Jeilio universiteto studentų klubas buvo apkaltintas rasizmu dėl to, kad galbūt neįleidžia ne baltaodžių studentų į vakarėlius, skelbia telegraph.co.uk.

„Mes laukiame baltaodžių“, – tokius žodžius išgirdo juodaodės ir mulatės, kai bandė patekti į Helovino vakarėlį Jeilio universitete. Pastarąjį organizavo studentų klubas „Sigma Alpha Epsilon“ (SAE). Studentė Sofia Petron Gouin buvo liudininkė to, kas nutiko.

Leidiniui „Washington Post“ ji sakė, kad SAE nariai išvarė būrelį juodaodžių merginų, o vietoj jų vidun įleido baltaodes. Tuomet vienas SAE narių pasidžiaugė: „Taip, tai yra tai, ko mes laukėme.“ Ši istorija privertė daugybę studenčių pasidalinti savo patirtimi socialiniuose tinkluose – esą jos susidūrė su panašiu SAE narių elgesiu. Neema Githere parašė, kad ji praėjusiais metais pati išgirdo, kad „įleidžiamos beveik vien baltaodės merginos“.

Tokie akivaizdūs rasizmo atvejai nesvetimi ne tik Jeilio studentų klubui. Jungtinėje Karalystėje skundžiamasi, kad kai kurie barai ir klubai laikosi politikos – „įleidžiami tik baltaodžiai klientai“.

Keturios juodaodės moterys neseniai apkaltino Soho naktinį klubą „DSTRKT“ už tai, kad išvarė jas lauk dėl odos spalvos ir išvaizdos. Joms buvo pasakyta, kad „jos neatrodo pakankamai gerai“.
Viena iš jų išgirdo, kad „jos oda per tamsi“, o kita esą „pernelyg stora“. Naktinis klubas „DSTRKT“ paneigė, kad toks incidentas buvo, ir teigė, kad moterys buvo neįleistos, nes nebuvo rezervavusios staliuko iš anksto.

Esmė ta, kad rasizmas naktiniame gyvenime nėra naujas reiškinys – žmonės, kurių oda tamsesnė, dažnai paprasčiausiai išvaromi iš naktinių klubų. Ir nesvarbu, ar tuomet pasakoma tikroji priežastis, ar ne. Išvarytieji puikiai žino – tai įvyko dėl jų odos spalvos.

Juodaodė Malia Bouattia iš Nacionalinės studentų sąjungos (NUS) paaiškino: „Taip nutinka dažnai. Juodaodės turi būti „pakankamai patrauklios“, kad neva papuoštų klubo aplinką. Kartais tiesiog stačiokiškai rėžiama „tu čia nepateksi“.

NUS viceprezidentas Piersas Telemacque taip pat pritaria tam: „Kai esi juodaodis, klubas sako, kad „tu negali užeiti“, tačiau tuo pat metu kitus žmones įleidžia – ir visiškai aišku, kad tik juodaodžiai neįleidžiami. Jie laimingi, kad ta vieta garsėja juodaodžių muzika, tačiau tai ne ta vieta, kur gali rinktis juodaodžiai.“

„Nė viename mieste, kuriame buvau, man taip nebuvo nutikę, nemačiau tokių atvejų. Aš nesmerkiu klubo apsaugininkų, nes daugeliu atvejų tai ne jų, o klubo vadybininkų, kurie pasako neįleisti juodaodžių, požiūris“, – tęsė NUS viceprezidentas.

Jis prisiminė istoriją, kai jis ir du draugai buvo išvaryti iš vieno Leedso klubo po to, kai valandą laiko praleido eilėje. Paaiškinimas buvo trumpas – neįleis, nes „per didelis būrys“. Po kelių savaičių įvykus incidentui klube vienas apsaugininkas apgailestavo: „Aš jūsų negalėjau įleisti dėl mūsų vadybininkų, kurie neleidžia mums įleisti grupelių juodaodžių.“

Anot P.Telemacque, klubai mano, kad baltaodžius baugina juodaodžiai, nors taip nėra. Jis mano, kad su juodaodėmis merginomis ir moterimis yra kitaip: „Jos vis dar kenčia dėl išankstinio nusistatymo, tačiau kur kas lengviau apsaugininkams pasakyti grupelėms vyrukų „jūsų per didelis būrys“ arba „jūs apsirengę sportiškai“. Sunkiau sugalvoti pasiteisinimus išvaryti moteris, tačiau jeigu tai padaryti būtų lengviau, jie nedvejodami taip elgtųsi.“

Musulmonų moterys taip pat atsiduria nepatogiose situacijose. „Jeigu moters galvą dengia skara, žmonės mano „atleisk brangioji, tau čia ne vieta“, – sako M.Bouattia.

Britų musulmonė 22-ejų Tamanna Miah, šiuo metu studijuojanti Kenterberio universitete, ir prisidėjusi prie akcijos prieš patyčias, sako, kad dažnai patiria diskriminaciją, kai išeina pasilinksminti, ypač, kai žmonės žino, jog ji musulmonė:

„Žmonės žiūri į tave ir galvoja „kodėl tu čia?“ Atrodo, kad išeiti pasilinksminti gali tik baltaodžiai. Iš jūsų dažniau paprašys ID arba ims klausinėti. Jie nužiūrės tave nuo galvos iki kojų.“

„Kai aš išeinu pasilinksminti su draugais, baltaodžiai ima mus plūsti. Jie sako tokius dalykus kaip „eikit namo, juodieji, kur jums ir priklauso būti“ arba vadina mus teroristais. Kai kada jie mus seka. Keliaudama namo, jaučiuosi gana nejaukiai“, – sakė Tamanna.

Tai dažnai nutinka naktiniuose klubuose arba baruose, tačiau pašnekovė Miah sako, kad ji taip pat yra susidūrusi su diskriminacija universiteto socialiniuose renginiuose. „Per fuksų savaitę galvojama vien apie alkoholį ir jeigu tu neprisijungi prie išgertuvių, lieki nuošaly.“

M.Bouattia ir P.Telemacque paragino studentus pranešti apie bet kokias rasizmo apraiškas – kreiptis į studentų sąjungas arba aukštosios mokyklos valdžią. „Juodaodžiai taip dažnai susiduria su rasizmu, kad jie jau apie tai nebegalvoja arba nebepranešinėja“, – sako P.Telemacque. „Žmonės turi pradėti priešintis tam ir pranešti apie tai. Tai vienintelis būdas, kad tai pasikeistų“, – pridūrė jis.