JAV mirė išeivė rašytoja Alė Rūta 

JAV lietuvių bendruomenės veikėja, poetė, rašytoja Alė Rūta, kurios tikroji pavardė - Elena Viktorija Nakaitė - Arbačiauskienė - Arbienė, mirė Jungtinėse Amerikos Valstijose gruodžio 31, rašo žinių portalas Delfi.lt.

Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas Antanas A. Jonynas teigė, kad A. Rūta mirė Santa Monikoje, Kalifornijoje. Nuo 1992 m. poetė priklausė Lietuvos rašytojų sąjungai.

A. Rūta gimė 1915 metų lapkričio 16 dieną Sankt Peterburge. Po Pirmojo pasaulinio karo su tėvais grįžo į Lietuvą. Mokėsi Kamajų pradžios mokykloje, Rokiškio gimnazijoje. Studijavo Vytauto Didžiojo universitete Kaune, baigusi Klaipėdos pedagoginį institutą, mokytojavo.
1942 m. baigė literatūrą Vilniaus universitete.

Pirmuosius kūrinėlius perspektyvi rašytoja paskelbė dar mokydamasi gimnazijoje, informuoja Rašytojų sąjunga, vėliau bendradarbiavo žurnaluose „Naujoji vaidilutė“, „Naujoji Romuva“. 1944 m. pasitraukė iš Lietuvos.

Trumpai studijavusi Vienos universitete, vėliau persikėlė į Vokietiją. Ten išleido pirmąsias knygas – poezijos ir novelių rinkinius „Be tavęs“ (1946) bei „Likimo keliu“ (1947). 1948 m. persikusi į JAV apsigyveno Los Andžele, Santa Monikoje.

Išeivijoje gyvenusi rašytoja visuomet altyviai dirbo Lietuvių bendruomenėje, priklausė Lietuvių rašytojų draugijai, dirbo jos valdybos sekretore. Būdama darbšti apžvalgininkė ir organizatorė Alė Rūta talkino išeivijos spaudos leidiniams ir kultūriniams sambūriams.

Rašytoja išleido kone tris dešimtis įvairaus žanro leidinių: poezijos, novelių rinkinių, apysakų, keturioliką romanų, kelionių įspūdžių, prisiminimų knygų, draminių kūrinių vaikams. Romanų cikle "Dižioji meilė" rašytoja pateikė Lietuvos istorijos panoramą nuo valstybės susidarymo, nepriklausomybės laikotarpio gyvenimo iki sovietinės okupacijos pradžios. Kituose jos romanuose parodyta lietuvių išeivių kasdienybė, kalbama apie kartų - tėvų ir vaikų - psichologinius konfliktus.

Daugelis Alės Rūtos kūrinių susilaukė palankių įvertinimų ir išeivių literatūros premijų, tarp jų ir paskutinysis - 2000 metais Lietuvos rašytojų sąjungos išleistas romanas "Vargingos Tėvynės vaikai".

Poetės eleginių minčių rinkinys „Tyloj kalbėsi“ yra išleistas anglų kalba, o pati Alė Rūta iš prancūzų kalbos išvertė G. Flauberto romaną „Ponia Bovary“ (1995).

2006 metais rašytoja apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi.

Parenga pagal www.delfi.lt informaciją

www.anglija.lt

JAV lietuvių bendruomenės veikėja, poetė, rašytoja Alė Rūta, kurios tikroji pavardė - Elena Viktorija Nakaitė - Arbačiauskienė - Arbienė, mirė Jungtinėse Amerikos Valstijose gruodžio 31, rašo žinių portalas Delfi.lt.

Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas Antanas A. Jonynas teigė, kad A. Rūta mirė Santa Monikoje, Kalifornijoje. Nuo 1992 m. poetė priklausė Lietuvos rašytojų sąjungai.

A. Rūta gimė 1915 metų lapkričio 16 dieną Sankt Peterburge. Po Pirmojo pasaulinio karo su tėvais grįžo į Lietuvą. Mokėsi Kamajų pradžios mokykloje, Rokiškio gimnazijoje. Studijavo Vytauto Didžiojo universitete Kaune, baigusi Klaipėdos pedagoginį institutą, mokytojavo.
1942 m. baigė literatūrą Vilniaus universitete.

Pirmuosius kūrinėlius perspektyvi rašytoja paskelbė dar mokydamasi gimnazijoje, informuoja Rašytojų sąjunga, vėliau bendradarbiavo žurnaluose „Naujoji vaidilutė“, „Naujoji Romuva“. 1944 m. pasitraukė iš Lietuvos.

Trumpai studijavusi Vienos universitete, vėliau persikėlė į Vokietiją. Ten išleido pirmąsias knygas – poezijos ir novelių rinkinius „Be tavęs“ (1946) bei „Likimo keliu“ (1947). 1948 m. persikusi į JAV apsigyveno Los Andžele, Santa Monikoje.

Išeivijoje gyvenusi rašytoja visuomet altyviai dirbo Lietuvių bendruomenėje, priklausė Lietuvių rašytojų draugijai, dirbo jos valdybos sekretore. Būdama darbšti apžvalgininkė ir organizatorė Alė Rūta talkino išeivijos spaudos leidiniams ir kultūriniams sambūriams.

Rašytoja išleido kone tris dešimtis įvairaus žanro leidinių: poezijos, novelių rinkinių, apysakų, keturioliką romanų, kelionių įspūdžių, prisiminimų knygų, draminių kūrinių vaikams. Romanų cikle "Dižioji meilė" rašytoja pateikė Lietuvos istorijos panoramą nuo valstybės susidarymo, nepriklausomybės laikotarpio gyvenimo iki sovietinės okupacijos pradžios. Kituose jos romanuose parodyta lietuvių išeivių kasdienybė, kalbama apie kartų - tėvų ir vaikų - psichologinius konfliktus.

Daugelis Alės Rūtos kūrinių susilaukė palankių įvertinimų ir išeivių literatūros premijų, tarp jų ir paskutinysis - 2000 metais Lietuvos rašytojų sąjungos išleistas romanas "Vargingos Tėvynės vaikai".

Poetės eleginių minčių rinkinys „Tyloj kalbėsi“ yra išleistas anglų kalba, o pati Alė Rūta iš prancūzų kalbos išvertė G. Flauberto romaną „Ponia Bovary“ (1995).

2006 metais rašytoja apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi.

Parenga pagal www.delfi.lt informaciją

 (Komentarų: 0)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: