudimo biudžete subalansavimo“, – vardijo I.Šimonytė.

Kaip vėliau DELFI sakė jos atstovė spaudai Giedrė Balčytytė, sutarta tik iš principo, kad motinystės (tėvystės) išmokoms reikia pakeitimų, tačiau konkrečius pasiūlymus turėtų pateikti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Pataisų paruoštas visas pluoštas
Pirmadienį tradiciniame pasitarime ministrai diskutavo dėl anksčiau paskelbtų pasiūlymų. Planuodama kitų metų valstybės biudžetą Vyriausybė svarsto galimybę didinti pridėtinės vertės (PVM) ir gyventojų pajamų mokesčius, 0,1 proc. apmokestinti visą nekilnojamąjį turtą. Užsimenama apie būtinybę įvesti turto ir naujus akcizo tipo mokesčius importuojamoms prekėms, pavyzdžiui, automobiliams.

Ateityje „Sodra“ gali mokėti tik draudžiamąją pensijos dalį, kuri priklausytų nuo kiekvieno žmogaus įmokų. Pagrindinė – „solidarioji“ – pensijos dalis būtų mokama iš valstybės biudžeto. Tam reikalingų papildomų lėšų būtų galima gauti padidinus gyventojų pajamų mokestį ir PVM.

Pervedimų į privačius pensijų fondus siūloma kitais metais nedidinti ir palikti esamus 2 proc. Taip būtų galima sutaupyti 600 mln. Lt. Kartu norima nustatyti maksimalias „Sodros“ įmokas daugiausia uždirbantiems žmonėms. Šios lengvatos jau seniai reikalauja užsienio investuotojai.

Galandamas kirvis ir motinystės (tėvystės) pašalpoms. Jas Vyriausybė siūlo mokėti tik 1 metus, o maksimali išmoka negalėtų viršyti 1,5 vidutinės algos.
Koalicijoje dėl šių siūlymų užvirė karštos diskusijos – jiems neskubama pritarti.
Savo ruožtu ekonomistas Raimondas Kuodis sako, kad kova su šešėline ekonomika ir visuotinė daugiabučių renovacija būtų kur kas efektyvesnės priemonės biudžeto skylėms lopyti nei nauji mokesčiai. „Esu skaičiavęs, kad 1 proc. punktu padidintas PVM duoda 255 mln. Lt pajamų. Santykinai tai nėra daug“, – teigė jis.

Premjeras Andrius Kubilius yra sakęs, kad be išlaidų karpymo, kuris suteiktų 1,5-1,8 mlrd. Lt efektą, planuojama iki 2 mlrd. Lt sukaupti atsigaunant ekonomikai, 500 mln. Lt gauti iš šešėlinės ekonomikos, tiek pat tikimasi papildomai surinkti iš mokesčių mokėtojų. Per ateinančius dvejus metus biudžeto deficitą planuojama sumažinti 4,5 mlrd. Lt.

Didesnį darbo ir pelno apmokestinimą vertina skeptiškai
„Buvo sutarta, kad kryptis, kuria judama, yra ta kryptis, kuria ir reikėtų judėti. Bet kalbame apie reformą, kurios trukmė turbūt bus 20, o gal ir daugiau metų. Šios reformos pakaks visiems, dar kelioms ateinančioms vyriausybėms“, – teigė ministrė. Todėl priimti konkrečius sprendimus dėl pensijų, kokiais mokesčiais jas finansuoti, kiek tuomet galėtų sumažėti „Sodros“ tarifas esą bus galima tik gavus skaičiavimo rezultatus – po vasaros.

„Bet pati kryptis tarsi yra aiški – būtinas išgryninimas, būtina atskirti draudimą nuo solidarumo. Dabar daug diskutuojame, kad pensija yra nuosavybė, bet solidarioji dalis, kuri remiasi perskirstymu, tuo, jog kažkas suneša pinigus tam, kad jie galėtų būti išmokėti kitiems, nėra daugiau nuosavybė nei policija, mokykla ar kitos viešosios paslaugos. Todėl atskirti būtina, tačiau priimti konkrečius sprendimus, iš kokių mokesčių, kiek bus galima sumažinti „Sodros“ tarifą, reikėtų skaičiavimų, kuriuos tikimės turėti rudenį.“

Pasak I.Šimonytės, socialinio draudimo tarifas būtų gerokai mažesnis nei šiandieninis 31 proc. ir būtų skiriamas tam, kad žmogus kauptų sau pensiją, uždirbtų vadinamuosius taškus ar turėtų virtualią sąskaitą. Jo pensija priklausytų nuo sumokėtų įmokų, o pajamų lygiui palaikyti būtų skirta vadinamoji nacionalinė pensija (dabar yra bazinė pensija), kuri būtų priklausoma nuo to, kiek yra uždirbtos pensijos iš „Sodros“, antros ir trečios pakopos pensijų, kad būtų palaikytas tam tikras gyvenimo lygis.

