Ištirta gyvenimo kokybė Lietuvoje: ryškios savivaldybės lyderės 

Pagal gyvenimo kokybę Lietuvoje pirmauja didieji miestai, tačiau į trejetuką įsiterpia ir Neringa – šiose savivaldybėse santykinai geriausiai užtikrinamas socialinis ir fizinis saugumas, ekonomikos gyvybingumas, o švietimo bei demografiniai rodikliai yra aukščiausi, rodo apibendrinti duomenys.

Pirmą kartą sudaręs savivaldybių gerovės indeksą tokias išvadas skelbia Vilniaus politikos analizės institutas.

Kaip paaiškina tyrimą atlikę instituto atstovai, gerovė šiuo atveju reiškia galimybių, iš kurių gali rinktis savivaldybės gyventojai, visumą ir kokybę.

Kaip pristatydamas indeksą įvardijo instituto tyrimų vadovas, sociologas Gintaras Šumskas, Vilniaus miestas yra atsiplėšęs ženkliausiai pagal ekonominius rodiklius, taip pat pastebėta, pavyzdžiui, jog socialinio saugumo rodikliais atsilieka dalis šiaurinės Lietuvos. Apibendrinus duomenis surikiuotos visos šalies savivaldybės.

Instituto sudaryto socialinės gerovės indekso pirmasis dešimtukas:

Vilniaus m.

Kauno m. sav.

Neringos sav.

Klaipėdos m. sav.

Klaipėdos r. sav.

Šiaulių m. sav.

Kauno r. sav.

Palangos m. sav.

Kretingos r. sav.

Vilniaus r. sav.

Išskirtos „keturios Lietuvos“

Pastebėta, jog pagal apibendrintus rodiklius savivaldybės sugula į keturias grupes, „keturias Lietuvas“. Daugeliu parametrų sostinė Vilnius yra stipriai atsiplėšusi ir sudaro viršutinę lentelės dalį. Antroje grupėje – Kaunas, Klaipėda ir kelios kurortinės savivaldybės. Apie vidurį yra didžioji dalis savivaldybių, o nuo šių atitrūkusi kita dalis Lietuvos. Trys mažiausią indeksą turinčios savivaldybės yra Ignalinos, Lazdijų ir Zarasų rajonai.

Kaip nurodė instituto direktorė Virginija Būdienė, ateityje į savivaldybių gerovės indeksą ketinamą įtraukti kultūros ir pilietinio aktyvumo komponentus.

Savivaldybių asociacijos pirmininkė Roma Žakaitienė paminėjo atlikto tyrimo privalumus, tačiau pabrėžė, jog gyvenimo kokybę savivaldybėje ženkliai lemia ne tik vietos, bet ir centrinė valdžia.

„Šitas indeksas pirmą kartą mano akimis yra kitoks ir aš galvoju, kad jį galima tobulinti, bet labai džiaugiuosi, kad pasižiūrėta per kitą prizmę – ne vien tik investicijų kiekis, ne vien ekonomika. (...) Tyrimas dar kartą rodo, kad ta (viešoji) paslauga turi būti visur, ir kad ji būtų, centrinė valdžia turi pagalvoti apie savo siekiamas reformas“, – sakė R. Žakaitienė.

Anglija.lt

Pagal gyvenimo kokybę Lietuvoje pirmauja didieji miestai, tačiau į trejetuką įsiterpia ir Neringa – šiose savivaldybėse santykinai geriausiai užtikrinamas socialinis ir fizinis saugumas, ekonomikos gyvybingumas, o švietimo bei demografiniai rodikliai yra aukščiausi, rodo apibendrinti duomenys.

Pirmą kartą sudaręs savivaldybių gerovės indeksą tokias išvadas skelbia Vilniaus politikos analizės institutas.

Kaip paaiškina tyrimą atlikę instituto atstovai, gerovė šiuo atveju reiškia galimybių, iš kurių gali rinktis savivaldybės gyventojai, visumą ir kokybę.

Kaip pristatydamas indeksą įvardijo instituto tyrimų vadovas, sociologas Gintaras Šumskas, Vilniaus miestas yra atsiplėšęs ženkliausiai pagal ekonominius rodiklius, taip pat pastebėta, pavyzdžiui, jog socialinio saugumo rodikliais atsilieka dalis šiaurinės Lietuvos. Apibendrinus duomenis surikiuotos visos šalies savivaldybės.

Instituto sudaryto socialinės gerovės indekso pirmasis dešimtukas:

Vilniaus m.

Kauno m. sav.

Neringos sav.

Klaipėdos m. sav.

Klaipėdos r. sav.

Šiaulių m. sav.

Kauno r. sav.

Palangos m. sav.

Kretingos r. sav.

Vilniaus r. sav.

Išskirtos „keturios Lietuvos“

Pastebėta, jog pagal apibendrintus rodiklius savivaldybės sugula į keturias grupes, „keturias Lietuvas“. Daugeliu parametrų sostinė Vilnius yra stipriai atsiplėšusi ir sudaro viršutinę lentelės dalį. Antroje grupėje – Kaunas, Klaipėda ir kelios kurortinės savivaldybės. Apie vidurį yra didžioji dalis savivaldybių, o nuo šių atitrūkusi kita dalis Lietuvos. Trys mažiausią indeksą turinčios savivaldybės yra Ignalinos, Lazdijų ir Zarasų rajonai.

Kaip nurodė instituto direktorė Virginija Būdienė, ateityje į savivaldybių gerovės indeksą ketinamą įtraukti kultūros ir pilietinio aktyvumo komponentus.

Savivaldybių asociacijos pirmininkė Roma Žakaitienė paminėjo atlikto tyrimo privalumus, tačiau pabrėžė, jog gyvenimo kokybę savivaldybėje ženkliai lemia ne tik vietos, bet ir centrinė valdžia.

„Šitas indeksas pirmą kartą mano akimis yra kitoks ir aš galvoju, kad jį galima tobulinti, bet labai džiaugiuosi, kad pasižiūrėta per kitą prizmę – ne vien tik investicijų kiekis, ne vien ekonomika. (...) Tyrimas dar kartą rodo, kad ta (viešoji) paslauga turi būti visur, ir kad ji būtų, centrinė valdžia turi pagalvoti apie savo siekiamas reformas“, – sakė R. Žakaitienė.

 (Komentarų: 0)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai:

Kiti kategorijos straipsniai:

Kiti kategorijos straipsniai: