Iš laisvos Lietuvos emigravę piliečiai dvigubos pilietybės negaus - Anglija.lt
 

Iš laisvos Lietuvos emigravę piliečiai dvigubos pilietybės negaus 

Seimas ketvirtadienį po ilgų diskusijų priėmė prezidentės Dalios Grybauskaitės vetuotą Pilietybės įstatymą. Už tai balsavo 65 parlamentarai, prieš pasisakė 21, susilaikė net 40 Seimo narių. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė prezidentės veto, o Užsienio reikalų komitetas veto atmetė.

Pritarus prezidentės pataisoms, dviguba pilietybė leidžiama tik tiems, kurie iš Lietuvos pasitraukė iki Nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais, taip pat tiems, kurie pilietybę įgijo automatiškai, gimdami arba per santuoką.

Taip pat numatyti atvejai, kai Lietuvos pilietybė kitų valstybių piliečiams suteikiama išimties tvarka, už išskirtinius nuopelnus valstybei.

Seimas anksčiau buvo priėmęs nuostatą, kuri dvigubą pilietybę leido išvykusiems ir po Nepriklausomybės atkūrimo, jei jie įgijo Europos Sąjungos ar NATO šalies pilietybę, tačiau prezidentė vetavo įstatymą dėl galimos prieštaros Konstitucijai.

D.Grybauskaitė pabrėžė, kad LR Konstitucijos 12 straipsnio nuostata, jog asmuo gali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės piliečiu tik atskirais įstatymo nustatytais atvejais, reiškia, kad dvigubos pilietybės atvejai turi būti ypač reti – išimtiniai. Tad pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį dvigubos pilietybės atvejai būtų ne ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys.

Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) atstovė Vida Bandis teigė, kad dėl D. Grybauskaitės pataisyto įstatymo labai apgailestauja, „nes labai didelė dalis išvykusių, kurie išvyko po 1990 m. kovo 11-osios neteks Lietuvos pilietybės“.

„Tai yra labai didelė dalis žmonių. Jie turėjo pilietybę, jie yra gimę čia, Lietuvoje, ir apie tuos žmones mes kalbame“, - po balsavimo sakė ji žurnalistams. Kol kas ji nesiryžo prognozuoti, kokių priemonių imsis PLB dėl šio įstatymo.

Politikų argumentus, esą įstatymo negalima priimti, nes išvykę iš šalies dvigubą pilietybę turintys lietuviai galės balsuoti ir nulemti šalies gyvenimą, V. Bandis pavadino „baime“.

„Kad iš Lietuvos išvažiavę lietuviai negalėtų balsuoti čia, tai man atrodo, yra tikrai baimė mūsų politikų, kurie galvoja, kad ne už juos balsuos“, - laikosi nuomonės PLB atstovė.

Seimas ketvirtadienį po ilgų diskusijų priėmė prezidentės Dalios Grybauskaitės vetuotą Pilietybės įstatymą. Už tai balsavo 65 parlamentarai, prieš pasisakė 21, susilaikė net 40 Seimo narių. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė prezidentės veto, o Užsienio reikalų komitetas veto atmetė.

Pritarus prezidentės pataisoms, dviguba pilietybė leidžiama tik tiems, kurie iš Lietuvos pasitraukė iki Nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais, taip pat tiems, kurie pilietybę įgijo automatiškai, gimdami arba per santuoką.

Taip pat numatyti atvejai, kai Lietuvos pilietybė kitų valstybių piliečiams suteikiama išimties tvarka, už išskirtinius nuopelnus valstybei.

Seimas anksčiau buvo priėmęs nuostatą, kuri dvigubą pilietybę leido išvykusiems ir po Nepriklausomybės atkūrimo, jei jie įgijo Europos Sąjungos ar NATO šalies pilietybę, tačiau prezidentė vetavo įstatymą dėl galimos prieštaros Konstitucijai.

D.Grybauskaitė pabrėžė, kad LR Konstitucijos 12 straipsnio nuostata, jog asmuo gali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės piliečiu tik atskirais įstatymo nustatytais atvejais, reiškia, kad dvigubos pilietybės atvejai turi būti ypač reti – išimtiniai. Tad pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį dvigubos pilietybės atvejai būtų ne ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys.

Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) atstovė Vida Bandis teigė, kad dėl D. Grybauskaitės pataisyto įstatymo labai apgailestauja, „nes labai didelė dalis išvykusių, kurie išvyko po 1990 m. kovo 11-osios neteks Lietuvos pilietybės“.

„Tai yra labai didelė dalis žmonių. Jie turėjo pilietybę, jie yra gimę čia, Lietuvoje, ir apie tuos žmones mes kalbame“, - po balsavimo sakė ji žurnalistams. Kol kas ji nesiryžo prognozuoti, kokių priemonių imsis PLB dėl šio įstatymo.

Politikų argumentus, esą įstatymo negalima priimti, nes išvykę iš šalies dvigubą pilietybę turintys lietuviai galės balsuoti ir nulemti šalies gyvenimą, V. Bandis pavadino „baime“.

„Kad iš Lietuvos išvažiavę lietuviai negalėtų balsuoti čia, tai man atrodo, yra tikrai baimė mūsų politikų, kurie galvoja, kad ne už juos balsuos“, - laikosi nuomonės PLB atstovė.

 (Komentarų: 69)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: