Britų premjerė Theresa May trečiadienį laimėjo valdančiosios konservatorių partijos parlamentarų balsavimą dėl nepasitikėjimo. Tačiau tai buvo Pyro pergalė – vyriausybės vadovei teko pažadėti, kad prieš kitus Parlamento rinkimus užleis partijos vadovės postą.

Nors 200 konservatorių parlamentarų palaikė Th. May, net 117 balsavo prieš ją. Tai reiškia, kad valdančioji partija lieka susiskaldžiusi ir faktiškai paralyžiuota. „Premjerei tai buvo siaubingas rezultatas“, – amerikiečių leidinio „The New York Times“ korespondentas Londone Stephenas Castle'as cituoja vieną iš „Brexit“ šalininkų lyderių, konservatorių Jacobą Rees-Moggą.

Tiesa, premjerė Th. May bent vienerius metus galės būti rami, kad bendražygiai nemėgins jos nuversti – to neleis vidinės partijos taisyklės. Tačiau šią savaitę jai jau teko atšaukti planuotą balsavimą Parlamente dėl susitarimo su „Brexit“ sąlygų, nes buvo aišku, kad jos nepalaikys net ir dalis konservatorių atstovų.

„Nepaisant teatrališkų specialiųjų efektų, kuriuos sukūrė „Brexit“ griežtosios linijos šalininkai, Th. May ir konservatorių partijai toliau lieka tas pats fundamentalus pasirinkimas. Jie gali priimti susitarimą, išeiti iš ES be susitarimo arba atsisakyti „Brexit“, – rašo vokiečių „Der Spiegel“ užsienio naujienų redaktorius Mathieu von Rohras. – Nėra jokio kito pasirinkimo. O iki „Brexit“ lieka tik 106 dienos.“

Daugiausiai nesutarimų kelia vadinamasis apsaugos (angl. „backstop“) mechanizmas, kuris turėtų įsigalioti, jei Jungtinė Karalystė su ES net ir per 21 mėnesį po oficialaus „Brexit“ truksiantį pereinamąjį laikotarpį nesusitartų dėl naujo laisvosios prekybos susitarimo. Tai leistų šaliai automatiškai likti muitų sąjungoje ir bent taip išvengti itin politiškai jautrios sienų patikros tarp Airijos ir Jungtinei Karalystei priklausančios Šiaurės Airijos.

Tačiau daugelis britų konservatorių, primena M. van Rohras, norėtų, kad šalis išlaikytų teisę vienašališkai stabdyti apsaugos mechanizmą. Su tuo vargiai gali sutikti ES valstybių ir vyriausybių vadovai, su kuriais šiomis dienomis intensyviai tariasi Th. May.

Šią akimirką panašu, kad britai turi tiesiog per daug pasirinkimų. Nė vienas iš trijų pagrindinių pasirinkimų neturi ryškios persvaros nei Parlamente, nei visuomenėje. O laikas sparčiai senka. Th. May yra žadėjusi, kad Parlamento pritarimo susitarimui su ES prašys ne vėliau nei kitų metų sausio 21 d.

Jei vieną paskutinių likusių dienų Th. May visgi mėgins laimėti Parlamente ir patirs nesėkmę, tai gali reikšti chaotišką pasitraukimą iš ES. Ekspertai perspėja, kad kovo 29 d. staiga nustojus galioti daugybei Jungtinės Karalystės ir ES santykius apibrėžiančių taisyklių, šalis gali patirti net būtiniausių maisto produktų stygių.

Nieko nuostabaus, kad vis garsiau kalbama apie antrojo „Brexit“ referendumo galimybę. Per jį rinkėjams esą galima būtų pateikti aiškesnį (ir sudėtingesnį) pasirinkimą. Tačiau jis gali atnešti dar daugiau sumaišties ir, maža to, kaip reikiant įsiutinti karščiausius „Brexit“ šalininkus. Pirmojo referendumo kampanijos metu pasitraukimo šalininkų ir bulvarinės žiniasklaidos įsiūbuotos aistros iki šiol neatslūgo.

Ankstesnis britų konservatorių premjeras Davidas Cameronas, 2016-ųjų pradžioje paskelbęs apie „Brexit“ referendumą, tikėjosi jį laimėti ir vienu smūgiu nutildyti pasitraukimo iš ES šalininkus. Tačiau mažai kas galėjo tikėtis, kad jis, narystės ES šalininkas, ne tik pralaimės, bet ir stumtelės šalį seniai regėto politinio susiskaldymo kryptimi. Kad ir kokioje tikrovėje Jungtinės Karalystės gyventojai atsibus kovo 30 d. rytą, sunku tikėtis, kad ji tenkins daugumą.