JK lietuvis norėtų grįžti į Lietuvą, bet gąsdina korupcija 

Esu Gintautas. Emigravau į Didžiąją Britaniją 2007 m. vasarą. Esu lygiai 10 metų emigravęs. Dabartinė žmona išvyko kartu su manimi, vos tik baigė mokyklą. O aš tada kaip tik baigiau studijas Kaune kolegijoje.

Norėjau likti Lietuvoje, bandžiau susirasti darbą, bet kai sužinojau, kokius atlyginimus siūlo, pagalvojau, kad reikia emigruoti (dar po antro kurso buvau vasarai išvykęs padirbėti su žmona į Didžiąją Britaniją, žinojome, kas per pinigai mokami ir koks pragyvenimas lengvas).

Kiekvieną vasarą grįžtame į Lietuvą aplankyti tėvų, šeimos narių bei draugų. Bet kasmet jų vis mažiau lieka Lietuvoje – sužinai, kad emigravo į Didžiąją Britaniją, Ispaniją ar Skandinavijos šalis. Po mano pirmųjų metų Didžiojoje Britanijoje atvažiavo ir mano sesuo. Dar po kelių – ir žmonos brolis. Taip po truputį suvažiavo mano visa šeima. Lietuvoje neliko nė vieno artimo žmogaus.

Iš žmonos pusės Lietuvoje liko tėvai. Dabar gimtinėje po truputį statomės namą, planuojame grįžti ir pradėti savo verslą. Bet kai pamatėme, kokie yra mokesčiai valstybei, baisu pasidarė. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje pradedantiesiems verslininkams pirmus dvejus metus išvis nereikia mokėti mokesčių, kad galėtų tvirčiau atsistoti ant kojų. O yra tokių verslų, kuriuos kuriant išvis nereikia mokėti mokesčių (automobilių valymas, plovimas).

Taigi, planai yra planai, bet ar grįšim, vis dar mąstom. Turime 2 vaikus – sūnų Viljamą (4 metai) ir dukrytę Elą (6 mėnesiai). Gaila, kad tuos vaikus auginame ne Lietuvai. Stengiamės kalbėtis su jais lietuviškai, kad žinotų ir nepamirštų savo gimtosios kalbos, bet aplinka daro savo. Aplink – anglai, sūnus eina į darželį, kuriame bendrauja anglų kalba. Jie turi britiškus pasus ir nemanau, kad grįš gyventi į Lietuvą.

Kaip minėjau, į Lietuvą grįžtame kiekvieną vasarą ir kiekvieną kartą tenka susidurti su korupcija, ypač jei sužino, kad tu emigrantas. Gaila, kad taip yra. Turiu draugų, kurie likę Lietuvoje, dirba už minimumą ant popieriaus, o likusią algą gauna į rankas. Kaip valstybė gali nematyti tokių dalykų? O aš iš patikimų šaltinių žinau, kad kai kurie gauna „juodais“ iki 3000 eurų. Tai – daugybė slepiamų mokesčių.

Gaila Lietuvos, esu patriotas. Labai myliu Lietuvą, bet man dėl jos gėda. Norėčiau grįžti, bet niekas nesuteikia galimybių.

Skaitytojas Gintautas

Anglija.lt

Esu Gintautas. Emigravau į Didžiąją Britaniją 2007 m. vasarą. Esu lygiai 10 metų emigravęs. Dabartinė žmona išvyko kartu su manimi, vos tik baigė mokyklą. O aš tada kaip tik baigiau studijas Kaune kolegijoje.

Norėjau likti Lietuvoje, bandžiau susirasti darbą, bet kai sužinojau, kokius atlyginimus siūlo, pagalvojau, kad reikia emigruoti (dar po antro kurso buvau vasarai išvykęs padirbėti su žmona į Didžiąją Britaniją, žinojome, kas per pinigai mokami ir koks pragyvenimas lengvas).

Kiekvieną vasarą grįžtame į Lietuvą aplankyti tėvų, šeimos narių bei draugų. Bet kasmet jų vis mažiau lieka Lietuvoje – sužinai, kad emigravo į Didžiąją Britaniją, Ispaniją ar Skandinavijos šalis. Po mano pirmųjų metų Didžiojoje Britanijoje atvažiavo ir mano sesuo. Dar po kelių – ir žmonos brolis. Taip po truputį suvažiavo mano visa šeima. Lietuvoje neliko nė vieno artimo žmogaus.

Iš žmonos pusės Lietuvoje liko tėvai. Dabar gimtinėje po truputį statomės namą, planuojame grįžti ir pradėti savo verslą. Bet kai pamatėme, kokie yra mokesčiai valstybei, baisu pasidarė. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje pradedantiesiems verslininkams pirmus dvejus metus išvis nereikia mokėti mokesčių, kad galėtų tvirčiau atsistoti ant kojų. O yra tokių verslų, kuriuos kuriant išvis nereikia mokėti mokesčių (automobilių valymas, plovimas).

Taigi, planai yra planai, bet ar grįšim, vis dar mąstom. Turime 2 vaikus – sūnų Viljamą (4 metai) ir dukrytę Elą (6 mėnesiai). Gaila, kad tuos vaikus auginame ne Lietuvai. Stengiamės kalbėtis su jais lietuviškai, kad žinotų ir nepamirštų savo gimtosios kalbos, bet aplinka daro savo. Aplink – anglai, sūnus eina į darželį, kuriame bendrauja anglų kalba. Jie turi britiškus pasus ir nemanau, kad grįš gyventi į Lietuvą.

Kaip minėjau, į Lietuvą grįžtame kiekvieną vasarą ir kiekvieną kartą tenka susidurti su korupcija, ypač jei sužino, kad tu emigrantas. Gaila, kad taip yra. Turiu draugų, kurie likę Lietuvoje, dirba už minimumą ant popieriaus, o likusią algą gauna į rankas. Kaip valstybė gali nematyti tokių dalykų? O aš iš patikimų šaltinių žinau, kad kai kurie gauna „juodais“ iki 3000 eurų. Tai – daugybė slepiamų mokesčių.

Gaila Lietuvos, esu patriotas. Labai myliu Lietuvą, bet man dėl jos gėda. Norėčiau grįžti, bet niekas nesuteikia galimybių.

Skaitytojas Gintautas

 (Komentarų: 0)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai:

Kiti kategorijos straipsniai:

Kiti kategorijos straipsniai: