Europos Sąjungos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas antradienį paviešino esminius pasiūlymus, turinčius įtikinti Britaniją pasilikti šiame bloke.

Pagrindiniai pasiūlymai suteikia galimybę apriboti socialines lengvatas iš kitų Bendrijos šalių atvykusiems darbininkams, gyvenusiems šalyje trumpiau negu ketverius metus, bei suteikti papildomas garantijas šalims, kurios nėra euro zonos narės.

D.Tuskas išsiuntė šio „naujo sprendinio“ pasiūlymus Europos sostinėms, taip paskelbdamas dvi savaites truksiančias įtemptas derybas su kitų 27 ES šalių lyderiais, kad ši sutartis būtų patvirtinta per Bendrijos viršūnių susitikimą vasario 18–19 dienomis.

Britanijos premjeras Davidas Cameronas, kuris siekia užsitikrinti šį susitarimą, kad galėtų jau birželį surengti referendumą dėl Jungtinės Karalystės narystės Europos Sąjungoje ateities, sakė, kad D.Tusko pasiūlymas „rodo realią pažangą“, bet pridūrė, kad reikia atlikti „daugiau darbo“.

„Būti ar nebūti kartu – štai koks klausimas... Mano pasiūlymas dėl naujo sprendinio, kad #UKinEU (Jungtinė Karalystė liktų ES)“, – D.Tuskas rašo savo „Twitter“ pranešime, perfrazuodamas pagarsėjusią eilutę iš Williamo Shakespeare'o „Hamleto“.

Siūlomi sprendiniai įsigaliotų tik tuo atveju, jeigu Britanija nepasirinktų vadinamojo „Brexit“ (pasitraukimo iš ES) ir per referendumą balsuotų likti Bendrijos nare, sakoma projekte.

Europos Komisijos atstovas Margaritis Schinas sakė, kad šiuose pasiūlymuose atsižvelgiama į visas problemas, kurias D.Cameronas iškėlė praėjusiais metais Briuseliui pasiųstame savo laiške. Pasak jo, projekte taip pat atsižvelgta į kitų ES narių nuogąstavimus.

Paviešintame plane numatoma, kad būtų suteikta galimybė įjungti „avarinius stabdžius“, kurie leistų nebetaikyti lengvatų migrantams iš ES šalių – pavyzdžiui, pajamų mokesčio lubų mažai apmokamiems darbininkams – jeigu šalis sugebės įrodyti, kad jos socialinės apsaugos sistemai iškilusi grėsmė.

Jame sakoma, šalys turėtų įrodyti, jog „susidariusi nepaprastoji padėtis yra tokio masto, kad ji veikia esminius šalies socialinio saugumo sistemos aspektus“, be to siūlomus įvesti suvaržymus turėtų patvirtinti Europos Komisija. Taip pat už juos turėtų balsuoti kvalifikuota ES šalių dauguma.

Tačiau ES lyderiams išsiuntinėtame juodraštyje paliktas atviras klausimas, kiek laiko Britanija arba kita šalis galėtų taikyti tokias priemones. Tikėtina, kad ši tema bus viena labiausiai diskutuojamų.

Vadinamasis Višegrado ketvertas (Lenkija, Čekija, Vengrija ir Slovakija) sakė nesutiksiantis su jokiu planu, sudarysiančiu sąlygas diskriminuoti šimtus tūkstančių jų piliečių, dirbančių Britanijoje.

D.Cameronas penktadienį tarsis Varšuvoje su Lenkijos lyderiais, siekdamas užsitikrinti jų pritarimą siūlomoms reformoms. Jis taip pat ketina aptarti šiuos planus su Vokietijos kanclere Angela Merkel per susitikimą Hamburge vasario 12 dieną.

Nors Prancūzija išsakė susirūpinimą, į D.Tusko pateiktą planą taip pat įtrauktas „mechanizmas“, kuris devynioms ES šalims, nepriklausančioms euro zonai, leistų pareikšti komentarų ir sulaukti „būtinų patikinimų“ dėl euro zonos priimamų sprendimų.

Tačiau ES prezidentas pabrėžė, kad tas mechanizmas „negali prilygti veto arba vilkinti svarbių sprendimų“, pridūręs, kad tokio mechanizmo aktyvavimo sąlygas reikėtų aptarti prieš artėjantį viršūnių susitikimą.

Be to, siūloma įvesti vadinamąją „raudonosios kortelės“ sistemą, kuri leistų 55 proc. ES nacionalinių parlamentų užblokuoti arba pakeisti Briuselio leidžiamas direktyvas.

Dabar galiojanti ES „geltonosios kortelės“ sistema, kurios pavadinimas pasiskolintas iš futbolo pasaulio, leidžia parlamentams tik reikalauti Briuselio paaiškinimų apie priimtas direktyvas.

Parengta pagal BNS informaciją