Iš kursų – atgal į Darbo biržą - Anglija.lt
 

Iš kursų – atgal į Darbo biržą 

Jeigu žmogus neranda darbo pagal savo specialybę, Darbo birža turi padėti įgyti naują, paklausesnę profesiją. Tam skirta ir ES parama. Bet realybėje pinigai išleidžiami kursams, kurie nepadeda įsidarbinti. Taip atsitiko ir Panevėžyje. Šio miesto Darbo rinkos mokymo centre 12 bedarbių pusę metų lankė keramikos dirbinių lipdytojų kursus. Žmonės netrukus laikys baigiamąjį egzaminą. Bet jų akyse – jokio džiaugsmo, penktadienį rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.

Pernai, kai Darbo birža išsiuntė juos į kursus, dar buvo laisvų darbo vietų keramikams.

Dabar keramikos įmonės nebesiūlo jokio darbo. O pradėti savo verslą naujai iškepti keramikai neturi nei lėšų, nei drąsos. Tad po kursų vėl teks minti Darbo biržos slenkstį.

Darbo biržoje registruotų panevėžiečių, norinčių išmokti keramikos paslapčių ir kas mėnesį gauti 560 litų stipendiją, buvo gerokai daugiau nei vietų.

Pernai tokius kursus baigė 10 žmonių. Netrukus juos baigs dar 12. Jie buvo atrinkti patikrinus kūrybinius sugebėjimus.

Kasdien pusdienį kartu praleidžiantys žmonės susibičiuliavo, o lipdymą iš molio vadina tikra atgaiva sielai.

„Gal galite palikti mus antriems metams?“ – besimokantieji prašė mokytojos Danguolės Svirplienės.

Anksčiau kirpėja dirbusi 41 metų Oksana Korzinina džiaugiasi pakliuvusi į keramikos kursus. Moteris su malonumu lipdydavo ne tik per pamokas, bet ir namie imdavo į rankas molį.

Ji mielai eitų dirbti į keramikos įmonę, bet jos naujų darbuotojų neieško.

Su Panevėžio darbo rinkos mokymo centru bendradarbiaujančios keramikos dirbinių įmonės „Vaizdinys“ krosnyje išdegami kursų lankytojų darbai. Talentingus bedarbius „Vaizdinio“ atstovai giria, tačiau darbo pasiūlyti negali.

„Pernai dar šiaip ne taip vertėmės. Tačiau šiemet smulkiajam verslui valstybė dar papildomai uždėjo 300 litų mokestį kiekvieną mėnesį, o produkcijos paklausa mažėja. Dabar galvojame ne apie naujus darbuotojus, o apie dalies senųjų atleidimą“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo šios individualios įmonės atstovės.

Keista šalies ekonomine politika stebisi ir keramikos kursus lankanti Dalia Naudžiūnaitė. Ši savamokslė keramikė penkerius metus lipdė ir pardavinėjo molinukus.

Tačiau praėjusiais metais ji atėjo į Darbo biržą. Priežastis – pernai dvigubai padidinti mokesčiai pagal verslo liudijimą dirbantiems žmonėms.

Apskaičiavusi, kad vien mokesčiams per metus privalėtų pakloti maždaug 4 tūkstančius litų, D.Naudžiūnaitė nuleido rankas. Juk dar reikia lėšų žaliavoms įsigyti, nepigiai kainuoja degimo krosnies sunaudojama elektra.

„Užuot išlaikiusi save ir toliau mokėjusi nepadidintus mokesčius, dabar esu bedarbė ir valstybė man moka pašalpą. Kas iš to laimėjo?“ – klausė moteris.

Pasak „Lietuvos ryto“, Bedarbių profesiniai mokymai rengiami vykdant Europos Sąjungos fondų finansuojamus projektus „Bedarbių užimtumo didinimas“ ir „Įsidarbinimo galimybių didinimas“.

Kokių profesijų mokytis bus pasiūlyta bedarbiams, aiškinamasi kasmet atliekant darbo rinkos prognozes. Tačiau situacija darbo rinkoje labai greitai keičiasi.

Pavyzdžiui, pernai Panevėžio darbo biržoje buvo įregistruota 16 laisvų darbo vietų keramikams, o šiemet tokių darbuotojų visai nereikia.

Panevėžys iš pramonės miesto pastaraisiais metais virto paslaugų teikėjų miestu. Atsižvelgiant į tai pasirenkamos ir profesinio mokymo kryptys. Pernai daugiausia bedarbių – 158 – baigė pardavėjo ir kasininkopardavėjo profesinius mokymus.

Parengti vieną keramikos lipdytoją kainuoja 3456 litus (mokymo programos trukmė – 24 savaitės).

„Lietuvos ryto“ duomenimis, parengti vieną pardavėją kainuoja 4290 litų (mokymo trukmė – 30 savaičių), kasininkąp ardavėją – 3625 litus (trukmė – 25 savaitės).

