Jungtinės Karalystės sekso industrijoje sukasi milijardais skaičiuojamos sumos, o meilės pardavėjos uždirba tiek, kad joms gali pavydėti net bankininkai.

Pati prostitucija Britanijoje nėra draudžiama, tačiau nusikaltimu laikomi su ja glaudžiai susiję veiksmai, tokie kaip sekso paslaugų viešas siūlymas ar prašymas, organizavimas, sąvadavimas, viešnamių įkūrimas ir jo veiklos užtikrinimas.

Rinktinis vidaus reikalų ministerijos komitetas atliko išsamią šalies sekso industrijos analizę ir nustatė, kad Britanijoje šiuo metu gali būti apie 70 tūkst. prostitucijos paslaugas teikiančių asmenų, iš kurių – 6 proc. vyrų ir 4 proc. translyčiai.

Šiek tiek daugiau nei 40 proc. meilės pardavėjų – užsieniečiai (Londone – net 80 proc.!), dešimtadalis visų svetimšalių – atvykėliai iš Baltijos šalių. Kas ketvirtas prostitucija užsiimantis asmuo savo paslaugas siūlo tiesiog gatvėse.

Prostitucija dažnai maskuojama tokiomis legaliomis veiklomis kaip masažo salonų paslaugos arba palydovių aprūpinimo kompanijos.

Komitetas apskaičiavo, kai Britanijos prostitutės už vienkartinę paslaugą vidutiniškai gauna apie 78 svarus sterlingų, o per savaitę aptarnauja 25 klientus, taip uždirba apie 2 tūkst. svarų per savaitę.

Tokiu tempu dirbant ištisus metus pajamos siektų 96 tūkst. svarų sterlingų. Palyginimui – Britanijos bankų sektoriuje vidutinis metinis atlyginimas 2016 metais siekė 67,5 tūkst. svarų sterlingų.

Komitetas išvadas pateikė ir šalies parlamentui – taip dar kartą siūloma apsvarstyti viešnamių įteisinimo šalyje galimybę. Vienas iš argumentų – valstybės mokesčiais surinktos milžiniškos pajamos: mokesčių inspektoriai teigia, kad ši veikla per metus sugeneruoja apie 6 mlrd. svarų sterlingų ir yra didelė bendros ekonomikos dalis.

Antroji viešnamių įteisinimo siūlymo priežastis – prostitučių saugumas. Esą, veikdamos įstaigose, o ne pavieniui, jos išvengtų klientų smurto.