Dabartinė Vyriausybė, visų pirma, turėtų mažinti socialinę atskirtį ir skurdą, atsigręžti į žmones, taip pat – pradėti kelti algas, minimalų atlyginimą. Tai parodė „Vilmorus“ šių metų birželį atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa.

Paklausti, kokias problemas Vyriausybė turėtų šiuo metu spręsti pirmiausiai, be jau minėtų klausimų respondentai taip pat įvardijo ir švietimą, pilietiškumo ugdymą. Visuomenė nenori, kad būtų uždaromos mokyklos.

Minima apklausa buvo atlikta Vyriausybės užsakymu. Joje taip pat siekta išsiaiškinti, kokią įtaką Sauliaus Skvernelio darbų vertinimui daro jį rinkimuose palaikanti Lietuvos valstiečių – žaliųjų sąjunga (LVŽS).

Nagrinėjant duomenis, nurodomas vieną ar kitą klausimą palaikiusių žmonių skaičius ir procentas atitinkamai nuo apklaustų tos pačios grupės asmenų. Didžiausia problema socialinės atskirties mažinimą laiko moterys (102; 19,5 proc. visų apklaustų moterų), kurioms yra 70 metų ir daugiau (51; 21,4 proc.).

Šį klausimą prioritetiniu laiko pensininkai (85; 22,3 proc.). Šių asmenų pajamos vienam šeimos nariui siekia maždaug 301 – 400 eurų (53; 21,7 proc.).

Daugiausiai pasisakančių už socialinės atskirties mažinimą yra įgiję vidurinį, aukštesnįjį arba spec. vidurinį išsilavinimą (119; 18 proc.), gyvena kaime (73; 22,1 proc.). Vis dėlto didžioji dalis šią problemą įvardijusių rinkimuose ir toliau balsuotų už LVŽS (39; 26 proc.), kiek mažiau (34; 19,5 proc.) – už Tėvynės sąjungą – Lietuvos krikščionis demokratus (TS – LKD).

Savo ruožtu vyrai (66; 13,7 proc.) labiau palaiko idėją kelti algas ir minimalų atlyginimą. Įdomu, kad vis dėlto tai aktualiausia ne jaunimui ar darbingo amžiaus žmonėms, o pensininkams, vyresniems nei 70 metų (33; 13,9 proc.). Algų klausimas svarbus ir darbininkams (21; 13,5 proc.), tarnautojams (20; 17,5 proc.). Jų pajamos vienam šeimos nariui siekia arba 201 – 300 eurų (31;16,2 proc.) arba 401 – 600 eurų (31; 13,7 proc.) Šie žmonės yra įgiję vidurinį, aukštesnįjį arba spec. vidurinį išsilavinimą (80; 12,1), gyvena kaime (42; 12,7 proc.). Daugiausiai jų nežino, už ką balsuotų rinkimuose (24; 11 proc.), tačiau pirmoje vietoje iš partijų – LVŽS (20; 13,3 proc.).

Emigracija yra itin aktuali miestuose, kurie nėra didmiesčiai

Įdomu tai, kad, pavyzdžiui, emigracijos problema yra tik aštunta didžiausių problemų dešimtuke. Šis klausimas rūpi ir vyrams (37; 7,2 proc.), ir moterims (36; 6,9 proc.), labiausiai emigracija kaip problema išskiriama miestuose, kurie nėra didmiesčiai (40; 15,3 proc.). Aktualesnė ši problema tokiuose didmiesčiuose kaip Kaunas, Klaipėda, Šiauliai ir Panevėžys nei kaimuose.

Miestuose gyvenantys lietuviai labai norėtų ir kad būtų keliama ekonomika, gyvenimo lygis, mažinama valstybės skola (32; 12,3 proc.). Vyrams taip pat labai aktualu, kad būtų kuriamos darbo vietos (45; 9,4 proc.), mažinama korupcija (45; 9,4 proc.). Specialistams (10; 6,3 proc.) aktuali ir finansų/ mokesčių reforma. Į aptariamą klausimą neatsakė arba atsakymo nežinojo 18 proc. (181) apklaustųjų.

Į aptariamą klausimą neatsakė arba atsakymo nežinojo 18 proc. (181) apklaustųjų.

Paaiškino, kodėl emigracija – nebe problema

Tai, kad emigracijos problema minimame sąraše – tik aštuntoje vietoje, N. Mačiulio nestebina.

„Pernai dėl migracijos beveik visiškai nepraradome gyventojų, šiemet per pirmąjį pusmetį gyventojų skaičius dėl migracijos pradėjo didėti. Į Lietuvą grįžtančių lietuvių ir atvykstančių kitų šalių piliečių yra daugiau nei išvykstančių. Vien dėl migracijos per pirmą pusmetį beveik 5 tūkst. gyventojų skaičius Lietuvoje padidėjo, tendencijos visiškai pasikeitė. Vyriausybė gali pasakyti, kad prisidėjo prie to, tačiau tai yra ilgalaikių pastangų ir natūralių procesų pasekmė“, – dėmesį atkreipė jis.

N. Mačiulio teigimu, kita vertus, visi, kurie norėjo emigruoti, emigravo sudėtingu ekonominiu laikotarpiu. Šiuo metu šie emigrantai, kurie sukaupė kapitalo, patirties, įgijo žinių, grįžta atgal. „Jei vėl kiltų krizė, augtų nedarbo lygis, tikėtina, tendencijos keistųsi. Lietuviai yra gana mobili tauta, skurdo ir socialinės atskirties problemas jie sprendžia patys, nelaukdami sprendimų iš Vyriausybės. Nėra galimybių, nėra pinigų, susikrauna lagaminus ir susikuria sau galimybes kitur. Manau, tai – gerai. Emigrantai pamaitino Lietuvą savo perlaidomis. Įdomu tai, kad per pastaruosius 15 metų mes iš emigrantų perlaidų gavome tiek pat, kiek visos ES paramos“, – sakė jis.

Kita problema – imigracija?

Pasak ekonomisto, daug didesnė dalis moterų dirba viešajame sektoriuje, yra pensijoje, tad moterims problema dėl socialinės atskirties ir yra aktualesnė.

„Tai, kaip nelygybė komentuojama šios Vyriausybės, prieš tai buvusios Vyriausybės, opozicijos sufleruoja, kad moterų pajamos augs gerokai greičiau nei vyrų, nes socialinės atskirties mažinimas suvokiamas kaip didesnės investicijos į švietimą, sveikatą, pensijų kėlimas, vaiko pinigai“, – kalbėjo jis. Ž. Maurico teigimu, savo ruožtu, emigracija buvo tam tikrų Lietuvoje vykusių procesų pasekmė.

„Nemaža dalis gyventojų emigravo į kitas šalis, nes darbo nebuvo arba tas darbas, kurį jiems siūlė, garantavo tik labai mažą darbo užmokestį. Manau, tai susiję su pirmomis dvejomis problemomis, nesu nustebęs, manau, kad emigracijos vaidmuo toliau mažės, aktualesniu klausimu taps imigracija, kaip yra kitose ES šalyse“, – spėjo jis.