Į teisėsaugą kreipėsi vaiko teisių apsaugos kontrolierė E.Žiobienė, teigdama, kad valdininkai leido į Lenkiją neteisėtai išsivežti tėvų faktiškai atsisakytus vaikus.

Pagal E. Žiobienės pateiktą informaciją dėl neteisėto nepilnamečių gyvenimo Lenkijos šeimose Vilniaus apygardos prokuratūroje atliekamas ikiteisminis tyrimas. Jo metu bus tiriami neteisėti valstybės ir savivaldybės institucijų pareigūnų veiksmai vykdant Lenkijos fondo „Širdis vaikams“ projektą.

Kontrolierės duomenimis, šeši vaikai nuo 5 metų iš ikimokyklinį, priešmokyklinį ir pagrindinį ugdymą organizuojančios Vilniaus „Vilnios“ mokyklos per pastaruosius ketverius metus buvo išsiųsti į Lenkiją ir apgyvendinti Lenkijos piliečių šeimose sukuriant faktinius globos santykius.

Šių vaikų tėvai, kurių dauguma – iš socialinės rizikos grupei priklausančių šeimų, pasirašė sutikimus, kad jų vaikais tam tikrą laiką, dažniausiai – iki pilnametystės, rūpintųsi ir juos išlaikytų Lenkijos šeimos. Sutikimus patvirtino Lietuvos notarai.

„Mūsų įstaigoje elektroniniu paštu buvo gauta informacija, kad pas juos yra tokia piliečių šeima, kurie augina vaikelį iš Lietuvos, ir jiems iškilo kažkokių klausimų. Mes pradėjome domėtis ir sužinojome, kad tas vaikelis išvažiavęs tik su motinos įgaliojimu ir sutikimu. Tie piliečiai buvo pasirašę notariškai patvirtintus įgaliojimus, kad jie jį prižiūrės, išlaikys, visokeriopai rūpinsis iki pilnametystės. Dėl to ir buvo pradėtas tyrimas," pasakoja kontrolierės patarėja R.Stankevičienė.

Gavus pranešimą ir apsilankius Vilniaus "Vilnios" mokykloje paaiškėjo, kad tokiu pat būdu iš Lietuvos išvežti dar keli vaikai.

Anot kontrolieriaus įstaigos, tokio pobūdžio įgaliojimai ar sutikimai, susiję su tėvų valdžios pareigų perleidimu kitiems asmenims, yra faktinis tėvų valdžios atsisakymas savo nepilnamečių vaikų atžvilgiu, nors Civilinis kodeksas reglamentuoja, kad tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja.
 
„Tėvai savo teisių ir pareigų negali perduoti vykdyti tretiems asmenims. Tai, ką jie parašė įgaliojimuose, ką tos šeimos pasirašė įsipareigojimuose, visiškai išlaikyti tuos vaikus materialiai, prižiūrėti, rūpintis ir panašiai, galima teigti, kaip ir tėvų valdžios atsisakymas ir perleidimas kitiems asmenims,“ teigia R. Stankevičienė, pridurianti, kad šiame susitarime įžvelgiamas pasirašiusiųjų pusių piktnaudžiavimas. Beje, nepaisant pradėto ikiteisminio tyrimo, vaikai ir toliau siunčiami į Lenkiją, būtent tai kelia didžiausią susirūpinimą kontrolieriaus įstaigai.

Tyrimas pradėtas praėjusių metų vasario mėnesį, tačiau dar šiemet, liepos mėnesį, į Lenkiją išsiųsta dar viena mergaitė - panašu, kad ikiteisminis tyrimas nei lietuvių, nei lenkų pusių, dalyvaujančių šiame projekte, negąsdina.

Kontrolieriaus įstaigos atstovė teigia, kad kai kurie tėvų lietuvių norėtų susigrąžinti vaikus, kad jau parašyti prašymai Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybai, kuriuose teigiama, kad vaikai pagrobti. Tačiau grąžinant prie naujų šeimų kaimyninėje valstybėje jau pripratusius vaikus, pasak R. Stankevičienės, gali būti prieštaraujama jų interesams. Anot specialistės, šis klausimas šiuo metu sprendžiamas drauge su Lenkijos institucijomis.

Visi nepilnamečiai iki išvykimo į Lenkiją mokėsi Vilniaus „Vilnios“ pagrindinėje mokykloje, kuri bendradarbiauja su Vilniaus ir Gardino draugija, turinčia paramos fondą Gdynės mieste „Širdis vaikams“. Bendradarbiavimu esą siekiama „suteikti galimybę Vilniaus „Vilnios“ pagrindinės mokyklos našlaičiams, nepilnų šeimų bei socialiai remtinų šeimų vaikams praleisti Kalėdų, Velykų ir vasaros atostogas Lenkijoje lenkų šeimose bei šiems vaikams organizuotose stovyklose. E. Žiobienei fondo „Širdis vaikams“ ir Vilniaus „Vilnios“ pagrindinės mokyklos deklaruojami tikslai sukėlė abejonių: interneto svetainėje skelbiamame fondo statute kaip veiklos tikslai nurodyti „lenkų kilmės vaikų iš už rytinės šalies sienos integracija į šeimas iš Pamario vaivadijos“, „pagalba šeimoms įsivaikinant šiuos vaikus“.

Mokyklos direktorės Marijos Milkevičienės teigimu, ji netarpininkavo dėl ugdytinių išvykimo nuolatiniam gyvenimui į užsienio piliečių šeimas.

Kontrolieriaus įstaiga kreipėsi į mokyklą, kad pasirašant bendradarbiavimo sutartis, būtų atkreipiamas dėmesys į užsienio institucijas, peržiūrimi jų statutai ir išsiaiškinta, ką jie veikia, kokie jų tikslai. E. Žiobienė taip pat kreipėsi į Lietuvos institucijas dėl griežtesnio nepilnamečių išvežimo į užsienį reglamentavimo. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė kreipėsi ir į Lenkijos vaiko teisių ombudsmeną, išreikšdama nuomonę, kad dėl fondo „Širdis vaikams“ veikos tikslinga atlikti tyrimą.

Anot kontrolieriaus įstaigos, Lietuvos vaiko teisių apsaugos institucijos – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, savivaldybės Socialinių paslaugų centro socialiniai darbuotojai, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba - apie faktinę tarptautinę globą be teisinio pagrindo žino vėliausiai nuo 2010 metų rudens, tačiau konkrečių veiksmų dėl galimai neteisėto nepilnamečių gyvenimo Lenkijos šeimose ėmėsi tik prieš metus.

E. Žiobienė nustatė savivaldybės administracijos padalinių bei savivaldybės įstaigų darbuotojų veiklos trūkumus, aplaidumą darbe, teisės aktų nesilaikymą, kitus vaiko teisių ir jo teisėtų interesų pažeidimus. Ji pasiūlė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui šiems darbuotojams taikyti drausminę ar tarnybinę atsakomybę.

Parengta pagal www.delfi.lt informaciją