Pristatome straipsnių - dienoraščių ciklą, kurį iki rudens rengs mūsų kompanijoje praktiką atliekanti Rasa. Ji studijuoja žurnalistiką Vilniaus Universitete ir artimiausiu kelis mėnesius portalui Anglija.lt ruoš įvairaus pobūdžio informaciją.

Žmonės, sužinoję mano tautybę, stebisi, kad esu lietuvė, nes mat nelietuviška esu. Kodėl nelietuviška? Atsakymo negaunu. Kiek lietuvių jie buvo sutikę prieš tai? Nei vieno. Tai ir galvoju tada, tai kaip jie įsivaizduoja Lietuvą, jei aš, gryna lietuvė, jiems neįtinku?

Per pirmą Dutch Present-day Society paskaitą dėstytoja sudarė sąrašą šalių, iš kurių yra atvykę dalyvaujantys paskaitoje asmenys. Tada kiekvienas mūsų turėjo parašyti po tris dalykus, kurie pirmi ateina į galvą pamačius šalies pavadinimą. Jei nieko iškart nesugalvoji, galima praleisti tą šalį. Sąraše buvo Kanada, Australija, Amerika, Kinija, Japonija, Suomija, Turkija, Austrija, Prancūzija, Olandija, Vokietija, Italija, Lietuva ir Estija. Per kitą susitikimą dėstytoja išdalino mūsų sudarytus sąrašus ir liepė kiekvienam pakomentuoti savo šalies rezultatus. Nelabai ką ir turėjau pasakyti, nes mano sąrašas atrodė maždaug taip: gamta, gamta, gamta, Europa, Baltijos jūra, Sovietų Sajunga, gamta. Kitos šalys atrodė kur kas geriau, ir jų sąrašuose buvo paminėtos konkrečios vietos, įvykiai ar kultūros ypatybės. Daugeliui aš buvau pirma matyta lietuvė, o jie vis tiek sakė, kad esu nelietuviška.

Turi olandai tokį veikėją Geert Wilders- olandišką Mindaugo Murzos variantą. Jis yra vienos populiariausių partijų- Party for Freedom- lyderis. Partijos politika labai paprasta- Olandija olandams- todėl ir rengiamos akcijos tokia pat tematika yra labai dažnos. Viena labiausiai aptariamų- šių metų žiemą atidarytas tinklalapis anti-Poles. Žinutės tokios kaip „Ar iš tavęs darbo vietą atėmė lenkas, bulgaras, rumunas ar bet kuris kitas rytų ir centro europietis? Mes norime apie tai išgirsti!“ skatino olandus išsakyti savo nuomonę apie minėtų tautybių žmones. Ir olandai tai darė labai noriai. Greitai pasipylė žinutės, kad lenkai naktį rengė barbecue vakarėlį ir labai triukšmavo. Arba kad bulgariška muzika per garsiai groja. Reakcija prieš tinklalapį taip pat buvo didelė. Lenkai, sužinoję apie tokią veiklą, kūrė Geert Wilders parodijas ir
užatakavo tinklalapį rašydami, kad lenkai yra labai geri žmonės. Partija labai greitai užblokavo žinutes iš Lenkijos. Po kelių mėnesių ir pats tinklalapis buvo uždarytas.

Po visos šios istorijos susidarė vaizdas, kad olandams rytų Europos šalys yra viena didelė Lenkija arba Rusija. Kai kurie pranešimai ir buvo skundai dėl kažkokio tai rytų europiečio, kuris tikriausiai buvo lenkas, nors ne, gal ukrainietis, bet tikriausiai rumunas, ai, rytų europietis. Ir kokius būtent rytų europiečius olandai mato? Jie nekreipia dėmesio į menininkus ar verslininkus, jie pirštais baksnoja į paprikų skynėjus, kurių bent ten yra labai daug. Ir tada susidaro vaizdą, kad mes visi esame triukšmadariai iš ūkio, todėl kai pasipainioja žmogus iš kitos srities, jis jau ne lietuvis, nes o ką jam veikti Olandijoje?

Kad ir kiek Anglijoje daug būtų lietuvių, mažai sutikau žmonių, kuriems aš nebūčiau buvusi pirmas lietuviškas egzempliorius. Tada pasakoju apie mūsų šalį ir žmones. Kiekvienas iš mūsų esantis čia kitataučiams rodo skirtingą paveikslą savo šalies- vieni diktuoja skaičius emigravusių žmonių, kiti kalba apie kultūrą ar nusikaltimų statistiką, dar kiti pasakoja anekdotus apie mūsų būdą. Ir kiekvienas skirtingai kuriame tą stereotipinį lietuvį, su kuriuo vėliau bus lyginami visi likę.

O koks stereotipinis lietuvis, kurį yra susikūrę patys anglai? Neteko dar man susidurti su labai daug britų, bet tiems, su kuriais bendravau, esame kaip koks egzotinis gyvūnas. Kai kurie mano, kad esame Olandijos kaimynai mulatai. Dar girdėjau, kad nepriklausome Europos Sąjungai, nes turime problemų su nusikaltimais. Arba kad esame Rusijos žvejai. Keisti tie žmonės, nežino, bet kalba. Ir dar didžiuojasi, kad gali kažką protingo pasakyti. O kas keisčiausia, tai ne „Klausimėlio“ tipo asmenų žodžiai čia.

Ir nežinau, ką mums daryti, kad nebebūtume mistiniai herojai, o žmonės žinotų, kas tokie esame. Juk ir sporto laimėjimų turime daug, kultūra mūsų turtinga ir menininkai skleidžia ją už Lietuvos ribų, turime ir „Vytauto“ reklama, kuri šturmavo internetą ir privertė apie mus prabilti šimtus tūkstančių internautų (na gerai, gal „Vytautas“ šiek tiek mistifikuoja mus, bet atkreipia dėmesį tai tikrai). Dar pridėkime įvairius filmukus apie mus ir jau visą reklaminį paketą turime! Bet buvome mistika ir likome tokie.

Niekada nesakiau, kad esu patriotė, bet kai išvažiavau, tada pajaučiau norą būti atpažinta lietuve. Draugė man patarė džiaugtis, kad mano tautybė sunkiai atsekama, nes „prie vietinių balvonų nepriskirs.“ Visgi aš nežinau kuo čia ir džiaugtis, nes juk ir aš tokia pati balvonė. Todėl ir per karalienės dieną , kai visa Olandija buvo oranžinė, aš likau geltonai žaliai raudona, nes taip ir norėjosi tą dieną baksnoti į save ir sakyti: „Ne ne ne, aš ne kaip jūs, ir nenoriu tokia būti. Aš gryna lietuvė ir noriu, kad tai žinotumėte.“