JK draudėjai nebenori padengti nusikaltėliams sumokėtų išpirkų - Anglija.lt
 

JK draudėjai nebenori padengti nusikaltėliams sumokėtų išpirkų  

Didžiosios Britanijos draudikų asociacija (ABI) gina išpirkos sumokėjimo įtraukimą į pirmuosius šalyje kibernetinio draudimo polisus. Teigiama, kad draudimas nėra alternatyva mažinant riziką, tačiau pridūrė, kad įmonės gali būti sužlugdytos, jeigu draudimas nepadengs kibernetinių išpuolių nuostuolių.

Buvęs Nacionalinio kibernetinio saugumo centro vadovas, prof. Ciaranas Martinas, teigė, kad JK turi permąstyti savo politiką dėl išpirkos. Išpirkos programa yra kenkėjiškų programų forma, kai užkrėstus kompiuterius nuotoliniu būdu užrakina kibernetiniai nusikaltėliai, kurie reikalauja išpirkos, kad juos atrakintų ir grąžintų turimus duomenis.

Yra daugybė įmonių ir viešųjų įstaigų, kurios pasirinko sumokėti, nes neturėjo atsarginių duomenų kopijų arba negalėjo sau leisti atstatyti savo sistemų nuo pradžios taško. „The Guardian“ pranešė, kad prof. C. Martinas teigė manantis, jog draudikai taip „finansuoja organizuotą nusikalstamumą“. Tačiau BBC sakė, kad klausimas, kaip kovoti su išpirkomis yra kur kas platesnis nei vien draudimo sektoriuje.

Nors oficialus patarimas JK nėra mokėti išpirką, šalyje tai nėra neteisėta. „Aš jaučiu tam tikrą užuojautą draudėjams, nes kol tai yra legalu, jiems gali tekti mokėti“, - sakė profesorius. Nors išpirkos suma gali būti didelė, rizika nesumokėjus gali būti pražūtinga.

Didžiosios Britanijos draudikų asociacija (ABI) gina išpirkos sumokėjimo įtraukimą į pirmuosius šalyje kibernetinio draudimo polisus. Teigiama, kad draudimas nėra alternatyva mažinant riziką, tačiau pridūrė, kad įmonės gali būti sužlugdytos, jeigu draudimas nepadengs kibernetinių išpuolių nuostuolių.

Buvęs Nacionalinio kibernetinio saugumo centro vadovas, prof. Ciaranas Martinas, teigė, kad JK turi permąstyti savo politiką dėl išpirkos. Išpirkos programa yra kenkėjiškų programų forma, kai užkrėstus kompiuterius nuotoliniu būdu užrakina kibernetiniai nusikaltėliai, kurie reikalauja išpirkos, kad juos atrakintų ir grąžintų turimus duomenis.

Yra daugybė įmonių ir viešųjų įstaigų, kurios pasirinko sumokėti, nes neturėjo atsarginių duomenų kopijų arba negalėjo sau leisti atstatyti savo sistemų nuo pradžios taško. „The Guardian“ pranešė, kad prof. C. Martinas teigė manantis, jog draudikai taip „finansuoja organizuotą nusikalstamumą“. Tačiau BBC sakė, kad klausimas, kaip kovoti su išpirkomis yra kur kas platesnis nei vien draudimo sektoriuje.

Nors oficialus patarimas JK nėra mokėti išpirką, šalyje tai nėra neteisėta. „Aš jaučiu tam tikrą užuojautą draudėjams, nes kol tai yra legalu, jiems gali tekti mokėti“, - sakė profesorius. Nors išpirkos suma gali būti didelė, rizika nesumokėjus gali būti pražūtinga.

 (Komentarų: 0)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: