JT Žmogaus teisių taryboje Lietuva sukritikuota dėl gėjų ir romų teisių, rasizmo bei antisemitizmo - Anglija.lt
 

JT Žmogaus teisių taryboje Lietuva sukritikuota dėl gėjų ir romų teisių, rasizmo bei antisemitizmo 

Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryboje Lietuva sulaukė įvairių šalių kritikos dėl neužtikrinamų homoseksualų bei romų teisių, rasizmo, ksenofobijos ir antisemitizmo. Taryboje taip pat buvo išsakytas susirūpinimas, kaip Lietuva įgyvendins smurto prevenciją artimoje aplinkoje, paminėtos ir tautinių mažumų teisės bei jų galimybė mokytis savo gimtąja kalba. Irano atstovas netgi pasiūlė sudaryti sąlygas romams arba čigonams mokytis savo gimtąja kalba.

Lietuvos teisingumo ministras Remigijus Šimašius, viceministras Tomas Vaitkevičius bei kultūros viceministras Stanislavas Vidtmannas antradienį pristatė, kaip Lietuva užtikrina lyčių lygybę, tautinių mažumų apsaugą, kaip gina vaikų bei neįgaliųjų teises, ar pagerino kalinimo sąlygas nuteistiesiems, kaip elgiasi su pabėgėliais bei prieglobsčio prašytojais, kaip žaboja prekybą žmonėmis, saugo pacientų teises.

Tačiau kai kurių šalių atstovai Žmogaus teisių taryboje išsakė susirūpinimą, kad Lietuva nededa pakankamai pastangų rūpindamasi homoseksualų teisėmis, neintegruoja romų, nepakankamai kovoja su antisemitizmu, neužtikrina lyčių lygybės darbo rinkoje, nepakankamai gina vaikų teises bei neužtikrina tautinių mažumų teisių.

Neonaciams Gedimino prospektu žygiuoti galima, homoseksualams – ne

Tautinių mažumų teisėmis Lietuvoje labiausiai susidomėjo Rusija ir Baltarusija, pastaroji, be kita ko, rūpinosi ir prekybos žmonėmis užkardymu bei kova su vaikų pornografija. Pasak Rusijos atstovės, Lietuva neparodė pastangų kovoti su diskriminacija tautinių mažumų, kalbančių kitomis kalbomis, atžvilgiu. Rusija rekomendavo Lietuvai nebediskriminuoti tautinių mažumų atstovų dėl kalbos ir asmenų be pilietybės, kovoti su socialiniais stereotipais, liečiančiais tautinių mažumų atstovus, bei nustoti persekioti antifašistinius judėjimus.

Rusijos atstovė, kalbėdama apie antifašistinių judėjimų persekiojimą, galėjo mintyse turėti teisme atsidūrusią bylą, kurioje prorusiško Socialistinio liaudies fronto vadovas Algirdas Paleckis kaltinamas paneigęs 1991 m. sausio 13 d. įvykius bei menkinęs žuvusias aukas, mat viešai pareiškė, kad Sausio 13-ąją „saviškiai šaudė į savus“.

Tuo tarpu Kanados atstovė paminėjo, kad Lietuvoje vis dar esama antisemitizmo apraiškų, bei rekomendavo stiprinti neįgaliųjų teisių užtikrinimą, labiau ginti vaikų teises bei riboti privačios informacijos naudojimą.

Prancūzija savo ruožtu patarė mums sugriežtinti baudžiamąją atsakomybę rasistinių išpuolių atvejais, Kinija – tinkamai apsaugoti moterų teises darbo rinkoje.

Norvegijos atstovas pareiškė, jog Lietuvoje vyrauja negatyvus požiūris į seksualines mažumas, o neonaciai netrukdomi žygiuoja pagrindine sostinės gatve. Norvegijos delegatas Žmogaus teisių taryboje taip pat pabrėžė, kad Lietuvos vaiko teisių apsaugos kontrolierius ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba yra silpnos institucijos, negebančios tinkamai atlikti pareigų.

„Norvegija yra susirūpinusi dėl neigiamo Lietuvos visuomenės požiūrio į mažumas, tiksliau į seksualines mažumas. Mes rekomenduojame Lietuvai atsisakyti netolerantiško požiūrio ir pateikti visuomenei subalansuotą bei objektyvią informaciją apie tokias mažumas per švietimo sistemą. Taip pat egzistuoja disbalansas tarp teisės į susirinkimų laisvę, žodžio laisvę bei lygaus visų visuomenės grupių traktavimo. Mes rekomenduojame Lietuvai detaliai išsinagrinėti, ar nėra pažeistas balansas, kai valstybės Nepriklausomybės dieną pagrindinės gatvės užleidžiamos neonacių eitynėms, tuo tarpu kai pažeidžiamoms visuomenės grupėms, tokioms kaip homoseksualų bendruomenė, šia teise pasinaudoti neleidžiama“, - kalbėjo Norvegijos atstovas.

Jis taip pat išreiškė viltį, kad Lietuva ras dialogą su tautinėmis mažumomis, kurios reiškia nepasitenkinimą naujuoju Švietimo įstatymu, sustiprinančiu lietuvių kalbos mokymą mokyklose, bei dės pastangų tinkamai įgyvendinti neseniai priimtą Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą.

Beje, Seimo priimtą Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą pastebėjo dauguma Lietuvos situaciją vertinusių šalių atstovų, tačiau beveik visi suabejojo, kaip mūsų šaliai seksis jį įgyvendinti.

Pasiūlė mokyklose mokyti romus jų gimtosios kalbos

Švedija, panašiai kaip ir Norvegija, labiausiai piktinosi Lietuvoje neužtikrinamomis homoseksualų bei transseksualų teisėmis įstatymų leidyboje ir praktikoje, taip pat pažymėjo, jog Lietuva nesiima gerinti nuteistųjų kalinimo sąlygų – esą kalėjimai yra perpildyti, higiena juose prasta.

Švedijos atstovė, be kita ko, pažymėjo, jog diskriminaciją Lietuvoje patiria romų bendruomenė.

„Romų bendruomenė vis dar Lietuvoje patiria diskriminaciją. Šis klausimas jau aptartas anksčiau, tačiau vėl iškyla“, - sakė Švedijos atstovė, pasiteiravusi, kada Lietuva imsis veiklos ir parengs romų integracijos programą.

Romų bendruomenės problemas Lietuvoje pastebėjo ir Irano atstovas, kuris pasiūlė užtikrinti romų kalbos mokymąsi mokyklose. „Rekomenduojame imtis priemonių, kurios paskatintų romų vaikus nemesti mokslų, ir skatinti romų kalbos mokymąsi mokyklose“, - teigė Irano delegatas.

Pasak Irano, Lietuvoje taip pat vis dar pastebima rasizmo ir ksenofobijos apraiškų, dažniausiai diskriminuojami neeuropietiškos rasės žmonės. Anot šios šalies delegato, rasizmas ir ksenofobija turėtų būti tinkamai baudžiami.

„Kaip pranešama, romų bendruomenė Lietuvoje yra pažeidžiama, ji patiria diskriminaciją švietimo srityje, nėra aprūpinama būstu. Apskritai neeuropietiškos mažumos susiduria su rasizmu, smurtu ir užgauliojimais. Maža to, prieglobsčio prašytojai, nepaisant to, kiek laiko būtų praėję nuo jų prieglobsčio prašymo, neturi teisės legaliai dirbti“, - kalbėjo Irano atstovas.

Britų delegatas, skirtingai nei kitų šalių atstovai, pasveikino Lietuvą ėmusis grąžinti sovietų laikais nusavintą žydo turtą, tačiau rekomendavo tai daryti greitai.

Eglė Samoškaitė, Delfi.lt

www.anglija.lt

Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryboje Lietuva sulaukė įvairių šalių kritikos dėl neužtikrinamų homoseksualų bei romų teisių, rasizmo, ksenofobijos ir antisemitizmo. Taryboje taip pat buvo išsakytas susirūpinimas, kaip Lietuva įgyvendins smurto prevenciją artimoje aplinkoje, paminėtos ir tautinių mažumų teisės bei jų galimybė mokytis savo gimtąja kalba. Irano atstovas netgi pasiūlė sudaryti sąlygas romams arba čigonams mokytis savo gimtąja kalba.

Lietuvos teisingumo ministras Remigijus Šimašius, viceministras Tomas Vaitkevičius bei kultūros viceministras Stanislavas Vidtmannas antradienį pristatė, kaip Lietuva užtikrina lyčių lygybę, tautinių mažumų apsaugą, kaip gina vaikų bei neįgaliųjų teises, ar pagerino kalinimo sąlygas nuteistiesiems, kaip elgiasi su pabėgėliais bei prieglobsčio prašytojais, kaip žaboja prekybą žmonėmis, saugo pacientų teises.

Tačiau kai kurių šalių atstovai Žmogaus teisių taryboje išsakė susirūpinimą, kad Lietuva nededa pakankamai pastangų rūpindamasi homoseksualų teisėmis, neintegruoja romų, nepakankamai kovoja su antisemitizmu, neužtikrina lyčių lygybės darbo rinkoje, nepakankamai gina vaikų teises bei neužtikrina tautinių mažumų teisių.

