Siūloma įteisinti, kad Lietuvos Respublikos piliečiais kartu ir kitos valstybės piliečiais gali būti asmenys, pasitraukę iš Lietuvos, kurių vienas iš tėvų ar senelių ar jie patys buvo Lietuvos Respublikos piliečiai iki 1940 m. birželio 15 d.

"Įtvirtinus įstatyminę nuostatą, kad dvigubą pilietybę gali turėti asmenų, buvusių Lietuvos Respublikos piliečiais iki 1940 m. birželio 15 d., palikuonys, būtų užtikrintas Lietuvos Respublikos pilietybės, įgytos gimus, išsaugojimas ir tęstinumas. To dėka Lietuva neprarastų dalies savo piliečių, būtų išsaugotas stipresnis emocinis ryšys su Lietuva", - sako Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Arminas Lydeka, įregistravęs Pilietybės įstatymo pakeitimo projektą Seimo posėdžių sekretoriate.

Pasak jo, įstatymo pataisos parengimą paskatino Pasaulio lietuvių bendruomenės XIV seimo priimta rezoliucija "Dėl pilietybės", Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo įgijus kitos valstybės pilietybę klausimas nuolat keliamas Lietuvos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos darbo metu.

Šiuo metu galiojančio Pilietybės įstatymo nuostatos apibrėžia ratą asmenų, kurie gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai.

Galiojančio įstatymo 7 straipsnyje išvardinti atvejai, kai Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis. Viena iš kategorijų piliečių, galinčių turėti dvigubą pilietybę, yra asmenys, ištremti iš okupuotos Lietuvos Respublikos ar iš jos pasitraukę iki 1990 m. kovo 11 d. ir įgiję kitos valstybės pilietybę, taip pat šių asmenų palikuonys.