Zita Čepaitė

Gyventi nuomojamame būste – nelengva. Su tuo susiduria didelė dalis į Angliją atvykusių tautiečių. Nemažai nuomininkų nelabai žino, kokios jų teisės ir tuo labiau, kaip jas ginti. Tačiau 22 metų lietuvė sugebėjo prisiteisti ne tik materialinių nuostolių, bet ir moralinės žalos atlyginimą.

„Su vaiku stoviu gatvėje ir nežinau ką daryti. Buvo savaitgalis, jokios įstaigos nedirba, teko prašyti draugų, kad paskolintų pinigų, nes Lietuvoje buvau išsileidusi, ir tris dienas gyvenau viešbutyje už savo pinigus“, – prisimena Irma (vardas pakeistas) prieš porą mėnesių patirtą stresą.

Gatvėje ji atsidūrė todėl, kad taip nusprendė agentūra, iš kurios moteris Manor Parke (Rytų Londonas) nuomojosi butą.

Nakvynę pasiūlė policija

„Buvau išsinuomojusi trijų kambarių butą, gyvenau ten keturis mėnesius. Išvažiuodama į Lietuvą palikau buto raktus, kad šeimininkas langą sutaisytų. Ir perspėjau, kad kol manęs nebus, ten gyvens mano draugai. Grįžtu po dviejų savaičių, atvažiuoju į Stratfordą, skambinu, kaip galėčiau raktus pasiimti. Sako – mes tave iškraustėme. Tavo daiktai pas mus agentūroje, sako, mums nesvarbu, kur tu eisi“, – pasakoja Irma.

Moteriai neliko nieko kito, kaip skubiai ieškotis nakvynės. Savaitgalį ji praleido viešbutyje, o pirmadienį nusprendė kreiptis į vietos savivaldybę pagalbos. „Sako, ne mūsų problema jus apgyvendinti. Ten laukė viena juodaodė irgi su vaiku. Ji man ir patarė: sėdėk iki galo, kur nors padės. Sėdėjau, kol į gatvę išmetė. Pasakė – mūsų biuras užsidaro, eikit į gatvę. Iškvietė policiją. Nusivežė mus į nuovadą, sako, mes negalime jūsų palikti gatvėje, bet ir neturime kur dėti, galite nebent nakvoti pas mus. Paskambinau draugams, sako, ar tu juokauji, policijoje niekas neleis tau nakvoti ir priėmė trumpam. Paskui per pažįstamus suradau namą, kur dabar gyvenu, ir įsikūriau“, – glaustai savo istoriją išdėsto moteris.

Patarė kreiptis į teismą

Irma sako, kad buvo neblogai susipažinusi su nuomos taisyklėmis ir žinojo, kad agentūra pasielgė neteisėtai. Norint iškeldinti nuomininką, agentūra privalo jam apie tai raštu pranešti prieš 20 dienų. Ji jokio pranešimo negavo. Susiklosčiusią situaciją ji aptarė su savo darbdaviu anglu, kuris patikino Irmą, kad agentūra jos su vaiku išmesti į gatvę neturėjo jokios teisės. Jis rekomendavo jai savo pažįstamą advokatą ir patarė kreiptis į teismą.

„Pusė daiktų, kuriuos jie pervežė iš namų į savo patalpas arba dingo, arba buvo sulaužyti. Surašėm viską. Be to, jie nebuvo grąžinę man depozito, plius išlaidos, kurias patyriau, kol atsiėmiau daiktus. Ilgai ir nuobodžiai važinėjau – sutartą valandą vis jų nebūdavo, o aš ir žmones pasikvietusi, ir mašiną pasamdžiusi, kad viską pervežtų. Man visa tai kainavo“, – nuostolius vardija moteris. Be to, advokatas dar paragino prisiteisti ir atlyginimą už moralinę žalą, už stresą ir nepatogumus, kuriuos Irma patyrė per tą laiką, kol neturėjo kur gyventi.

Siūlė pinigus

Teisme agentūros atstovai teigė, kad jie Irmą iškraustė todėl, kad namuose rado svetimą čekių knygutę. „Sakau, atsiprašau, dvi savaites nebuvau ir jei kas iš tų vaikinų, kurie buvo apsistoję, tą knygutę iš kažkur gavo, aš čia niekuo dėta. Be to, sakau, jūs turite teisę įeiti, sutvarkyti ir išeiti, o nesikuisti po svetimus daiktus. O gal ten buvo pinigų, gal dar kažkas, kaip mes galime jumis pasitikėti? Mes jums liepėme sutvarkyti, o jūs kuičiatės po svetimus daiktus“, – savo pokalbį su agentūros atstovai civilinių bylų teisme Stratforde prisimena Irma.

Tą kartą agentūros atstovai paprašė, kad teismo posėdis būtų atidėtas. Teismas patenkino ieškovų prašymą. Irma šiek tiek sunerimo, kad prie ko nors neprisikabintų, tačiau viskas greit paaiškėjo. „Paskui advokatas man sakė, kad jie siūlė 4 tūkst. svarų, kad atsisakytume savo ieškinio“, – šypteli moteris.

