Trečiadienį Europos Komisija pereina prie kito 2016 m. Europos semestro etapo – pateikia kiekvienai ES šaliai skirtas rekomendacijas, kurias jos turėtų įgyvendinti per artimiausius 12–18 mėnesių, kad sustiprintų ekonomikos augimą.

Nors nuo 2011 m. Lietuvoje atkurtas tvirtas ekonomikos augimas ir žymiai sumažėjo nedarbas, tačiau šalis susiduria su iššūkiais, kurie gali neigiamai paveikti Lietuvos ekonomiką ateityje.

Didžiausias jų – darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus mažėjimas, kuris neigiamai veiks tinkamos darbo jėgos pasiūlą, ilgalaikį ekonomikos augimą bei socialinės apsaugos sistemos ir ypač pensijų sistemos tvarumą.

Todėl Europos Komisija, remdamasi išsamia šalies ūkio analize, o taip pat įvertinusi Lietuvos nacionalines reformų bei stabilumo programas, pateikė rekomendacijas Lietuvai.

Siekdama padidinti našumą, šiais metais Europos Komisija pirmą kartą Lietuvai rekomendavo gerinti naujų technologijų diegimą ir įsisavinimą visuose ekonomikos sektoriuose, gerinti inovacijų politikos koordinavimą ir skatinti privačias investicijas, be kita ko, plėtojant alternatyvius finansavimo šaltinius.

Kita vertus, reikia daugiau investuoti į žmogiškąjį kapitalą ir spręsti kvalifikuotų darbuotojų trūkumo problemas: didinti švietimo sistemos atitiktį darbo rinkos poreikiams, gerinti mokymo kokybę, taikyti aktyvesnes darbo rinkos politikos priemones ir skatinti suaugusiųjų mokymąsi. Taip pat reikia didinti socialinio dialogo mechanizmų vaidmenį ir gerinti sveikatos priežiūros sistemos rezultatus: gerinti ambulatorinę priežiūrą, ligų prevenciją ir sveikatos ugdymą. Būtina pagerinti nedarbo ir šalpos išmokų aprėptį ir adekvatumą, rašoma pranešime spaudai.

Europos Komisijos narys Vytenis Andriukaitis apie rekomendacijas sveikatos srityje sakė: „Ligų prevencija ir sveiko gyvenimo būdo propagavimas yra ilgalaikis uždavinys. Tačiau tik investuodami i prevenciją, ateityje turėsime sveikesnę, darbingesnę visuomenę ir stipresnį mūsų sveikatos sektorių.“

Taip pat svarbu ir toliau užtikrinti fiskalinį tvarumą ir 2016–2017 m. nenukrypti nuo vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo daugiau, negu tai leistina dėl sisteminės pensijų reformos, sumažinti mokesčių naštą mažai uždirbantiems perkeliant ją kitiems šaltiniams, kurie palankesni augimui, ir pagerinti mokestinių prievolių vykdymą, visų pirma PVM srityje.