Mobiliųjų telefonų skleidžiamų elektromagnetinių bangų poveikis, seniausios mūsų galaktikos žvaigždės, skirtingo magnetinio lauko vandens įtaka pipirnės augimui. Tokie mūsų mokinių moksliniai darbai pristatys Lietuvą Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurse.

Nacionaliniame konkurso etape geriausiais pripažinti moksliniai tyrimai su viso pasaulio jaunųjų mokslininkų darbais rugsėjį susirungs Bratislavoje.

Pernai iš konkurso, tąkart vykusio Helsinkyje, lietuvis Povilas Kavaliauskas grįžo kaip pagrindinis nugalėtojas. Iš kelių šimtų darbų jo tyrimas apie naminių musių pernešamas bakterijas buvo pripažintas geriausiu. Vaikinas buvo apdovanotas 7 tūkst. eurų premiją ir kelione į tarptautinį Stokholmo jaunųjų mokslininkų forumą, Nobelio premijos laureatų apdovanojimų ceremonijos savaitę.

Ar šių metų lietuvių jaunųjų mokslininkų darbai irgi skins laurus Europoje?

Tyrimas padėtų daržininkams

Joniškio Aušros gimnazijos vienuoliktokai Miglė Radžvilaitė ir Edvinas Čerkauskas sėkme nacionaliniame konkurso etape džiaugiasi kukliai. Norint sužibėti ir Bratislavoje, reikės gerokai pasitempti.

Miglė ir Edvinas stebėjo, kaip magnetai bei įvairios vandens atmainos veikia pipirnės augimą ir miežių sėklų daiginimą.

„Prie šios idėjos dirbame jau antrus metus. Šiemet didžiausią dėmesį skyrėme įvairioms vandens atmainoms – jonizuotą, distiliuotą gręžinio vandenį laikėme su magnetu, be magneto ir stebėjome, kas daro didesnę įtaką augalo augimui“, – pasakojo Miglė.

Pipirnę jaunieji mokslininkai augino 15-a dienų. „Augalus laikydavome ant skirtingo stiprumo magnetų, laistėme skirtingu vandeniu. Po 15-os dienų viską raudavome lauk, nuplaudavome šaknis, kad neliktų žemių, nusausindavome ir matuodavome šaknelių ir stiebų ilgį, jų masę“, – aiškino vienuoliktokė.

Sudėtingiausia buvo tinkamai paruošti vandenį, jį frakcionuoti. Tačiau rezultatai įkvepia. „Pastebėjome, kad tam tikro stiprumo magnetai ir vanduo spartina augimą“,  – džiaugėsi Miglė. Jos ir Edvino tyrinėjimai esą galėtų praversti daržininkystėje, ypač šiltnamių augalams, grybams.

Juk tai – kosmosas!

Vilniaus Jėzuitų gimnazijos ir Vilniaus licėjaus abiturientus Gabiją Maršalkaitę ir Motiejų Valiūną bendram darbui sujungė astronomija. Jaunųjų mokslininkų konkurso nacionalinio etapo darbų vertinimo komisiją sudomino vilniečių tyrimas apie tai, kur gimė seniausios mūsų galaktikos žvaigždės.

„Dauguma žvaigždžių susiformavo spiečiais. Mes tyrėme, nuo kokių parametrų priklauso žvaigždžių atsiskyrimo nuo spiečiaus greitis. Domėjomės, kodėl spiečiai, kirsdami mūsų galaktikos plokštumą, praranda dalį savo žvaigždžių. Kaip žvaigždžių atsiskyrimas priklauso nuo žvaigždžių masės, dydžio ir pan.“ – darbo esmę nupasakojo Gabija.

Motiejus atkreipė dėmesį, kad šiuo moksliniu darbu jie neišrado jokio apčiuopiamo daikto ar prietaiso: „Visada sakau, kad astronomija nuo vėžio neišgydys. Astronomija – vienas tų fundamentalių mokslų, kuriam padedant pasakojama visatos formavimosi istorija. Iš mūsų tyrinėjimų galima šiek tiek daugiau pasakyti apie mūsų galaktikos struktūrą.“

Sukauptos medžiagos dydis – įprasto dydžio kompiuterio kietasis diskas. „Sėkmė Bratislavoje priklausys nuo to, ar sugebėsime darbą įdomiai pristatyti publikai, vertinimo komisijai. Iš esmės tai – kompiuterinis modeliavimas, kurį sunku perteikti“, – silpnąją tyrimo pusę atskleidė Gabija ir prasitarė, kad astronomijos neišmanantiems žmonėms užčiuopti tyrimo esmę nelengva.

Vieni astronomai stebi dangaus kūnus, kiti modeliavimo darbus atlieka labai galingais kompiuteriais. Vieną tokį įsigijo ir Vilniaus universitetas. Į universiteto observatoriją konsultuotis eina ir jaunieji mokslininkai, abu savo ateitį siejantys su fizika. Gabija studijuoti, bent jau iš pradžių, planuoja Lietuvoje. Motiejus stoja į Kembridžo universitetą.

„Pažiūrėsime, kaip seksis. Gavau pasiūlymą, dabar tereikia išpildyti sąlygas“, – nedaugžodžiavo Motiejus. Studijas Anglijoje jis rinksis, jei universitetas suteiks stipendiją – 3,5 tūkst. svarų metams.

Bangos bakterijoms pakenkė

Šiaulių universiteto gimnazijos abiturientas Airidas Žukauskas rudenį irgi vyks į Bratislavą. Jis darbą atliko vienas: tyrė elektromagnetinių bangų, kurias skleidžia mobilieji telefonai, poveikį bakterijoms Bacilus subtilis.

„Vieni tyrinėtojai sako, kad mobilieji telefonai nekenkia, kiti teigia priešingai. Norėjau pats išsiaiškinti tiesą. Eksperimentui naudojau bakterijas, nes jos geriau prisitaikiusios prie neigiamų aplinkos faktorių. Kėliau prielaidą: jei jas mobiliųjų skleidžiamos elektromagnetinės bangos kaip nors veikia, jos gali veikti ir žmogaus ląsteles. Bakterijų sumažėjo. Tačiau ar poveikis žmogaus ląstelėms būtų panašus, dar neįrodyta. Tai – tik hipotezė“, – kalbėjo A.Žukauskas.

Parengta pagal www.15min.lt informaciją