Įteisinta dviguba pilietybė užsienyje gimusiems lietuvių vaikams 

Seimui pritarus, šiandien priimtos Pilietybės įstatymo pataisos, užtikrinančios dvigubą pilietybę užsienyje gimusiems lietuvių kilmės vaikams.
Vaikai, užsienyje gimę lietuvių ar mišriose šeimose, automatiškai išsaugos Lietuvos pilietybę – jiems nebebus prievolės sulaukus 21 metų rinktis, kurią – Lietuvos ar užsienio valstybės – pilietybę turėti.

„Tai – istorinė diena Lietuvai ir ypač svarbi diena daugeliui užsienyje gyvenančių lietuvių bei lietuvių kilmės šeimų. Priimtos Pilietybės įstatymo pataisos atveria kelią Lietuvos pilietybę išsaugoti ištisoms užsienyje gimusių lietuvių kartoms. Lietuva tampa kur kas platesnė ir didesnė – nuo JAV ir Kanados iki Didžiosios Britanijos ir Airijos, nuo Australijos iki Vokietijos“, – sako įstatymo pataisų iniciatorius Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Arminas Lydeka.

Atsižvelgiant į priimtas Pilietybės įstatymo pataisas, užsienyje ar mišriose šeimose gimę lietuvių vaikai automatiškai išsaugos dvigubą pilietybę. Pagal iki šiol galiojusias Pilietybės įstatymo nuostatas, užsienyje gimę ir 21 metų sulaukę Lietuvos piliečiai – lietuvių vaikai – turėjo apsispręsti, kurią pilietybę – Lietuvos ar kitos šalies – pasirinkti. Įstatymo pataisos įsigalios jas pasirašius Prezidentei.

Seime priimtos Pilietybės įstatymo pataisos aktualios lietuvių ar mišriose lietuvių ir užsieniečių šeimose gimusiems vaikams tose valstybėse, kuriose viena ar kita forma taikomas ius soli (žemės arba saulės teisės) principas.
Juo remiantis, pilietybė iškart suteikiama konkrečioje šalyje gimusiems vaikams.

Ius soli teisė taikoma JAV, Kanadoje, plačiai paplitęs Pietų Amerikoje (Brazilijoje, Meksikoje, Paragvajuje, Urugvajuje, Venesueloje) ir kitur. Su tam tikrais apribojimais žemės arba saulės teisės principas galioja Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Australijoje, Pietų Afrikos Respublikoje ir kitur.

www.anglija.lt

Anglija.lt naujienas ar jų dalį publikuoti ir/ar kitaip naudoti be raštiško "Anglija.lt Ltd." sutikimo draudžiama.

Seimui pritarus, šiandien priimtos Pilietybės įstatymo pataisos, užtikrinančios dvigubą pilietybę užsienyje gimusiems lietuvių kilmės vaikams.
Vaikai, užsienyje gimę lietuvių ar mišriose šeimose, automatiškai išsaugos Lietuvos pilietybę – jiems nebebus prievolės sulaukus 21 metų rinktis, kurią – Lietuvos ar užsienio valstybės – pilietybę turėti.

„Tai – istorinė diena Lietuvai ir ypač svarbi diena daugeliui užsienyje gyvenančių lietuvių bei lietuvių kilmės šeimų. Priimtos Pilietybės įstatymo pataisos atveria kelią Lietuvos pilietybę išsaugoti ištisoms užsienyje gimusių lietuvių kartoms. Lietuva tampa kur kas platesnė ir didesnė – nuo JAV ir Kanados iki Didžiosios Britanijos ir Airijos, nuo Australijos iki Vokietijos“, – sako įstatymo pataisų iniciatorius Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Arminas Lydeka.

Atsižvelgiant į priimtas Pilietybės įstatymo pataisas, užsienyje ar mišriose šeimose gimę lietuvių vaikai automatiškai išsaugos dvigubą pilietybę. Pagal iki šiol galiojusias Pilietybės įstatymo nuostatas, užsienyje gimę ir 21 metų sulaukę Lietuvos piliečiai – lietuvių vaikai – turėjo apsispręsti, kurią pilietybę – Lietuvos ar kitos šalies – pasirinkti. Įstatymo pataisos įsigalios jas pasirašius Prezidentei.

Seime priimtos Pilietybės įstatymo pataisos aktualios lietuvių ar mišriose lietuvių ir užsieniečių šeimose gimusiems vaikams tose valstybėse, kuriose viena ar kita forma taikomas ius soli (žemės arba saulės teisės) principas.
Juo remiantis, pilietybė iškart suteikiama konkrečioje šalyje gimusiems vaikams.

Ius soli teisė taikoma JAV, Kanadoje, plačiai paplitęs Pietų Amerikoje (Brazilijoje, Meksikoje, Paragvajuje, Urugvajuje, Venesueloje) ir kitur. Su tam tikrais apribojimais žemės arba saulės teisės principas galioja Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Australijoje, Pietų Afrikos Respublikoje ir kitur.

 (Komentarų: 3)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: