Per pastaruosius šešerius metus į Jungtinę Karalystę (JK) imigravo apie 1,5 mln. Rytų Europos gyventojų, kurie greičiausiai neigiamai paveikė mažiausiai uždirbančių britų atlyginimus, rašo britų laikraštis „Observer“, remdamasis tyrimu „Naujieji Jungtinės Karalystės europiečiai. Progresas ir iššūkiai per penkerius metus po priėmimo“ (The UK‘s New Europeans. Progress and Challenges Five Years After Accession).

Tyrimą atlikę Migracijos politikos instituto (Migration Policy Institute) specialistai ataskaitoje teigia, kad imigrantų poveikis šalies ekonomikai yra „greičiausiai mažas, bet teigiamas“, tačiau kartu daro išvadą, jog imigracijos banga šiek tiek sumažino žemiausios klasės darbuotojų atlyginimus, ypač tam tikrose labiausiai pažeidžiamų žmonių grupėse.

Taip pat teigiama, kad imigrantų antplūdis gali prisidėti prie mažai kvalifikuotų darbuotojų pusiausvyros kūrimo ekonomiškai prislėgtuose šalies regionuose.

Tyrimo autoriai baiminasi, kad nekvalifikuotų darbo vietų užpildymas Rytų europiečiais gali sukurti užburtą ratą, kuriame darbdaviai neinvestuoja į darbo jėgos kvalifikacijos kėlimą. Tyrėjai rašo, kad, jei tai tęsis ir toliau, darbo rinkoje sparčiai didės tik imigrantų akį traukiančių laikinų darbo vietų su nepatraukliomis darbo valandomis.

„Pusė imigrantų iš Rytų Europos sugrįžo namo, tačiau jie visgi padėjo šalies ekonomikai. Jie buvo pasiryžę dirbti tuos darbus, kurių kiti nenorėjo, nors jų išsilavinimas toms pareigoms buvo per aukštas“, – teigė Andrea Murray iš „Equality and Human Rights Commission“.

Anot jos, reikėtų iš naujo peržiūrėti, kaip padedama į šalį atvykusiems imigrantams mokytis anglų kalbos, paspausti valdančiuosius priimti įstatymus, neleidžiančius išnaudoti atvykėlių, bei suteikti pakankamą pagalbą regionams, kuriuose itin padaugėjo imigrantų.

Du trečdaliai iš Lenkijos
Beveik du trečdaliai imigrantų atvyko iš Lenkijos ir 70 proc. jų yra 18–35 metų amžiaus. Nemažai jų – puikiai išsilavinę ir aukštos kvalifikacijos.

Didžioji dauguma (lenkų atveju 63 proc.) JK užsibūna iki metų. Daugybė jų, ieškodami būsto, darbo ar draugų, rėmėsi savais socialiniais tinklais.

Neišvengiamai susidarė imigrantų susibūrimai, pvz., ketvirtadalis jų apsigyveno Londone. Taip pat pastebimas nemažas naujakurių skaičius kaimo vietovėse kaip Rytų Anglijoje esančiame Fense ar priemiesčiuose kaip Slau.

Skaičiuojama, kad maždaug pusė iš 1,5 mln. į JK atkeliavusių rytų europiečių sugrįžo namo, o likusi dauguma įsidarbino kaip nekvalifikuoti darbininkai.

Ekonominė krizė šiek tiek sumažino migracijos mastus, tačiau ekspertai mano, kad atvykusieji į šalį turės ilgalaikį poveikį JK darbo rinkai.

Nedarbas tarp imigrantų mažesnis
Apie 95 proc. vyrų ir 80 proc. moterų iš Rytų Europos darbą JK susiranda jau atvykę į šalį ir tyrimo autoriai rado įrodymų, kad nedarbas tarp atvykėlių recesijos metu išliko mažesnis nei tarp gimusių JK.

To priežastys – atvykėliai dažniausiai uždirba mažiau ir pasiryžę dirbti itin stipriai, tačiau jie linkę leistis išnaudojami ir tai paveikė vietinių darbo sąlygas bei galimybes įsidarbinti.

Skaičiuojama, kad trečiąjį praėjusių metų ketvirtį nedarbo lygis tarp imigrantų iš Rytų Europos siekė 5 proc., kai tarp vietinių jis buvo 7,8 proc., o tarp pakistaniečių, indų ir bangladešiečių – 12 proc.

Tačiau nepaisydami aukštos kvalifikacijos, beveik pusė imigrantų dirba mažai apmokamuose darbuose. Tarp vietinių britų šis rodiklis siekia 18 proc.

87 proc. imigrantų iš Rytų Europos 2007 m. per savaitę uždirbdavo mažiau nei 400 svarų, o šis skaičius tarp britų siekė 57 proc.

Kalbos barjeras
Apie 80 proc. darbingo amžiaus žmonių iš Rytų Europos, atvykusių po 2004 m., namuose kalbėjo ne angliškai. Kituos regionuose šis skaičius siekia tik 40 proc.

Dėl kalbos nemokėjimo ketvirtadalis rytų europiečių turėjo problemų darbe, iš kitų regionų – tik 6 proc.

Panaši situacija ir mokyklose – jų skaičiavimais, 4,4 proc. mokinukų, kurių gimtoji kalba nėra anglų, kalbėjo lietuviškai, lenkiškai, slovakiškai ar čekiškai. Mokytojų sąjungos prašo daugiau resursų, kad šiems vaikams galėtų padėti susidoroti su kalbos barjeru.

Alfa.lt primena, kad pernai per dešimt mėnesių iš Lietuvos išvyko daugiau žmonių nei per visus 2008 metus, o grįžtamoji migracija, jau pradėjusi didėti, vėl sumažėjo beveik perpus.

Per pastaruosius 18 metų (1990–2008) iš Lietuvos emigravo beveik pusė milijono žmonių, apie 20 proc. darbingo amžiaus gyventojų.

Kas dešimtas Lietuvos gyventojas, maždaug 11 proc., pats buvo išvykęs ir daugiau kaip šešis mėnesius dirbo užsienyje, apie 40 proc. – kas nors iš šeimos ir apie 80 proc., t. y. beveik kiekvienas Lietuvos gyventojas, keturi iš penkių, turi išvykusių pažįstamų.