Šarkos atpažįsta save veidrodyje, nustatė vokiečių mokslininkai - Anglija.lt
 

Šarkos atpažįsta save veidrodyje, nustatė vokiečių mokslininkai  

Šarkos sugeba atpažinti save veidrodyje, o šis eksperimentas įrodo, jog kai kurie paukščiai pasižymi aukštesniais protiniais gebėjimais, taip pat paneigia nuomonę, kad savimonė būdinga tik žmonėms ir kai kuriems žinduoliams.

Anksčiau manyta, jog iš gyvūnų save atpažinti veidrodyje sugeba tik šimpanzės, delfinai ir drambliai. Tačiau Vokietijos mokslininkai antradienį paskelbė, kad šis sugebėjimas taip pat būdingas šarkoms, kurių smegenų sandara labai skiriasi nuo žinduolių.

"Tai įrodo, prie žmonių vedanti (evoliucijos) linija nėra išskirtinė, kaip daugelis galvojo", - naujienų agentūrai "Reuters" sakė tyrimo vadovas Helmutas Prioras, dirbantis Frankfurto Goethe (Getės) universiteto Psichologijos institute.

"Nustačius, kad toks gebėjimas (savimonė) būdingas žmoginėms beždžionėms, daugelis galvojo, jog jis išsivystė tik vienoje evoliucinėje linijoje, kurios gale yra žmonės. Paukščių tyrimai rodo, kad savimonė išsivystė mažiausiai dukart", - sakė mokslininkas.

Šarkų savimonės gebėjimai atrasti po 2002 metais atliktų varnų tyrimų. Pastarosios apstulbino tyrėjus gebėjimu pasigaminti įrankius. Varnos iš vielos sulenkdavo kabliuką, kuriuo iš vamzdelio iškrapštydavo lesalą.

H.Prioras ir jo bendradarbiai atliko eksperimentą su šarkomis. Jie priklijuodavo prie paukščių kūnų raudonus arba geltonus skrituliukus, kuriuos šarkos galėdavo pamatyti tik veidrodyje. Mokslininkai pastebėjo, kad paukščiai dažnai nusikrapštydavo žymę nuo plunksnų. Taip šarkos įrodė suvokiančios, kad atvaizdas veidrodyje yra jų, o ne kokių nors kitų gyvūnų.

Kad įsitikintų, jog šarkos išties pastebi ir reaguoja į žymę, o ne atsitiktinai aptinka, kas joms buvo padaryta, mokslininkai priklijuodavo "nematomas" juodas žymes, kurios sunkiai pastebimos ant tamsių paukščių plunksnų.

Tyrimo rezultatai privertė suabejoti kai kuriais esminiais įsitikinimais apie smegenų veiklą.

Anksčiau manyta, kad savimonė yra glaudžiai susijusi su smegenų žievės, kuri būdinga tik žinduoliams, išsivystymu. Tačiau paukščiai, kurių bendri protėviai su žinduoliais gyveno prieš 300 mln. metų, neturi smegenų žievės. Šis faktas įrodo, jog aukštoji protinė veikla gali išsivystyti ir kitokiais keliais.

H.Prioro nuomone, papūgos irgi gali pasižymėti dar nežinomais protiniais sugebėjimais, tačiau varninių šeimos, kuriai taip pat priklauso šarkos ir kėkštai, atstovai yra nuovokiausi iš paukščių.

"Lyginant su kitais paukščiais, varnos turi išties milžiniškas smegenis", - sakė mokslininkas telefonu duotame interviu.

Tyrimo rezultatai buvo publikuoti organizacijos "Public Library of Science" žurnale "PLoS Biology", taip pat jos interneto portale.

Šarkos sugeba atpažinti save veidrodyje, o šis eksperimentas įrodo, jog kai kurie paukščiai pasižymi aukštesniais protiniais gebėjimais, taip pat paneigia nuomonę, kad savimonė būdinga tik žmonėms ir kai kuriems žinduoliams.

Anksčiau manyta, jog iš gyvūnų save atpažinti veidrodyje sugeba tik šimpanzės, delfinai ir drambliai. Tačiau Vokietijos mokslininkai antradienį paskelbė, kad šis sugebėjimas taip pat būdingas šarkoms, kurių smegenų sandara labai skiriasi nuo žinduolių.

"Tai įrodo, prie žmonių vedanti (evoliucijos) linija nėra išskirtinė, kaip daugelis galvojo", - naujienų agentūrai "Reuters" sakė tyrimo vadovas Helmutas Prioras, dirbantis Frankfurto Goethe (Getės) universiteto Psichologijos institute.

"Nustačius, kad toks gebėjimas (savimonė) būdingas žmoginėms beždžionėms, daugelis galvojo, jog jis išsivystė tik vienoje evoliucinėje linijoje, kurios gale yra žmonės. Paukščių tyrimai rodo, kad savimonė išsivystė mažiausiai dukart", - sakė mokslininkas.

Šarkų savimonės gebėjimai atrasti po 2002 metais atliktų varnų tyrimų. Pastarosios apstulbino tyrėjus gebėjimu pasigaminti įrankius. Varnos iš vielos sulenkdavo kabliuką, kuriuo iš vamzdelio iškrapštydavo lesalą.

H.Prioras ir jo bendradarbiai atliko eksperimentą su šarkomis. Jie priklijuodavo prie paukščių kūnų raudonus arba geltonus skrituliukus, kuriuos šarkos galėdavo pamatyti tik veidrodyje. Mokslininkai pastebėjo, kad paukščiai dažnai nusikrapštydavo žymę nuo plunksnų. Taip šarkos įrodė suvokiančios, kad atvaizdas veidrodyje yra jų, o ne kokių nors kitų gyvūnų.

Kad įsitikintų, jog šarkos išties pastebi ir reaguoja į žymę, o ne atsitiktinai aptinka, kas joms buvo padaryta, mokslininkai priklijuodavo "nematomas" juodas žymes, kurios sunkiai pastebimos ant tamsių paukščių plunksnų.

Tyrimo rezultatai privertė suabejoti kai kuriais esminiais įsitikinimais apie smegenų veiklą.

Anksčiau manyta, kad savimonė yra glaudžiai susijusi su smegenų žievės, kuri būdinga tik žinduoliams, išsivystymu. Tačiau paukščiai, kurių bendri protėviai su žinduoliais gyveno prieš 300 mln. metų, neturi smegenų žievės. Šis faktas įrodo, jog aukštoji protinė veikla gali išsivystyti ir kitokiais keliais.

H.Prioro nuomone, papūgos irgi gali pasižymėti dar nežinomais protiniais sugebėjimais, tačiau varninių šeimos, kuriai taip pat priklauso šarkos ir kėkštai, atstovai yra nuovokiausi iš paukščių.

"Lyginant su kitais paukščiais, varnos turi išties milžiniškas smegenis", - sakė mokslininkas telefonu duotame interviu.

Tyrimo rezultatai buvo publikuoti organizacijos "Public Library of Science" žurnale "PLoS Biology", taip pat jos interneto portale.

 (Komentarų: 0)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: