Vardai Janina ir Jonas savo populiarumo apogėjų jau išgyveno, – teigia lrt.lt kalbinti metrikacijos biurų atstovai. Anot jų, vaikams suteikti Jono, Janinos ar Rasos vardą madinga buvo po Nepriklausomybės paskelbimo ir Joninių paskelbimo valstybine švente. Šiuo metu tautiečiai savo atžaloms dažniausiai parenka tarptautinius arba lietuviškos kilmės vardus.

„Šiais metais užregistruoti tik keli Jonai“, – sako Kauno metrikacijos biuro vadovas Kęstutis Ignatavičius.

Pasak jo, Jonų metai buvo 2003 –ieji. Tada Seimas paskelbė Jonines valstybine švente.
Po to dar trejus metus tėvai savo atžalas dažnai pageidaudavo įregistruoti Janinos ar Jono vardu, tačiau dabar ši tendencija beveik išnyko.

K. Ignatavičius nuomone, dauguma Jonų dabar yra vyresnio amžiaus žmonės, o šiuolaikiniai tėvai nenori sieti savo atžalų vardų su tėvais ar seneliais.

„Jauni tėvai ieško naujovių, kažkokio netikėtumo. Nenori mėgdžioti, nebenori tęsti tos tradicijos. Be to, Jonas gali būti siejamas su per Jonines vykstančias lėbavimais, vingių jonais“, – svarstė K. Ignatavičius.

Vilniaus miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vyriausioji inspektorė Agnė Lukauskaitė teigė, kad po Nepriklausomybės paskelbimo Jonų buvo kur kas daugiau nei dabar. Anot jos, paskutinius keturis metus Vilniuje įregistruojamų Jonų ir Janinų skaičius – stabilus.

„Šiai dienai Jonų skaičius tikrai negausėja. Iš tikrųjų nėra būdinga suteikti šį vardą. Iš šių metų Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje užregistruotų 4800 vaikų yra tik 10 Jonų. Janinų yra dar mažiau. Jonių yra šiek tiek daugiau, gal šešios. Rasų irgi nėra daug. Tai – beveik senoviniai vardai“, – dėstė pašnekovė.

Klaipėdos civilinės metrikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Irena Zabulienė pastebėjo, kad nors pastaruosius keletą metų Jonai ir Janinos Klaipėdoje puikavosi populiariausių vardų dešimtuke, šiemet jų populiarumas gerokai smuktelėjo.

„Pastaraisiais metais Jonai buvo populiariausių vardų dešimtuke, yra buvę trečioje vietoje. Pernai populiariausių vardų dešimtuke Jono vardas atsidūrė jau šeštoje vietoje.

Nuo šių metų pradžios užregistravome šešis Jonus. Vardų Janina praktiškai nėra, o Rasos vardas visiškai užmirštas“, – pasakojo specialistė.

Kauniečius vadinti lietuviškais vardais vilioja diplomais

Tam, kad paskatintų Kauno miesto gyventojus savo vaikus vadinti lietuviškos kilmės vardais, K. Ignatavičius paskelbė specialią akciją. Tėvams, davusiems vaikui lietuviškos kilmės vardą, yra įteikiamas specialus diplomas su miesto mero parašu.

„Aš pasiūliau tokią akciją. Per spaudą paraginau tėvelius duoti lietuviškos kilmės vardus savo vaikams. Ir jaunavedžius tą patį raginu daryti“, – sakė K. Ignatavičius.

Kaip pasakojo K. Ignatavičius, 100 lietuviškos kilmės vardų sąrašas, paimtas iš Kazimiero Kuzavinio ir Bronio Savukyno „Lietuvių vardų kilmės žodyno“, buvo paskelbtas metrikacijos biuro skelbimų lentoje.

K. Ignatavičius pastebi, kad vis dar nemažai kauniečių tėvų savo mažiesiems vardus parenka vadovaudamiesi madomis ir populiaromis tendencijomis.

A. Lukauskaitė spėjo, kad viena iš priežasčių, nulemiančių tėvų sprendimą savo atžalai suteikti nelietuvišką vardą, yra dabar dažnos skirtingų šalių piliečių šeimos.

I. Zabulienė pastebėjo, kad vardas, kurį tėvai išrenka savo atžalai, nemažai pasako apie jų pačių išsilavinimą.

„Kaip pastebiu, kuo tėveliai yra aukštesnio išsilavinimo, tuo jie duoda paprastesnius vardus, pavyzdžiui, Barbora.

Yra jaunų tėvų, kurie nelabai sugeba teisingai užpildyti prašymo. Tokie dažnai sugalvoja duoti vaikui vardą iš serialo“, – pasakojo I. Zabulienė.