„Patenkinti, laimingi ir pavargę“, – komandos būseną po Europos čempionato pusfinalio apibūdino Jonas Kazlauskas. Tai – tikrai ne „atėjau, pamačiau, nugalėjau“. Pergalę ir vietą finale iš serbų Lietuvos rinktinė išplėšė sukąstais dantimis ir nežmoniškomis pastangomis.

Geriausias čempionato puolimas išsikvėpė atsitrenkęs į lietuviškus raumenis ir ryžtą. Vidutiniškai 88 taškus iki šiol per rungtynes rinkdavusi Serbijos komanda buvo suimta už gerklės ir turėjo atsakyti tuo pačiu.

Tritaškiais kaip ketvirtfinalyje su italais nebetryško ir patys lietuviai.

Mažesnę žaidėjų rotaciją naudoję Lietuvos krepšininkai mačo pabaigoje vaikščiojo plonu ledu - aikštėje vienu metu lakstė net trys žaidėjai, surinkę po keturias asmenines pražangas, dar vienas šio „klubo“ narys sėdėjo ant atsarginių suolo.

Bet kovą, vertą gilių abiejų šalių krepšinio mokyklų tradicijų, galiausiai laimėjo pastarieji.

„Kaip būrys, kaip komanda, kaip žmonių grupė esame žymiai stipresni už kitus. Laimėti prieš Serbiją padarius 20 klaidų ir pataikius 2 tritaškius... Parodėme gerą charakterį, kovėmės iš paskutiniųjų. Pakankamai gerai sustabdėme Milošo Teodosičiaus žaidimą du prieš du, stengėmės jį nervuoti ir neleidome serbams kartoti metimų – tai buvo pagrindinės pergalės priežastys“, – rezultatu 67:64 laimėtą dvikovą komentavo J. Kazlauskas.

– Davėte nurodymą imtis iniciatyvos Mindaugui Kuzminskui ir Renaldui Seibučiui? – paklausėme Lietuvos komandos vairininko.

– Taip. R. Seibutį dengė M. Teodosičius, todėl prašiau, kad per jį atakuotų, kartais net per jėgą grūdau. Mantas Kalnietis jau buvo pavargęs. Net ne pavargęs, o pervargęs – nežinau, kaip jis atsigaus. Pradžioje stipriai rungtyniavo Jonas Mačiulis, paskui jį pakeitė M. Kuzminskas. Mums jo reikėjo, reikėjo jo atletiškumo, prasiveržimų. Ir jų sulaukėme. Šiandien jis parodė tvirtą charakterį.

– Keturi žaidėjai rungtynių pabaigoje turėjo surinkę po keturias asmenines pražangas. Rizikavote?

– Taip, bet nebebuvo apie ką daugiau galvoti. Reikėjo kautis iki paskutinių sekundžių.

– Naudojote aštuonis žaidėjus, kurie ne tik rinkosi pražangas, bet ir jų jėgos turbūt seko akyse?

– Taip. Matote, aš jau žinau, kaip čia viskas vyksta, kokie būna nervai Europos čempionate. Leisti pabandyti tokiame etape nebegalima, reikia optimalaus varianto, kaip pasiekti pergalę. Visi žaidėjai – ir tie, kurie aikštėje, ir tie, kurie ant suolo – atvažiavo laimėti, čia nėra dėl ko nors užsigavusių.

– Ar patekimas į finalą viršijo jūsų paties asmeninius lūkesčius?

– Aš tikiu savo komanda. Viskas prasidėjo nuo antros rungtynių su čekais pusės. Nuo tada mūsų žaidimas gerėjo, mačas su italais jau buvo žymiai geresnis. Manau, šiandien parodėme tikrai gerą žaidimą, bet varžovas buvo velniškai stiprus. Serbai nežaidė blogai, jie gynėsi iš paskutiniųjų. Bet esu labai patenkintas. Galbūt NBA Svajonių komanda galėjo visus lengvai įveikti. O mes – ne, mes turime kiekvieną kartą kovoti iš paskutiniųjų.