Po keleto dienų įvykęs antrasis teismo posėdis patenkino Irmos prašymą ir priteisė jos naudai 6 tūkst. svarų materialinei ir moralinei žalai atlyginti. Teismo sprendimu šiuos pinigus agentūra turi jai išmokėti per tris mėnesius, o tam, kad neatsiskaitę nepaspruktų, uždėtas areštas neišvykti iš šalies. Be to, teismas nustatė, kad agentūra grubiai pažeidė nuomos įstatymą ir perdavė šį atvejį nagrinėti specialiai priežiūros institucijai, kuri, reikalui esant, gali net atimti licenciją.

Pasitiki anglišku teisingumu

Irmos nuomone, teismas Anglijoje yra nešališkas ir teisybę čia galima rasti. Lietuvoje jai bylinėtis neteko, tačiau ji buvo nuvykusi pasižiūrėti, kai vyko pažįstamų teismas. „Lietuvoje teisme niekas nieko neklauso, žiūri, kas ant popieriaus parašyta, ypač jei esi kaltinamas, yra korupcija, kažkam kažkas maišo, nori pasodinti. Mano tėvas policininkas, tuos dalykus aš žinau – nėra įstatymo be apstatymo. Anglijoje nėra korupcijos, muitininko nepapirksi. Kai agentūra pasiūlė pinigų, advokatas jiems pasakė – nesiūlykite mums kyšio, nes dar galime jus paduoti į teismą už papirkinėjimą. Čia už papirkimą didelės baudos, o Lietuvoje visi stengiasi iš kažko padaryti pinigą“, – lygina Lietuvos ir Anglijos teismus Irma.

Tačiau ji pripažįsta, kad jai pasisekė, nes norint sėkmingai bylinėtis Anglijoje reikia dviejų dalykų: pirma, laisvo laiko, ir, antra, pažįstamo anglo, su kuriuo būtų galima pasitarti. Irma mato ir dar vieną priežastį, kodėl nuo nuomojimo agentūrų nukentėję lietuviai linkę susitaikyti su skriauda. „Rytų pusėje agentūros dažnai priklauso pakistaniečiams, o jų čia tiek daug, visi vienas su kitu susiję... Sužinos, kur gyveni... Žmonės bijo“, – sako Irma, ir pati būtent dėl šios priežasties nepanorusi atskleisti savo tapatybės.

Ji sako, jaučianti pasielgusi visiškai teisingai, nes agentūra jau ne pirmą kartą iškrausto žmones be išankstinio įspėjimo. „Prieš mane tame bute Manor Parke irgi gyveno kažkas ir jie jį išmetė. Tas žmogus – ispanas ar portugalas, keršydamas padarė agentūrai nuostolių, šildytuvą sugadino, elektros laidus nukirpo. Kai mes atsikraustėme, karšto vandens nebuvo visą savaitę. Pamoka jiems bus“, – tvirtina už neteisėtą iškraustymą nemažą kompensaciją prisiteisusi lietuvė.

Nuomininko teisės

Nuo tos akimirkos, kai pasirašomas kontraktas, nuomininko teises ima ginti Aprūpinimo būstu, Šeimos, Šeimininko ir nuomininko teisių bei Apsaugos nuo iškeldinimo įstatymai. Žmonės, gyvenantys iš privataus asmens nuomojamame būste, iškeldinti gali būti tik po to, kai gauna tinkama tvarka pateiktą įspėjimą arba jei sprendimą dėl iškraustymo priima teismas. Beje, nuomotojas (angl. landlord) neturi teisės be nuomininko žinios lankytis išnuomotame bute, neprižiūrėti nuomojamo būsto, grasinimais reikalauti, kad nuomininkas išsikraustytų, atjungti dujas, elektrą ar vandenį, drausti nuomininko draugams lankytis bute ir pan. Jeigu šeimininkas nesilaiko šių reikalavimų, nuomininkui patariama kreiptis į vietos savivaldybę, kuriai suteiktos galimybės sudrausminti įstatymų nesilaikantį šeimininką.

Nuomininkas turi teisę reikalauti, kad būtų užtikrintas šalto ir karšto vandens tiekimas, elektra, ventiliacija, būtų tualetas ir kanalizacija. Jeigu nuomojamas būstas neatitinka higienos ir saugumo (angl. health and safety) standartų, nuomininkas gali kreiptis į teismą. Privalomai iškraustyti nuomininką galima tada, jei namo šeimininkas nusprendžia pats apsigyventi išnuomotame būste, jei namas parduodamas iš varžytinių arba jei nuomininkas yra įsiskolinęs už dviejų mėnesių nuomą. Tais atvejais, jei nuomininkas nuolat vėluoja sumokėti už nuomą, sugadina inventorių ar išsinuomodamas būstą pateikia apie save melagingus duomenis, šeimininkas turi teisę kreiptis į teismą dėl nuomininko iškeldinimo.