Tūkstančiai emigrantų, sužinoję, kad jų atžvilgiu gali būti pritaikytos priverstinės priemonės, pastarosiomis dienomis ėmė masiškai skambinti į „Sodros“ informacijos centrą, konsultuotis teritoriniuose skyriuose. Gyventojai piktinasi, kad yra klaidinami ir negali gauti rūpimos informacijos.

Praėjusią savaitę „Sodra“ pranešė, kad nuo vasario pradės priverstinį skolos išieškojimą iš tų asmenų, kurie vėluoja sumokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas 11–12 mėn. Suskaičiuota, kad tokių asmenų yra 20 tūkst., o jų skola valstybei siekia 5,7 mln. Eur:

„Net jei žmogus šiuo metu gyvena ir dirba ne Lietuvoje, tačiau apie tai nepateikė jokios informacijos „Sodrai“, Gyventojų registrui ar Valstybinei mokesčių inspekcijai, įmokos jam yra skaičiuojamos, o laiku nesumokėtos – išieškomos priverstine tvarka. Ši sankcija netrukus bus pritaikyta ir visoms didesnėms nei 1 mėn. skoloms“.

„Sodra“ priminė, kad nedirbantys ir valstybės lėšomis nedrausti asmenys kas mėnesį privalo savarankiškai mokėti PSD įmokas. Jos sudaro 9 proc. minimalios mėnesinės algos – t.y. 34,20 Eur. „Sodrai“ šie asmenys PSD privalo mokėti nuo 2016 m. sausio 1 d. (anksčiau šių asmenų PSD įmokas administravo Valstybinė mokesčių inspekcija).

Per 12 mėn. gali susidaryti 394,20 Eur skola (ne 410,4 Eur, nes minimali mėnesinė alga 2016 m. liepą buvo padidinta nuo 350 Eur iki 380 Eur).

Kad ji nesikauptų, gyvenantiems ir dirbantiems užsienyje patarta arba deklaruoti išvykimą, arba „Sodros“ teritoriniam skyriui pateikti draustumą kitoje šalyje įrodantį dokumentą.

Tačiau tą norėjęs padaryti dabar Anglijoje gyvenantis Mindaugas DELFI pasakojo buvęs suklaidintas, o dokumentų pateikimas labai sudėtingas:

„Grįžau sausio mėnesį porai dienų į Lietuvą tam, kad susitvarkyčiau „reikalus“ su „Sodra“ ir be problemų dirbčiau svetur. Atvykus į skyrių man suskaičiavo 130 Eur skolą. Bet pasakė: jei pristatau reikiamus dokumentus iš Anglijos, jie perskaičiuos ir skolą panaikins. Davė 2 savaites tam, kad gaučiau E104 formą iš ten, paso kopiją patvirtintą notaro. Pasakė viską siųsti registruotu laišku į Panevėžio skyrių perskaičiavimui.

Bet, pirma, E104 forma Anglijos sistemoje neegzistuoja. O būtent Kauno skyriuje liepė ją gauti. Antra, el. paštu gavau kitą „Sodros“ laišką, kad dirbantiems Anglijoje reikia pateikti CA3916 formą. O būtent ta forma čia duodama, kai iškeliauji iš JK visam laikui.

Tai vėlgi, kokią formą reikia gauti iš tiesų? Sistema yra labai klaidinanti ir dabar vėl esu nežinioje, kaip viską pagrįsti. Ir, manau, daug tautiečių susidūrę su šiuo keblumu“.

„Sodros“ Komunikacijos skyriaus vyriausiasis specialistas Rytas Stalnionis pripažino, kad tokia situacija galėjo susidaryti anksčiau, kai buvo pranešama apie pagrindinę ES formą (E104) dėl asmenų draustumo. Tačiau esą reaguodami į klientų poreikius, „Sodros“ specialistai susisiekė su užsienio institucijomis ir patikslino informaciją apie formą gyvenantiems Jungtinėje Karalystėje ir kitose šalyse.

„Taip pat nuolat yra paprastinamos procedūros, kad išvykę tautiečiai lengviau susitvarkytų reikalus dėl PSD: nuo šiol pakanka pateikti skenuotus dokumentus (pagal nurodytas formas) el. paštu. Tikimės, kad dėl to iki minimumo supaprastės dokumentų pateikimo procedūros ir pagreitės įmokų perskaičiavimą.

Be to, pateikus prašymą netaikyti sankcijų visada galima iki 4 mėn. pratęsti dokumentų pateikimo terminą (galima pratęsti net ir šį terminą, tereikia pateikti prašymą)“ – komentavo specialistas ir pridūrė, kad visa aktuali informacija publikuojama „Sodros“ interneto puslapyje.

Jis informavo, kad paskelbus apie priverstines priemones daugelis gyventojų patys sumoka skolą. Nuo 2016 m. gruodžio vidurio, kai buvo pradėtas pirmasis išieškojimo etapas, jau surinkta daugiau nei 1,87 mln. Eur įsiskolinimų. Iš šios sumos tik mažiau nei 28 tūkst. eurų buvo išieškoti – likusią sumą žmonės sumokėjo patys.

„Taip pat neabejojame, kad nemaža dalis skolininkų deklaravo arba deklaruos išvykimą bei pateiks dokumentus, kad PSD įmokos jiems būtų perskaičiuotos, o skolos panaikintos, todėl skolininkų sąrašas turėtų susitraukti“, – vylėsi R. Stalnionis.

DELFI skaitytojai taip pat skundėsi, kad jiems šiuo metu taip pat itin sudėtinga prisiskambinti į „Sodros“ informacijos centrą ir gauti konsultaciją.

„Skambinau užvakar, laukiau gal dešimt minučių, bet girdėjau vieną ir tą patį – šiuo metu visi operatoriai užimti. Šiandien vėl tas pats. Draugė irgi guodėsi, kad nepavyko prisiskambint.

Taigi, po visų „super“ reformų į mėnulį nuskrist būtų paprasčiau, nei prisiskambinti į „Sodrą“. Na, man tai kas, reikalas iš esmės nedegantis, bet tikrai nepavydžiu tiems, kurių sąskaitas gali areštuoti“, – pasakojo skaitytoja Greta.

Ne piko metu „Sodros“ informacijos centras sulaukia apie 2,5–3,5 tūkst. skambučių per dieną.

R. Stalnionio teigimu, dabar „Sodros“ informacijos centro užklausų skaičius, palyginti su įprastinėmis dienomis, padidėjo 4,5–5,5 karto. Maždaug pusę užklausų sudaro klausimai dėl PSD įmokų. Be to, šiuo metu analizės laukia apie 12 tūkst. el. laiškų šiuo klausimu.

Centralizuotai tai daroma Panevėžyje, idant skirtingi skyriai netaikytų skirtingos praktikos. Pvz., panašiai Utenoje centralizuotai priimami sprendimai dėl nedarbo išmokų skyrimo, o Radviliškyje – konsultuojama telefonu.

Martynas Žilionis