Būdama 11 metų britė Robina Hutchings iš pakaušio išrovė pirmąjį plauką, rašo MailOnline, o po kelių metų toks nereikšmingas poelgis peraugo į nesuvaldomą maniją. Būdama trylikmetė ji jau atrodė kaip tikras vienuolis su iš tolo matoma plike. 27 metus vėliau padėtis nepasikeitė: ji vis dar nebuvo išmokusi valdyti šio keisto potraukio.

Robina yra viena iš 2-4 proc. žmonių, kurie kovoja su neišgydomu trichotilomanijos sutrikimu, kuris dėl nepaaiškinamų priežasčių verčia individus rautis galvos plaukus, antakius ir net blakstienas. Visuomenės dėmesys į šį sutrikimą buvo atkreiptas tik neseniai. Prieš kelis dešimtmečius daugelis medikų apie ligą net nežinojo, kaip ir jaunosios Robinos tėvams buvo patikinta, jog jų dukters keistas elgesys — praeinanti stadija.

Panelė Hutchings gali lengvai paneigti, jog jos problema yra laikina. Ji dėl trichotilomanijos kentėjo visą gyvenimą: mokykloje turėjo iškęsti daug patyčių, o būdama vyresnė prarado darbą ir turėjo daug sunkumų meilės srityje. Robina taip pat kaltina sutrikimą dėl santuokos žlugimo. „Plaukai yra tokia esminė tavo, kaip moters, dalis — juk tai pirmas dalykas, kurį žmonės pastebi. Nemanau, kad žmonės supranta, kaip baisu juos prarasti. Tai visiškai sunaikina tavo pasitikėjimą savimi“, — aiškino ji.

Tik dabar atsirado specialistai, suprantantys trichotilomanų poreikius ir galintys jiems padėti. Lucinda Ellery, pirmosios plaukų praradimo klinikos įsteigėja, pasiūlė Robinai labai paprastą sprendimą — plaukų prisegimą. Nors sutrikimo tokia priemonė neišgydo, pacientai bent jau gali atsigriebti už prarastą pasitikėjimą savimi.
„Tai žeminantis ir žlugdantis sindromas, kuris pavergia protingas ir gražias moteris. Prieš 25 metus, kai pradėjau šį verslą, aš daugiausiai gydydavau moteris, įkopusias šeštą, septintą dešimtmetį. Tačiau dabar tėvai net atveda savo vaikus, nes vis daugiau žmonių išgirsta, kad toks sindromas egzistuoja“, — tvirtino daktarė.