JAV ir ES paskelbė sankcijas Rusijai 

Jungtinės Valstijos reikšmingai sugriežtino ekonomines sankcijas Rusijai dėl Ukrainos, nusitaikydamos į gynybos, finansines ir energetines bendroves. Šiek tiek mažesnius užmojus netrukus paskelbė ir Europos Sąjunga.

JAV iždo departamentas nurodė, kad priemonės, kurios kol kas yra skaudžiausias Vašingtono smūgis Rusijos ekonomikai, apima sankcijas naftos milžinei „Rosneft“ ir bankui „Gazprombank“.

Įmonių ir organizacijų sąraše taip yra „Vnešekonombank“, bendrovė „Bazalt“, Feodosijos naftos kompanija, radioelektroninių technologijų koncernas KRET, įmonė „Sozvedije“, „NPO mašinostroenije“, koncernas „Almaz-Antei“, koncernas „Kalašnikov“, „KB priborostroenija“, įmonė „Uralvagonzavod“, bendrovė „Novatek“.

Į asmenų, kuriems taikomos naujos sankcijos, sąrašą taip pat buvo įtrauktas Rusijos Dūmos pirmininko pavaduotojas Sergejus Neverovas, aneksuoto Krymo federalinis reikalų ministras Olegas Saveljevas ir prezidento Vladimiro Putino pavaduotojas Igoris Ščegolevas. Į sąrašą taip pat pateko Aleksandras Borodajus, kuris yra vienas iš separatistinės Donecko respublikos lyderių.

Be to, sankcijos bus taikomos ir pačioms vienašališkai pasiskelbusioms Donecko ir Luhansko liaudies respublikoms, skelbia „Itar-Tass“.

ES nebefinansuos projektų

Kaip praneša Vokietijos naujienų portalas spiegel.de, 28 ES šalys sutarė, kad nutrauks Europos investicijų banko skiriamą finansavimą visiems naujiems Rusijos projektams bei apjungs pajėgas tam, kad būtų užkirstas kelias panašioms investicijoms iš kitų tarptautinių organizacijų, kurioms priklauso ES šalys, ypatingai akcentuojamas Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas.

Taip pat ketinama į juodąjį sąrašą įtraukti asmenis ir įmones, kurie prisideda prie situacijos destabilizavimo rytų Ukrainoje. Europos Komisija iki liepos pabaigos turi parengti tokių asmenų ir bendrovių sąrašą.

Naujos baudžiamosios priemonės, paskelbtos netrukus po to, kai Vašingtonas pranešė sugriežtinęs savo sankcijas, bus taikomos „individams ar subjektams, kurie teikia aktyvią medžiaginę ar finansinę paramą Rusijos sprendimų priėmėjams, atsakingiems už Krymo aneksiją ar destabilizaciją rytinėje Ukrainoje“, sakoma pranešime.

28 lyderiai, susitikę Briuselyje aptarti Ukrainos krizės ir kandidatų į aukščiausius ES postus, taip pat susitarė įšaldyti naujas ES Europos investicinio banko (EIB) ir Londone įsikūrusio Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (EBRD) investicines programas Rusijoje.

Griežtesnės baudžiamosios priemonės apims daugiau Rusijos bendrovių, artimai susijusių su Kremliumi.

ES jau taiko kelionių draudimą ir turto įšaldymą 72 asmenims iš Rusijos ir Ukrainos, kurie prisidėjo prie krizės kurstymo.

Tačiau Bendrija kol kas delsia imtis baudžiamųjų priemonių, kurios būtų nukreiptos prieš konkrečius ekonomikos sektorius - tai vadinama trečioji sankcijų fazė, nuo kurios nukentėtų abi pusės.

Tokį atsargumą lemia didelės ES narių priklausomybė nuo Rusijos gamtinių dujų.

Rusijos URM: sankcijos visiškai nepriimtinos

Rusijos užsienio reikalų ministerijos vadovo pavaduotojas Sergejus Riabkovas naująsias sankcijas pavadino „visiškai nepriimtinomis“ ir pridūrė, kad jos tik dar labiau komplikuos Maskvos ir Vašingtono santykius.

Pasak S.Riabkovo, Maskva ketina atsakyti į naująsias JAV priemones, tačiau jos žingsniai nekopijuos amerikiečių veiksmų, bet „bus Vašingtone priimti pakankamai skausmingai“.

D. Grybauskaitė: už smurtą Ukrainoje atsakingi asmenys bus nubausti

Europos Vadovų Taryba (EVT) posėdyje vėlų trečiadienio vakarą pasmerkė tebesitęsiančius karinius susirėmimus Rytų Ukrainoje ir sugriežtino atsakomąsias priemones Rusijai, pranešė Prezidentūra.

