Izraelio premjerą Ehudą Olmertą, kuris trečiadienį paskelbė, kad rugsėjo mėnesį atsistatydins, jo valdymo metais persekiojo korupcijos skandalai, karo nesėkmės ir vienaženkliu skaičiumi nusakomas populiarumas.

62 metų premjeras ne vieną mėnesį stengėsi atlaikyti korupcijos tyrimą dėl įtarimų, kad jis prieš atėjimą į valdžią 2006 metais neteisėtai paėmė grynųjų prikimštus vokus iš vieno JAV milijonieriaus.

Dėl šių įtarimų pasigirdo jį atsistatydinti raginančių balsų choras - ne tik Izraelio žiniasklaidos ir dešiniųjų opozicijos, bet jo paties netvirtos valdančiosios koalicijos, net - iš jo partijos "Kadima".

Gynybos ministras ir Darbo partijos lyderis Ehudas Barakas birželio mėnesį privertė E.Olmertą paskirti precedento neturinčios centristų "Kadima" vadovybės rinkimus, nes pagrasino pritarti įstatymo projektui dėl vyriausybės paleidimo.

Šis partijos balsavimas numatytas rugsėjo viduryje.

Nuo to laiko, kai 2006-aisiais atėjo į valdžią, E.Olmertas išgyveno periodų, kai pritarimas jo darbui buvo nusakomas tik vienaženkliu skaičiumi - tai buvo prasčiausias savo pareigas einančio Izraelio premjero rezultatas per visą istoriją. Kartą jis ir pats sakė, kad yra "labai nepopuliarus premjeras".

Lakinai premjero pareigas jis pradėjo eiti 2006 metų sausį, kai perėmė įgaliojimus iš savo politinio globėjo Arielio Sharono, kurį ištiko koma. Prieš tai jis dar buvo spėjęs paskirti E.Olmertą savo politiniu įpėdiniu.

E.Olmerto - 12-ojo Izraelio premjero - vadovaujama "Kadima" 2006 metų kovą įvykusius rinkimus laimėjo žadėdama panaikinti dešimtis gyvenviečių ir išvesti karius iš daugumos okupuoto Vakarų Kranto dalių. Ankstesniais metais A.Sharonas buvo išvedęs pajėgas iš Gazos Ruožo.

Tačiau tas E.Olmerto planas buvo atidėtas po 2006 metų karo su Libano šiitų grupuote "Hizbollah", dėl kurio turėjo atsistatydinti tuometinis gynybos ministras Amiras Peretzas ir armijos vadas Danas Halutzas.

Pats E.Olmertas išsilaikė valdžioje, nors vienoje ataskaitoje buvo griežtai sukritikuotas dėl vadovavimo tam 34 dienas trukusiam karui. Ypač kritiškai buvo vertinama tai, kad nebuvo padarytas galas "Hezbollah" galimybėms rengti raketų atakas, taip pat pasiektas tikslas išvaduoti du pagrobtus karius.

Nors E.Olmertas ne vieną dešimtmetį atmesdavo taikos derybas, savo karjeros pabaigoje poziciją pakeitė ir laikėsi A.Sharono vienašališko pasitraukimo ir derybų su Izraelio priešininkais atgaivinimo politikos.

Jis ir palestiniečių prezidentas Mahmudas Abbasas, kurie, kaip kalbama, palaiko šiltus santykius, buvo kelis kartus susitikę pagal JAV remiamą Artimųjų Rytų taikos procesą, kuris lapkričio mėnesį buvo atgaivintas po septynerių metų pertraukos.

E.Olmertas gegužę pradėjo derybas ir su sena priešininke Sirija, kurioms tarpininkauja Turkija. 2000 metais panašios netiesioginės derybos dėl Golano aukštumų buvo nutrūkusios.

E.Olmertas gimė 1945 metais Šonio kaime, kuris tuo metu buvo ultranacionalistų "Irgun" kovotojų bazė jų sprogdinimų ir žudymo kampanijai prieš arabų daugumą ir tuometinius valdytojus britus.

1973 metais jis tapo jauniausiu parlamento nariu, išrinktu su dešiniosios pakraipos partija "Likud". Vėliau E.Olmertas nepritarė ir 1978 metų Kemp Deivido taikos susitarimams su Egiptu, ir 1993 metų Oslo susitarimui su palestiniečiais autonomijos klausimu.

Tačiau 8-ojo dešimtmečio pradžioje jis daugelį savo draugų dešiniųjų stovykloje nustebino vesdamas kairiosios pakraipos pažiūrų medininkę Alizą, kuri keturiems jųdviejų vaikams skiepijo tokias pačias liberalias pažiūras.

E.Olmertas 1988 metais pradėjo dirbti ministrų kabinete, o 1993 metais buvo išrinktas Jeruzalės meru. Šiame poste jis dirbo dešimtmetį, bet retai pasižymėdavo. Valdant A.Sharonui E.Olmertas tapo prekybos ir pramonės ministru.

Skandalai, kurie galiausiai nulėmė jo pasitraukimą, yra susiję daugiausia su tuo dešimtmečiu prieš perimant premjero pareigas.

Amerikos žydų finansininkas, 75 metų milijonierius Morrisas Talansky gegužę šokiravo šalį teismui pareikšdamas, kad davė E.Olmertui 150 tūkst. dolerių ne tik jo politinėms ambicijoms, bet ir polinkiui į prabangius viešbučius ir gerus cigarus finansuoti.

E.Olmerto advokatai šį mėnesį atliko penkias dienas trukusią kryžminę M.Talansky apklausą ir atskleidė kelis jo parodymų prieštaravimus. Tačiau M.Talansky tvirtina, kad bendrai visa ta istorija yra teisinga.

E.Olmerto atžvilgiu vyksta dar penki policijos tyrimai dėl įtariamos korupcijos, susijusios su galimais interesų konfliktais, apgaulingais nekilnojamojo turto sandoriais ir piktnaudžiavimu valdžia skiriant žmones į politinius postus.

Pernai balandį jam buvo daromas didelis politinis spaudimas dėl negalutinių išvadų, kad jis padarė rimtų klaidų per minėtą Libano karą, nors tos ataskaitos autoriai jo atsistatydinimo ir nepareikalavo.

Sausį pasirodžiusioje galutinėje tos Winogrado komisijos ataskaitoje Izraelio politiniai ir kariniai lyderiai buvo griežtai kritikuojami, tačiau taip pat buvo sakoma, kad E.Olmertas veikė taip, kaip buvo geriausia šaliai.

Pernai spalį E.Olmertas, kuris yra didelis sporto gerbėjas ir visada didžiavosi savo gera sveikata, paskelbė, kad jam buvo diagnozuotas prostatos vėžys.