Iki 19 proc. metinių palūkanų, - tiek, anot specialių platformų atstovų, kurios užsiima minios finansavimo projektais, galima užsidirbti metams paskolinus keliasdešimt eurų iš savo taupyklės. Ir nors tokį investavimo būdą itin pamėgo lietuvių emigrantai, specialistai įspėja, kad nemokamo sūrio pelėkautuose nebūna ir sako, kad toks investavimas yra lydimas ir tam tikrų grėsmių.

Kas yra minios finansavimas, kur galime įdarbinti savo pinigus, kokią grąžą gauti ir kokios yra rizikos apie tai buvo kalbamasi su specialistais.

Suteikia galimybę smulkiems investuotojams

Finansų ekonomistas Tautvydas Marčiulaitis laidoje aiškino, kad, paprastai kalbant, minios finansavimas yra tai, kai kažkas turi projektą, kuriam ieško pinigų, ir vietoje ėjimo tradiciniu keliu, kai paskolos prašoma banko, yra pasinaudojama specialių platformų pagalba. 

„Ten paskelbiamas projektas ir tada visi norintys tau gali „sumesti”, - paprastai aiškino jis ir sakė, kad projektų gali būti įvairių, nuo tokių, kai yra skolinama fiziniams asmenims, iki tokių, kai skolinama verslui, NT vystymui.

Pasak T. Marčiulaičio, tokios platformos suteikia galimybę smulkiems investuotojams, kurie neturi didelių finansinių resursų investuoti į privačius projektus, kurie šiaip nėra prieinami rinkoje. „Išeina toks suneštinis balius”, - apibendrino jis ir tikino, kad vienas projektas gali sulaukti ir šimto investuotojų.

Lietuva, kalbant apie minios finansavimą Europos kontekste, anot finansų ekonomisto, atrodo gana gerai. „Lietuvos bankas (LB) anksti pradėjo reguliuoti rinką, kas yra labai didelis pliusas. Kitose šalyse rinkos priežiūra prasidėjo vėliau, todėl Lietuva tuo išsiskiria”, - tikino jis, tačiau pabrėžė, kad planuojant tokio tipo investicijas vis tiek reikia labai gerai atsirinkti, su kokiomis platformomis dirbti.

Jo nuomone, vienos jų labai atidžiai ir griežtai tikrina projektų, kuriems telkiamas finansavimas savininkus, kai tuo tarpu kiti platformų atstovai priima ne taip gerai patikrintus projektus, kurių savininkai dėl finansavimo kreipiasi tik dėl to, nes jo negauna kitose institucijose.

Domisi emigrantai, investuoja nuo 5 Eur

Vienos tokių platformų „Finansų bitė” direktorius Darius Noreika pasakojo, kad jo valdoma įmonė telkia investuotojus verslo ir fizinių asmenų paskoloms, o pats investavimo principas veikiantis taip, kad už paskolintus pinigus žmonėms yra mokamos sutartos palūkanos. „Asmuo turi užsiregistruoti platformoje, tada jis yra tikrinamos dėl pinigų plovimo prevencijos, turi patvirtinti tapatybę.

Vėliau, išsirinkus projektą, ten galima investuoti nurodant sumą. Ji yra nuo 5 Eur“, - sakė jis ir aiškino apie investicijų diversifikaciją bei tai, kad jei 100 Eur bus investuojama į 20 skirtingų projektų, rizika netekti pinigų bus minimali, o projektui ar paskolai tapus nemokia ar nepasisekus, asmuo praras tik 5 Eur.

„Tai suprasti yra labai svarbu“, - pridūrė jis, o pasiteiravus apie garantijas neprarasti investuotų pinigų, D. Noreika tikino, kad dalis projektų būna įgyvendinami įkeičiant turtą, o tai investuotojams suteikia daugiau saugumo.

„Nuo to priklauso ir palūkanų dydis. Jei nėra nieko įkeičiama, tokiu atveju palūkanos bus didesnės, kaip ir rizika“, - pabrėžė specialistas ir sakė, kad vidutinės metinės palūkanos skolinant privatiems asmenims šiai dienai yra apie 19 proc.,o skolinant verslui – apie 14 proc.

Sumos, kurias žmonės dažniausiai investuoja, anot platformos direktoriaus, būna įvairios. Kaip teigė, dažniausiai investuojama po 100, 200, 500 Eur, tačiau yra ir tokių investuotojų, kurie dėl didesnio uždarbio rizikuoja ir šimtais tūkstančių.

Tiesa, kaip teigė, netrūksta ir tokių, kurie investicijoms skiria ir 5 Eur. „Juos populiaru investuoti pradžioje, kai žmogus tik užsiregistruoja į platformą, mokosi investuoti“, - aiškino D. Noreika. Jo teigimu, sutelktiniu finansavimu ypatingai domisi ir lietuvių emigrantai.

„Jie aktyviai investuoja ir dažniausiai tai būna didesnės sumos."

Bendrai, „Finansų bitė“ turi 14 tūkst. registruotų investuotojų, žinoma, ne visi naudojasi platformos paslaugomis, dalis bandė, nepatiko, išėjo, dalis net nepradėjo, bet Lietuvoje tai yra didelis skaičius“, - tikino jis.

Investuoja į NT projektus

Ne mažiau įdomu, kad investuoti galima ne tik į verslo bei fizinių asmenų paskolas, tačiau ir į NT projektus. Kaip pasakojo platformos „Rontgen“ vadovas Martynas Stankevičius, įmonė sutelktinį finansavimą įgyvendina tokiems NT projektams, kuriems reikalingos lėšos pastatyti vieną ar kitą pastatą, vykdyti plėtrą, o pats investavimo modelis, galima sakyti, remiasi tokiu pačiu principu, kaip ir verslo įmonių bei fizinių asmenų paskoloms telkti.

„Sukūrus vertę pirmieji pinigus atgauna investuotojai, o savo likutį vystytojas pasiima vėliau“, - tikino M. Stankevičius ir pridūrė, kad kalbant bendrai sutelktinis finansavimas yra alternatyvaus finansavimo rinkos evoliucija ir alternatyvi priemonė, kuri, dažniausiai, už didesnes palūkanas įmonėms.

NT vystytojams ar fiziniams asmenims suteikia sąlygas pasiskolinti. „Pas mus metinės palūkanos nuo 7 iki 12 proc., bet ateityje jos turėtų mažėti“, - sakė M. Stankevičius, o paklaustas kodėl numatomas jų mažėjimas teigė, kad jo vadovaujamos įmonės filosofija tokia, kad svarbiau atrinkti projektus, kurie neša mažesnę grąžą, tačiau yra patikimesni investuotojams.

Atkreipė dėmesį į rizikas

Finansų ekonomistas T. Marčiulaitis įspėjo ir apie rizikas, kurios gali slypėti sutelktinio investavimo platformose tiek kalbant apie tai, kokiai įmonei ar asmeniui finansavimas renkamas, tiek apie pačios platformos verslo rizikas. Visgi, pavyzdžiui, jei įmonė, į kurios projektą asmuo buvo investavęs, žlunga, pasak T. Marčiulaičio toliau administravimą perima bankroto administratorius.

„Jei pinigai buvo tvarkingai investuoti į kokį projektą, tai tada administruojama, kad jie grįžtų“, - aiškino finansų ekonomistas. „Rontgen“ vadovas M. Stankevičius tikino, kad labai svarbu, jog visi renkami pinigai iki projekto surinkimo net nepaliečia platformų sąskaitų.

„Skirtingos platformos sprendžia skirtingai, bet mūsų įmonė su projekto savininku visada atidaro atskiras projektines sąskaitas, kurios yra valdomos mūsų, bet nėra mūsų nuosavybėje. Jeigu jau būtų toks atvejis, kad platforma nutraukinėja veiklą, visos investicijos išliktų, kur jos buvo padarytos, tiesiog paskolos administravimas būtų patikėtas trečiajai šaliai“, - apie scenarijų nesėkmės atveju sakė jis.

Pasiteiravus, iš ko uždirba pačios platformos, buvo teigiama, kad jos pasiima tarpininkavimo tarp projekto savininko ir investuotojų mokestį. „Mūsų NT rinkoje tai yra 2-3 proc. nuo sandorio sumos ir tą mokestį dažniausiai moka projekto savininkas. Jis platformai moka tam, kad ji jam atstovautų, paruoštų medžiagą, suteiktų infrastruktūrą pritraukti investicijoms“, - sakė M. Stankevičius.

Davė patarimų

T. Marčiulaitis paklaustas, ar pats kišenėje turėdamas atliekamą 100 Eur investuotų į minios finansavimo platformas, tikino šiandien dalį savo pajamų jau investuojantis, tačiau kitur.

„Aš labai nedidelę dalį savo pinigų jau investuoju į platformas, bet aš labiau mėgstu klasikinius finansinius produktus. Aš juos geriau suprantu ir rizika yra suprantamesnė, bet tai mano asmeninis požiūris ir tai nereiškia, kad platformos yra blogai“, - į užduotą klausimą atsakė jis, o paprašytas duoti keletą patarimų norintiems pradėti investuoti teigė, jog svarbiausia – atsakingai pasirinkti partnerį ir suprasti į ką investuoji.

„Kai eini į prekybos centrą ir apsipirkinėji, tu žinai kokius produktus ir kodėl perki, tai taip turėtų būti ir su investavimu. Pasidaryti tyrimą, suprasti, su kuo bendradarbiauji būtų pirmas ir svarbiausias žingsnis nes nuo to, per kur investuoji, priklausys labai daug kas“, - patarimą davė T. Marčiulaitis.