Ketverius metus Londone praleidęs Tadas Drąsutavičius grįžo į Lietuvą ne pačiu palankiausiu metu – 2008-2009 metais. Įsitvirtinti tėvynėje buvo sunku, bet dabar jis gali džiaugtis ir čia susikūręs tokį gyvenimą, kurio norėjo, ir lankstyti rankų pirštus, skaičiuodamas gyvenimo Lietuvoje pliusus.

T. Drąsutavičiaus teigimu, didžiausias pliusas Lietuvoje – sveikatos apsauga. Anglijoje, norint tapti gydytoju, tereikia mokytis 3-4 metus, kai Lietuvoje – apie 9. Tas skirtumas, pasak jo, yra žymus, ir pasakymas, kad Anglijoje paracetamolis – vaistas nuo visų ligų, esą yra teisingas.

„Man buvo atsitikimas, kad aš negirdėjau viena ausimi. Paprasčiausiai buvo užsikišusi ausis. Tai – lengva procedūra, kur kiekvienoje Lietuvos poliklinikoje tau paprasčiausiai išvalo tą ausį ir ta procedūra trunka 20 min. Man užrašė procedūros atlikimą po 2 mėn. Iki tol aš puse ausies visiškai negirdėjau. Į tą faktą jie visiškai neatsižvelgė, ir man teko ieškotis privačios rusų klinikos, susimokėti pinigus, kad vėl galėčiau girdėti. Čia ne vienas atvejis“, - pasakoja grįžęs emigrantas.

Antras gyvenimo Lietuvoje pliusas, anot jo, – mokyklos ir darželiai. „Norint vaiką leisti į padorų darželį, tau kainuos labai didelius pinigus. Geras darželis Londone kainuoja 1000 svarų (4100 Lt) per mėnesį vienam vaikui. Apie mokyklas aš jau nešneku.“ Mokslo kokybė bendrose mokyklose, pasak jo, tikrai prasta.

T. Drąsutavičius priduria, kad ir darbą Didžiojoje Britanijoje dabar ne taip lengva kaip prieš 10 metų. „Dabar tokia padėtis, kad ir darbo ne taip apstu, nes, atsidarius sienoms su tais pačiais rumunais ir vengrais, padaugėjo tos darbo jėgos, kuri ne tik už minimumą, bet ir už pusę minimumo dirbs. Dabar yra būtinybė mokėti kalbą, turėti šiokį tokį išsilavinimą, jei nori susirasti darbą. Tikrai su darbais šiuo metu nėra lengva.“

Liko dėl šeimos

T. Drąsutavičius sako neturėjęs minčių grįžti, bet, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, teko. Adaptuotis gimtinėje, kaip jis pasakoja, buvo sunku. Darbą susirasti jam sekėsi sunkiai, tad iš pradžių T. Drąsutavičius ėmėsi individualios veiklos. Pasak jo, reikėjo didelių valios pastangų tam, kad vėl Lietuvoje pradėtų viską kurti nuo nulio. T. Drąsutavičui buvo kilę minčių vėl emigruoti, bet sulaikė šeima.

„Žmona laukėsi – nenorėjau vaikų Anglijoje auginti. Nenorėjau, kad jie prarastų tą tautinį identitetą,“ – sakė jis.

Galiausiai jam pavyko įsitvirtinti, ir po kurio laiko A. Drasutavičius sulaukė darbo pasiūlymų. Sprendimo likti Lietuvoje grįžęs emigrantas nesigaili – dabar sako susikūręs tokį gyvenimą, kokį ir nori turėti. „Aš patenkintas tuo, ką turime“, - reziumuoja T. Drąsutavičius.