Jeigu žmogus neranda darbo pagal savo specialybę, Darbo birža turi padėti įgyti naują, paklausesnę profesiją. Tam skirta ir ES parama. Bet realybėje pinigai išleidžiami kursams, kurie nepadeda įsidarbinti. Taip atsitiko ir Panevėžyje. Šio miesto Darbo rinkos mokymo centre 12 bedarbių pusę metų lankė keramikos dirbinių lipdytojų kursus. Žmonės netrukus laikys baigiamąjį egzaminą. Bet jų akyse – jokio džiaugsmo, penktadienį rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.

Pernai, kai Darbo birža išsiuntė juos į kursus, dar buvo laisvų darbo vietų keramikams.

Dabar keramikos įmonės nebesiūlo jokio darbo. O pradėti savo verslą naujai iškepti keramikai neturi nei lėšų, nei drąsos. Tad po kursų vėl teks minti Darbo biržos slenkstį.

Darbo biržoje registruotų panevėžiečių, norinčių išmokti keramikos paslapčių ir kas mėnesį gauti 560 litų stipendiją, buvo gerokai daugiau nei vietų.

Pernai tokius kursus baigė 10 žmonių. Netrukus juos baigs dar 12. Jie buvo atrinkti patikrinus kūrybinius sugebėjimus.

Kasdien pusdienį kartu praleidžiantys žmonės susibičiuliavo, o lipdymą iš molio vadina tikra atgaiva sielai.

„Gal galite palikti mus antriems metams?“ – besimokantieji prašė mokytojos Danguolės Svirplienės.

Anksčiau kirpėja dirbusi 41 metų Oksana Korzinina džiaugiasi pakliuvusi į keramikos kursus. Moteris su malonumu lipdydavo ne tik per pamokas, bet ir namie imdavo į rankas molį.

Ji mielai eitų dirbti į keramikos įmonę, bet jos naujų darbuotojų neieško.

Su Panevėžio darbo rinkos mokymo centru bendradarbiaujančios keramikos dirbinių įmonės „Vaizdinys“ krosnyje išdegami kursų lankytojų darbai. Talentingus bedarbius „Vaizdinio“ atstovai giria, tačiau darbo pasiūlyti negali.

„Pernai dar šiaip ne taip vertėmės. Tačiau šiemet smulkiajam verslui valstybė dar papildomai uždėjo 300 litų mokestį kiekvieną mėnesį, o produkcijos paklausa mažėja. Dabar galvojame ne apie naujus darbuotojus, o apie dalies senųjų atleidimą“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo šios individualios įmonės atstovės.

Keista šalies ekonomine politika stebisi ir keramikos kursus lankanti Dalia Naudžiūnaitė. Ši savamokslė keramikė penkerius metus lipdė ir pardavinėjo molinukus.

Tačiau praėjusiais metais ji atėjo į Darbo biržą. Priežastis – pernai dvigubai padidinti mokesčiai pagal verslo liudijimą dirbantiems žmonėms.

Apskaičiavusi, kad vien mokesčiams per metus privalėtų pakloti maždaug 4 tūkstančius litų, D.Naudžiūnaitė nuleido rankas. Juk dar reikia lėšų žaliavoms įsigyti, nepigiai kainuoja degimo krosnies sunaudojama elektra.

„Užuot išlaikiusi save ir toliau mokėjusi nepadidintus mokesčius, dabar esu bedarbė ir valstybė man moka pašalpą. Kas iš to laimėjo?“ – klausė moteris.

Pasak „Lietuvos ryto“, Bedarbių profesiniai mokymai rengiami vykdant Europos Sąjungos fondų finansuojamus projektus „Bedarbių užimtumo didinimas“ ir „Įsidarbinimo galimybių didinimas“.

Kokių profesijų mokytis bus pasiūlyta bedarbiams, aiškinamasi kasmet atliekant darbo rinkos prognozes. Tačiau situacija darbo rinkoje labai greitai keičiasi.

Pavyzdžiui, pernai Panevėžio darbo biržoje buvo įregistruota 16 laisvų darbo vietų keramikams, o šiemet tokių darbuotojų visai nereikia.

Panevėžys iš pramonės miesto pastaraisiais metais virto paslaugų teikėjų miestu. Atsižvelgiant į tai pasirenkamos ir profesinio mokymo kryptys. Pernai daugiausia bedarbių – 158 – baigė pardavėjo ir kasininkopardavėjo profesinius mokymus.

Parengti vieną keramikos lipdytoją kainuoja 3456 litus (mokymo programos trukmė – 24 savaitės).

„Lietuvos ryto“ duomenimis, parengti vieną pardavėją kainuoja 4290 litų (mokymo trukmė – 30 savaičių), kasininkąp ardavėją – 3625 litus (trukmė – 25 savaitės).

 (Komentarų: 4)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: