"Švelnioji" Eurovizijos diplomatija glaisto nesantaiką ir skatina pasididžiavimą - Anglija.lt
 

"Švelnioji" Eurovizijos diplomatija glaisto nesantaiką ir skatina pasididžiavimą 

Maždaug 100 mln. europiečių šeštadienį įsijungs Euroviziją - kasmet vykstantį dainų konkursą, kuris džiugina to, kas yra geras skonis, kas yra muzika, ir to, kas europietiška, ribų išmėginimais.

Nuo Islandijos Atlanto pakrantės iki Rusijos Ramiojo vandenyno krantų bei Turkijos ir Izraelio Europos pietiniame pakraštyje žiūrimo konkurso dalyviai dažniausiai bando nustebinti neįprastais kostiumais, aranžuotėmis ir choreografija, beprasmiais dainų tekstais įvairiausiomis kalbomis.

"Tai kultinis dalykas", - sakė sociologas Steve'as Aldredas, kuris pažymėjo, kad Eurovizija suvienija žmones vienam ypatingam vakarui, visai kaip ir (amerikietiškojo futbolo) čempionato finalinės rungtynės Jungtinėse Valstijose".

"Jo baisumas yra malonumo dalis", - pridūrė jis.

Net nekalbant apie privalumus, Eurovizija turi ištikimų gerbėjų, kurie nepagailėjo tūkstančių kelionei į Belgradą, kurį Vakarai vos prieš devynerius metus bombardavo. Serbijos sostinė rengia 53-iąjį konkursą, kuris yra didžiausias iš visų - jame dalyvauja 43 šalys.

Nerūpestingumas tampa atgyvena: Belgrado gyventojai diskutuoja apie šansus ir planuoja valgiaraščius finalo vakarui, o užgrūdinti žurnalistai per spaudos konferencijas mojuoja vėliavomis ir spiegia kaip kokios moksleivės.

Konkurso dalyviai taip pat viską vertina labai rimtai, pavyzdžiui, Gruzijos atstovė Diana Gurckaja fotografavosi paleisdama iš narvo balandžius ir dainuodama savo dainą "Peace Will Come" ("Taika ateis").

"Reikia didžiulės drąsos būti šio konkurso dalyviu, tikrai, - patekusi į finalą sakė Lenkijos atstovė Isis Gee. - Jaučiuosi taip, lyg Dievas tikrai mane sergėtų".

Čikagos universiteto muzikos profesorius Philipas Bohlmanas sakė, kad asmenis ir šalis Eurovizijoje traukia nacionaliniai ir nacionalinės raiškos aspektai.

"Kartais nacionalumas reiškia į folkloro muziką panašų skambesį, kartais - labiau politinių ar net estetinių (dalykų) projektavimą, tokių kaip 2006 metų "Lordi" pergalė Suomijai - šaliai su itin rafinuota "metalo" kultūra", - sakė jis.

"Didžiulė televizijos žiūrovų auditorija per (Eurovizijos) finalą tikriausiai yra ... (atvejis), kai daugiausiai europiečių susirenka stebėti savo bendro identiteto sudėtingumo ir skirtumų", - pridūrė profesorius.

BNS

BNS naujienas ar jų dalį publikuoti ir/ar kitaip naudoti žiniasklaidos priemonėse bei informacinės visuomenės informavimo priemonėse be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Maždaug 100 mln. europiečių šeštadienį įsijungs Euroviziją - kasmet vykstantį dainų konkursą, kuris džiugina to, kas yra geras skonis, kas yra muzika, ir to, kas europietiška, ribų išmėginimais.

Nuo Islandijos Atlanto pakrantės iki Rusijos Ramiojo vandenyno krantų bei Turkijos ir Izraelio Europos pietiniame pakraštyje žiūrimo konkurso dalyviai dažniausiai bando nustebinti neįprastais kostiumais, aranžuotėmis ir choreografija, beprasmiais dainų tekstais įvairiausiomis kalbomis.

"Tai kultinis dalykas", - sakė sociologas Steve'as Aldredas, kuris pažymėjo, kad Eurovizija suvienija žmones vienam ypatingam vakarui, visai kaip ir (amerikietiškojo futbolo) čempionato finalinės rungtynės Jungtinėse Valstijose".

"Jo baisumas yra malonumo dalis", - pridūrė jis.

Net nekalbant apie privalumus, Eurovizija turi ištikimų gerbėjų, kurie nepagailėjo tūkstančių kelionei į Belgradą, kurį Vakarai vos prieš devynerius metus bombardavo. Serbijos sostinė rengia 53-iąjį konkursą, kuris yra didžiausias iš visų - jame dalyvauja 43 šalys.

Nerūpestingumas tampa atgyvena: Belgrado gyventojai diskutuoja apie šansus ir planuoja valgiaraščius finalo vakarui, o užgrūdinti žurnalistai per spaudos konferencijas mojuoja vėliavomis ir spiegia kaip kokios moksleivės.

Konkurso dalyviai taip pat viską vertina labai rimtai, pavyzdžiui, Gruzijos atstovė Diana Gurckaja fotografavosi paleisdama iš narvo balandžius ir dainuodama savo dainą "Peace Will Come" ("Taika ateis").

"Reikia didžiulės drąsos būti šio konkurso dalyviu, tikrai, - patekusi į finalą sakė Lenkijos atstovė Isis Gee. - Jaučiuosi taip, lyg Dievas tikrai mane sergėtų".

Čikagos universiteto muzikos profesorius Philipas Bohlmanas sakė, kad asmenis ir šalis Eurovizijoje traukia nacionaliniai ir nacionalinės raiškos aspektai.

"Kartais nacionalumas reiškia į folkloro muziką panašų skambesį, kartais - labiau politinių ar net estetinių (dalykų) projektavimą, tokių kaip 2006 metų "Lordi" pergalė Suomijai - šaliai su itin rafinuota "metalo" kultūra", - sakė jis.

"Didžiulė televizijos žiūrovų auditorija per (Eurovizijos) finalą tikriausiai yra ... (atvejis), kai daugiausiai europiečių susirenka stebėti savo bendro identiteto sudėtingumo ir skirtumų", - pridūrė profesorius.

BNS

BNS naujienas ar jų dalį publikuoti ir/ar kitaip naudoti žiniasklaidos priemonėse bei informacinės visuomenės informavimo priemonėse be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

 (Komentarų: 0)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: