Kovo 11-14 d. pavasarinėje „Įperkamo meno mugėje“ (The Affordable Art Fair) Londone Battersea parke 120 galerijų siūlė beveik 1,5 tūkstančio menininkų įvairiausių stilių kūrinių. Galėjai į valias pirkti tapybos, grafikos, skulptūros, fotografijos ar dar bala žino kokiais būdais ir kam sukurtų darbų darbelių.

Kaip ten bebūtų, mėgstantiems savo buitį pagražinti vertingesniais ar šiaip stilingais visokiausio plauko kūrėjų darbais arba ieškantiems draugui dovanos, verta buvo pasižvalgyti po mugės paviljoną. Tam tikslui visai nereikia būti meno žinovu, pakanka turėti bent 100 svarų kišenėje ir būti kūrybingai emociškai nusiteikusiu.
Kaip sakė bičiulis Ernestas, Londone aukštos prabos meną galima pamatyti nemokamai, o už visiems prieinamą (kainos prasme) - reikia susimokėti. Todėl ir bilietas į AAF mugę kainuoja 15 svarų, nors autobusiukai iš centro į Battersea parką ir atgal vežė nemokamai. Čia kaip didelio prekybos tinklo šūkis Lietuvoje: „Apie viską pagalvota“.

Ir tikrai, per visas mugės dienas lankytojų-pirkėjų srautai zujo ir zujo paviljono mini ekspozicijose, trumpam sustodami kavinukėse užkąsti ar vyno taurę išlenkti už sėkmingą pirkinį. Vaikai specialiose vietose galėjo pasimokyti paprastų meniškos kūrybos paslapčių, kitiems buvo siūloma patiems vinimi padaryti grafikos raižinį ir jį čia pat už du svarus išsispausdinti.
Viena svarbiausių šios mugės sąlygų – bet kokios meno rūšies ir dydžio kūrinys negali būti parduodamas brangiau nei 3000 svarų. Dėl aiškumo reikia paminėti, jog perkamiausi darbai kainuoja nuo keliasdešimt iki kelių šimtų svarų. Ir beveik neturi reikšmės ar tai būtų grafikos, foto, ar kitokio žanro darbas.
Mugėje galima įsitikinti, jog dabartiniai kūrėjai ne tik naudoja progresyvias technologijas savo idėjoms išreikšti, bet eksperimentuoja su pačiomis keisčiausiomis medžiagomis ir plastinėmis formomis. Tinka viskas: bet koks senas popierius, metalo laužas, stiklo duženos, žaislai, sagos, smeigtukai, medgaliai, šukos, lobziko pjūkleliai, dantų šepetėliai ir etc.
Kaip minėjau, lankantis tokiose mugėse nereikia jaudintis dėl savo meninio išprusimo. Apie šį galimą žmonių stereotipą organizatoriai irgi pagalvojo. Kad lankytojams ir potencialiems pirkėjams būtų lengviau ir komfortiškiau orientuotis meno paklausos labirintuose, prie bet kurio nupirkto darbo autoriaus pavardės klijuojamas raudonas lipdukas. Tai reiškia, kad kuo daugiau tokių lipdukų pamatysite kurioje nors mugės galerijoje, galite sustoti ir patyrinėti, kodėl tas autorius yra perkamas. Beveik įsitikinęs, kad greitai suprasite kodėl, vos tik įvertinsite kainą, formatą, medžiagas ir visiems suvokiamą stilių. Nors aš asmeniškai manau, jog tai nėra blogai, nes skonis ir suvokimas nuolat tobulėja, jei mes to siekiame.

Gaila, bet parodos kataloge buvo įrašyta tik viena lietuviška pavardė. Nors tai nėra privalumas ar išskirtinumas, bet mūsų kūrėjai tikrai galėtų dalyvauti tokiose mugėse. Kalbant visiškai pragmatiškai, norint kažkiek užsidirbti iš meno svetur dabar, o ne po mirties, mūsų menininkams reikėtų tiesiog pastudijuoti koks menas „einamiausias“ tokiuose megapoliuose, kai Londonas.
Kita AAF mugė bus surengta spalio 21-24 d. Battersea parke, kuris vienintelis Londone nepriklauso karalienei.

Anatolijus Jakimovas