Tai būtų finansuojama kaip įvairios socialinės išmokos iš valstybės biudžeto pajamų, kurios gaunamos iš įvairesnių šaltinių. Todėl esą būtų galima, nedidinant bendros mokesčių naštos, perskirstyti taip, kad iš „Sodros“ tarifo būtų finansuojamas tik draudimas, o iš kitų mokesčių – solidarumas.

Didžiąją dalį įmokos „Sodrai“ moka darbdavys, o didžiąją dalį pajamų mokesčio – pats žmogus. Į repliką, kad reforma mokesčių naštą perkels nuo darbdavio ant darbuotojo pečių, ministrė atsakė: „Bet kuris ekonomistas pasakys, kad vidutiniu laikotarpiu nėra jokios reikšmės, kuri iš pusių moka mokesčius. Galiausiai vis tiek įdomu, dėl kokio atlyginimo „į rankas“ pavyksta darbuotojui su darbdaviu susitarti, ir visi mokesčiai tiesiog pridedami viršaus. Danijoje, pavyzdžiui, iš viso nėra socialinio draudimo, kurį mokėtų darbdavys, yra gal 50 proc. pajamų mokesčio suma, kuri finansuoja viską. Ar dėl to Danijoje yra blogiau? Todėl ir sakome, kad tai – ne šios dienos sprendimas, ne rytojaus, net ne vienų ar dvejų metų. Reikia turėti modelį, kad nebūtų staigių mokestinės naštos perkėlimo nuo darbdavio darbuotojui. Ilguoju laikotarpiu tai neturi jokios reikšmės.“

Pasak I.Šimonytės, bendrieji mokesčiai galėtų būti šaltinis vadinamajai solidarumo daliai finansuoti valstybės biudžete, bet tik kartu su socialinio draudimo įmokos tarifo mažinimu. „Negalime priimti jokių sprendimų, kol neturime skaičiavimo, modeliavimo ir konkrečių pasekmių įvertinimo, kiek ta suma, kuri iškeliauja į valstybės biudžetą, sumažėja „Sodros“ biudžetas, įmoka ir kiek turėtų būti finansuojama iš valstybės biudžeto, atitinkamai padidinant kitus mokesčius, ar iš viso galime tą padaryti. Todėl kol kas kalbėti apie realius planus didinti PVM ar gyventojų pajamų mokestį nėra pagrindo.“

Tuo tarpu automobilių ir nekilnojamojo turto mokesčiai susiję ne su „Sodros“ reforma, o su viešųjų finansų konsolidavimu: „Vis dar turime 4,5 mlrd. Lt dydžio galvos skausmą, kurį reikia išspręsti per artimiausius kelerius metus. Anot ministrės, remtis vien išlaidų mažinimo priemonėmis Lietuvai labai sudėtinga, nes perskirstome palyginti nedidelę dalį BVP. „Jei neturime galimybių susitarti ir priimti mokesčių, ta suma reikės mažinti viešąsias išlaidas“, – įspėjo ji.

I.Šimonytė skeptiškai įvertino darbo apmokestinimo didinimą, nes esą ir dabar šiuo požiūriu Europos Sąjungoje nesame uodegoje. Mūsų augimo variklis visų pirma esantis eksportas, todėl branginti darbo jėgą nebūtų produktyvu. Tą patį ji sakė ir apie pelno mokestį, nes kapitalas yra mobilus. Vartojimo mokesčių didinimas šiuo metu esą neduotų efekto. „Todėl turto mokestis galėtų būti stabili mokestinė bazė. Bet jei mums nepavyks susitarti, kaip nepavyko iki šiol, reiškia, reikės ieškoti kitų sprendimų“, – konstatavo ministrė.