Per 2004 m. Airijos įstatymuose buvo padaryta pakeitimų siekiant pristabdyti vadinamąjį "pašalpų turizmą", nes į šią salą ėmė plūsti geresnio gyvenimo ieškantys Rytų Europos gyventojai. Dabar tokia valstybės politika atsigręžė prieš pačius airius, kurie grįžta gyventi į tėvynę.
2004 metų gegužės 1 dieną, kai į Europos Sąjungą (ES) buvo priimta 10 naujų narių, Airija atidarė savo darbo rinką aštuonių pokomunistinių valstybių gyventojams. Bet prieš tai Airijos vyriausybė pakeitė socialinius įstatymus: atvykėliai gali pretenduoti į socialinę išmoką tik dvejus metus išgyvenę Airijoje ir dirbę legalų darbą.

Pasaulyje užsitęsus skaudžiai ekonomikos krizei, daugybė airių, praradusių darbą užsienyje, sumanė grįžti gyventi į tėvynę. Tačiau paaiškėjo, kad jie nebeturi teisės gauti valstybės paramą ir gali tikėtis socialinių išmokų taip pat tik po dvejų metų.

Per pastaruosius penkerius metus jau atmesta daugiau kaip 3 tūkst. Airijos piliečių prašymų, aiškinant, jog šie airiai neatitinka šalyje nustatytų "Nuolatinio gyvenimo sąlygų" reikalavimų. Airiai pasipiktino ir ėmė kovoti už savo teises, nes didelė dalis sugrįžusiųjų atsidūrė labai sunkioje padėtyje.

Airija buvo viena populiariausių Vakarų Europos valstybių, kurią noriai rinkosi geresnio gyvenimo ieškantys naujųjų ES narių piliečiai. Tačiau praėjusių metų pabaigoje nedarbo lygis šalyje pasiekė 12,5 proc. ir nėra linkęs mažėti, o valstybės skola jau sudaro 75 mlrd. eurų. Dabar jau patys airiai ieško darbo užsienyje. Dažniausiai jie vyksta į Austriją.