Esu Andrius, man 21-eri metai, gyvenu Londone. Šiuo metu dirbu ir studijuoju elektronikos, tinklų, robotikos ir kompiuterinių sistemų inžineriją.

Išvykau iš Lietuvos, kai man dar buvo 18 metų, o kai nusileido lėktuvas Anglijoje, man jau buvo 19 metų. Išvykau jaunas ir, prisipažinsiu, tuomet dar visiškai nesupratau, ką reikštų gyventi ant savo „subinės“ Lietuvoje, nes augau su tėvais, kurie mane išlaikė. Nusprendžiau išvykti, nes kai baigiau mokyklą, man nebuvo jokių galimybių įstoti mokytis to, ką mėgau ir geriausiu atveju būčiau įstojęs į kokia Kauno kolegiją ir jau net numanau, kaip mano gyvenimas būtų pasibaigęs.

Išsiunčiau paraiškas į Londone esančius universitetus ir mane priėmė mokytis to, kas man labiausiai patinka. Šiuo metu man tai sekasi puikiai.

Visų pirma, ką norėčiau paminėti, tai kad kai išvykau iš Lietuvos (2014 m.), valiuta buvo litas, o kai kitą vasarą grįžau (2015 m.) jau buvo truputį nusistovėjęs įvestas euras. Pirmaisiais metais, kai buvau išvažiavęs, pirmus metus nusprendžiau nestudijuoti, o užsidirbti. Gavęs pinigus ir prisiminęs, kokios kainos Lietuvoje, vis pagalvodavau, kiek išeitų visko prisipirkti grįžus. Bet kai grįžau, pasibaisėjau – teko ne kartą už galvos susiimti, nes, kaip dauguma sako, lygybė „1 litas=1 euras“, vienas prie vieno buvo beveik tiesa.

Į Lietuvą grįžęs 2016 m. vasarą negalėjau patikėti savo akimis – ėjau per įvairias parduotuves ir mačiau tą staigų kontrastą, kainas, kokias prisimenu ir tokias, kokios dabar buvo prieš mane. Tai labai sunervino. Net gyvendamas Anglijoje maistui neišleisdavau tiek, kiek Lietuvoje. Kaip minėjau anksčiau, nežinau, ką reiškia savarankiškai gyventi Lietuvoje, todėl pagalvojau – o ką, jei būčiau likęs ir dar turėčiau šeimą – reikėtų išlaikyti žmoną, vaikus, pirkti jiems daiktus... Žiūrint, kiek žmonės uždirba, net užspaudė smegenis galvojant, kaip žmonės išgyvena. Be to, išvykus mano poreikiai labai stipriai išaugo ir būtų sudėtinga grįžus gyventi lietuvišką gyvenimo būdą.

Išvykę žmonės pradeda sau daugiau leisti, pirkti tokių dalykų, kurie Lietuvoje – vos ne prabanga, o gyvenant užsienyje tampa kasdienybe. Nuo išvykimo iš Lietuvos spėjau labai daug ką nuveikti ir labai toli nuėjau. Nežadu sustoti ir suku stebėti draugus, kurie dar tame pačiame senajame lygmenyje ir nežino, ką daryti toliau. Dar kažkada siūliau jiems važiuoti kartu, ir dabar jie gailisi.

Kad ir kaip nebūtų ir atrodytų sunku, aš gerai Anglijoje nesijaučiu ir nors pinigai neblogi, vis tiek traukia į Lietuvą. Baigęs studijas ir porą metu padirbėjęs Anglijoje žadu grįžti į Lietuvą, pabandyti pagyventi. Jei matysiu, kad nelabai kas pavyksta, teks vėl išvykti.

Skaitytojas Andrius