,,Rusijos remiamų separatistų veiksmai Rytų Ukrainoje kelia grėsmę ne tik šios šalies, bet ir visos Europos saugumui. Europos Sąjunga privalo nedelsiant imtis tokių priemonių, kurios sustabdytų karinę agresiją, o už ją atsakingi asmenys būtų nubausti", - pranešime cituojama prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Anksčiau, trečiadienį, ji žurnalistams sakė, kad Lietuva ir kitos Baltijos šalys „atvirai ir griežtai reikalauja“ įvesti ginklų embargą Rusijai dėl krizės Ukrainoje eskalavimo, bet EVT to nepadarė. Pasak Prancūzijos užsienio reikalų ministro Laurent'o Fabiuso (Lorano Fabiuso), kuriuo remiasi „Reuters“, nebuvo plano įvesti ginklų embargą.

Visgi ES šalių lyderiai nusprendė, kad nuo šiol sankcijos bus taikomos įmonėms ir organizacijoms, kurių veiksmai arba finansinė parama kelia grėsmę Ukrainos suverenumui ir teritoriniam vientisumui. ES šalių vadovai taip pat paragino Europos investicinį banką sustabdyti naujų valstybinių projektų finansavimą Rusijoje bei sutarė derinti pozicijas dėl naujų Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko paskolų išdavimo šiai šaliai.

ES šalių vadovai įpareigojo Europos Komisiją peržiūrėti dvišalio ir regioninio bendradarbiavimo iniciatyvas su Rusija ir esant reikalui jas sustabdyti. Šios priemonės nelies pilietinės visuomenės stiprinimo projektų.

Be to, EVT paragino Europos Komisiją pateikti pasiūlymus dėl investicijų Kryme ir Sevastopolyje ribojimo. Pasak pranešimo, tikimasi, jog tarptautinės finansų institucijos taip pat nerems projektų, kurie reikštų Krymo ir Sevastopolio aneksijos pripažinimą.

Parengta pagal BNS informaciją

Anglija.lt

Anglija.lt naujienas ar jų dalį publikuoti ir/ar kitaip naudoti be raštiško "Anglija.lt Ltd." sutikimo draudžiama.

Jungtinės Valstijos reikšmingai sugriežtino ekonomines sankcijas Rusijai dėl Ukrainos, nusitaikydamos į gynybos, finansines ir energetines bendroves. Šiek tiek mažesnius užmojus netrukus paskelbė ir Europos Sąjunga.

JAV iždo departamentas nurodė, kad priemonės, kurios kol kas yra skaudžiausias Vašingtono smūgis Rusijos ekonomikai, apima sankcijas naftos milžinei „Rosneft“ ir bankui „Gazprombank“.

Įmonių ir organizacijų sąraše taip yra „Vnešekonombank“, bendrovė „Bazalt“, Feodosijos naftos kompanija, radioelektroninių technologijų koncernas KRET, įmonė „Sozvedije“, „NPO mašinostroenije“, koncernas „Almaz-Antei“, koncernas „Kalašnikov“, „KB priborostroenija“, įmonė „Uralvagonzavod“, bendrovė „Novatek“.

Į asmenų, kuriems taikomos naujos sankcijos, sąrašą taip pat buvo įtrauktas Rusijos Dūmos pirmininko pavaduotojas Sergejus Neverovas, aneksuoto Krymo federalinis reikalų ministras Olegas Saveljevas ir prezidento Vladimiro Putino pavaduotojas Igoris Ščegolevas. Į sąrašą taip pat pateko Aleksandras Borodajus, kuris yra vienas iš separatistinės Donecko respublikos lyderių.

Be to, sankcijos bus taikomos ir pačioms vienašališkai pasiskelbusioms Donecko ir Luhansko liaudies respublikoms, skelbia „Itar-Tass“.

ES nebefinansuos projektų

Kaip praneša Vokietijos naujienų portalas spiegel.de, 28 ES šalys sutarė, kad nutrauks Europos investicijų banko skiriamą finansavimą visiems naujiems Rusijos projektams bei apjungs pajėgas tam, kad būtų užkirstas kelias panašioms investicijoms iš kitų tarptautinių organizacijų, kurioms priklauso ES šalys, ypatingai akcentuojamas Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas.

Taip pat ketinama į juodąjį sąrašą įtraukti asmenis ir įmones, kurie prisideda prie situacijos destabilizavimo rytų Ukrainoje. Europos Komisija iki liepos pabaigos turi parengti tokių asmenų ir bendrovių sąrašą.

Naujos baudžiamosios priemonės, paskelbtos netrukus po to, kai Vašingtonas pranešė sugriežtinęs savo sankcijas, bus taikomos „individams ar subjektams, kurie teikia aktyvią medžiaginę ar finansinę paramą Rusijos sprendimų priėmėjams, atsakingiems už Krymo aneksiją ar destabilizaciją rytinėje Ukrainoje“, sakoma pranešime.

28 lyderiai, susitikę Briuselyje aptarti Ukrainos krizės ir kandidatų į aukščiausius ES postus, taip pat susitarė įšaldyti naujas ES Europos investicinio banko (EIB) ir Londone įsikūrusio Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (EBRD) investicines programas Rusijoje.

Griežtesnės baudžiamosios priemonės apims daugiau Rusijos bendrovių, artimai susijusių su Kremliumi.

ES jau taiko kelionių draudimą ir turto įšaldymą 72 asmenims iš Rusijos ir Ukrainos, kurie prisidėjo prie krizės kurstymo.

Tačiau Bendrija kol kas delsia imtis baudžiamųjų priemonių, kurios būtų nukreiptos prieš konkrečius ekonomikos sektorius - tai vadinama trečioji sankcijų fazė, nuo kurios nukentėtų abi pusės.

Tokį atsargumą lemia didelės ES narių priklausomybė nuo Rusijos gamtinių dujų.

Rusijos URM: sankcijos visiškai nepriimtinos

Rusijos užsienio reikalų ministerijos vadovo pavaduotojas Sergejus Riabkovas naująsias sankcijas pavadino „visiškai nepriimtinomis“ ir pridūrė, kad jos tik dar labiau komplikuos Maskvos ir Vašingtono santykius.

Pasak S.Riabkovo, Maskva ketina atsakyti į naująsias JAV priemones, tačiau jos žingsniai nekopijuos amerikiečių veiksmų, bet „bus Vašingtone priimti pakankamai skausmingai“.

D. Grybauskaitė: už smurtą Ukrainoje atsakingi asmenys bus nubausti

Europos Vadovų Taryba (EVT) posėdyje vėlų trečiadienio vakarą pasmerkė tebesitęsiančius karinius susirėmimus Rytų Ukrainoje ir sugriežtino atsakomąsias priemones Rusijai, pranešė Prezidentūra.

,,Rusijos remiamų separatistų veiksmai Rytų Ukrainoje kelia grėsmę ne tik šios šalies, bet ir visos Europos saugumui. Europos Sąjunga privalo nedelsiant imtis tokių priemonių, kurios sustabdytų karinę agresiją, o už ją atsakingi asmenys būtų nubausti", - pranešime cituojama prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Anksčiau, trečiadienį, ji žurnalistams sakė, kad Lietuva ir kitos Baltijos šalys „atvirai ir griežtai reikalauja“ įvesti ginklų embargą Rusijai dėl krizės Ukrainoje eskalavimo, bet EVT to nepadarė. Pasak Prancūzijos užsienio reikalų ministro Laurent'o Fabiuso (Lorano Fabiuso), kuriuo remiasi „Reuters“, nebuvo plano įvesti ginklų embargą.

Visgi ES šalių lyderiai nusprendė, kad nuo šiol sankcijos bus taikomos įmonėms ir organizacijoms, kurių veiksmai arba finansinė parama kelia grėsmę Ukrainos suverenumui ir teritoriniam vientisumui. ES šalių vadovai taip pat paragino Europos investicinį banką sustabdyti naujų valstybinių projektų finansavimą Rusijoje bei sutarė derinti pozicijas dėl naujų Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko paskolų išdavimo šiai šaliai.

ES šalių vadovai įpareigojo Europos Komisiją peržiūrėti dvišalio ir regioninio bendradarbiavimo iniciatyvas su Rusija ir esant reikalui jas sustabdyti. Šios priemonės nelies pilietinės visuomenės stiprinimo projektų.

Be to, EVT paragino Europos Komisiją pateikti pasiūlymus dėl investicijų Kryme ir Sevastopolyje ribojimo. Pasak pranešimo, tikimasi, jog tarptautinės finansų institucijos taip pat nerems projektų, kurie reikštų Krymo ir Sevastopolio aneksijos pripažinimą.

Parengta pagal BNS informaciją

 (Komentarų: 0)

Kiti kategorijos straipsniai:

Kiti kategorijos straipsniai: