Interneto paslaugas teikiančios bendrovės Didžiojoje Britanijoje turės vienerius metus saugoti duomenis apie savo klientų naršymo istoriją. Be to, aukšto rango teisėjai turės precedento neturinčių galių blokuoti internetinio sekimo operacijas.

Kaip skelbia britų spauda, tai numato neseniai parengtas Tiriamųjų galių įstatymas, kuriuo siekiama iš esmės pakeisti tai, kaip policija ir saugumo tarnybos naudojasi savo slaptomis galiomis fiksuoti ir užkardyti nusikaltimus.

Įstatymo projektą trečiadienį Bendruomenių Rūmuose pristatė vidaus reikalų sekretorė Theresa May.

Didžiulės apimties ir sudėtingame įstatyme taip pat yra pasiūlymų, susijusių su tuo, kaip valdžios institucijos prisijungia prie žmonių naudojamų prietaisų ir kaupia didelius kiekius duomenų, perduodamų internetiniu ryšiu.

Įstatyme taip pat apibrėžiama ir įtvirtinama iki šiol slapto Vyriausybinio ryšių štabo (GCHQ) veikla. Apie šią organizaciją buvo sužinota po to, kai informaciją apie ją nutekino Rusijoje besislapstantis buvęs JAV CŽV darbuotojas Edwardas Snowdenas.

Anot T. May, naujasis įstatymo projektas iš esmės skiriasi nuo ankstesnių planų, kurie buvo vadinami „šniukštinėtojo chartija“ ir kurių įgyvendinimą blokavo liberalai demokratai. Anot sekretorės, naujasis įstatymas yra būtinas siekiant padėti kovoti su rimtais nusikaltimais ir terorizmu.

Naujasis įstatymas apjungia daugybę šiuo metu egzistuojančių galių, suteiktų vidaus reikalų sekretoriui ir kitiems ministrams autorizuoti įvairias sekimo operacijas, įskaitant telefoninių pokalbių pasiklausymą ir kitokias stebėjimo formas.

Tačiau įstatymu taip norima įpareigoti ryšių kompanijas, įskaitant interneto tiekėjus, rinkti pagrindinę informaciją apie tai, ką žmonės naršo internete. Apie tokių duomenų kaupimą ne kartą buvo kalbėta, tačiau planai taip niekada ir nebuvo įgyvendinti.

Pagal naująjį įstatymą, policija ir kitos teisėsaugos tarnybos galėtų gauti šios informacijos ieškodama nusikaltėlių, o taip pat ir kitais atvejais, pavyzdžiui, ieškant dingusio žmogaus.