Neonaciams Gedimino prospektu žygiuoti galima, homoseksualams – ne

Tautinių mažumų teisėmis Lietuvoje labiausiai susidomėjo Rusija ir Baltarusija, pastaroji, be kita ko, rūpinosi ir prekybos žmonėmis užkardymu bei kova su vaikų pornografija. Pasak Rusijos atstovės, Lietuva neparodė pastangų kovoti su diskriminacija tautinių mažumų, kalbančių kitomis kalbomis, atžvilgiu. Rusija rekomendavo Lietuvai nebediskriminuoti tautinių mažumų atstovų dėl kalbos ir asmenų be pilietybės, kovoti su socialiniais stereotipais, liečiančiais tautinių mažumų atstovus, bei nustoti persekioti antifašistinius judėjimus.

Rusijos atstovė, kalbėdama apie antifašistinių judėjimų persekiojimą, galėjo mintyse turėti teisme atsidūrusią bylą, kurioje prorusiško Socialistinio liaudies fronto vadovas Algirdas Paleckis kaltinamas paneigęs 1991 m. sausio 13 d. įvykius bei menkinęs žuvusias aukas, mat viešai pareiškė, kad Sausio 13-ąją „saviškiai šaudė į savus“.

Tuo tarpu Kanados atstovė paminėjo, kad Lietuvoje vis dar esama antisemitizmo apraiškų, bei rekomendavo stiprinti neįgaliųjų teisių užtikrinimą, labiau ginti vaikų teises bei riboti privačios informacijos naudojimą.

Prancūzija savo ruožtu patarė mums sugriežtinti baudžiamąją atsakomybę rasistinių išpuolių atvejais, Kinija – tinkamai apsaugoti moterų teises darbo rinkoje.

Norvegijos atstovas pareiškė, jog Lietuvoje vyrauja negatyvus požiūris į seksualines mažumas, o neonaciai netrukdomi žygiuoja pagrindine sostinės gatve. Norvegijos delegatas Žmogaus teisių taryboje taip pat pabrėžė, kad Lietuvos vaiko teisių apsaugos kontrolierius ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba yra silpnos institucijos, negebančios tinkamai atlikti pareigų.

„Norvegija yra susirūpinusi dėl neigiamo Lietuvos visuomenės požiūrio į mažumas, tiksliau į seksualines mažumas. Mes rekomenduojame Lietuvai atsisakyti netolerantiško požiūrio ir pateikti visuomenei subalansuotą bei objektyvią informaciją apie tokias mažumas per švietimo sistemą. Taip pat egzistuoja disbalansas tarp teisės į susirinkimų laisvę, žodžio laisvę bei lygaus visų visuomenės grupių traktavimo. Mes rekomenduojame Lietuvai detaliai išsinagrinėti, ar nėra pažeistas balansas, kai valstybės Nepriklausomybės dieną pagrindinės gatvės užleidžiamos neonacių eitynėms, tuo tarpu kai pažeidžiamoms visuomenės grupėms, tokioms kaip homoseksualų bendruomenė, šia teise pasinaudoti neleidžiama“, - kalbėjo Norvegijos atstovas.

Jis taip pat išreiškė viltį, kad Lietuva ras dialogą su tautinėmis mažumomis, kurios reiškia nepasitenkinimą naujuoju Švietimo įstatymu, sustiprinančiu lietuvių kalbos mokymą mokyklose, bei dės pastangų tinkamai įgyvendinti neseniai priimtą Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą.

Beje, Seimo priimtą Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą pastebėjo dauguma Lietuvos situaciją vertinusių šalių atstovų, tačiau beveik visi suabejojo, kaip mūsų šaliai seksis jį įgyvendinti.

Pasiūlė mokyklose mokyti romus jų gimtosios kalbos

Švedija, panašiai kaip ir Norvegija, labiausiai piktinosi Lietuvoje neužtikrinamomis homoseksualų bei transseksualų teisėmis įstatymų leidyboje ir praktikoje, taip pat pažymėjo, jog Lietuva nesiima gerinti nuteistųjų kalinimo sąlygų – esą kalėjimai yra perpildyti, higiena juose prasta.

Švedijos atstovė, be kita ko, pažymėjo, jog diskriminaciją Lietuvoje patiria romų bendruomenė.

„Romų bendruomenė vis dar Lietuvoje patiria diskriminaciją. Šis klausimas jau aptartas anksčiau, tačiau vėl iškyla“, - sakė Švedijos atstovė, pasiteiravusi, kada Lietuva imsis veiklos ir parengs romų integracijos programą.

Romų bendruomenės problemas Lietuvoje pastebėjo ir Irano atstovas, kuris pasiūlė užtikrinti romų kalbos mokymąsi mokyklose. „Rekomenduojame imtis priemonių, kurios paskatintų romų vaikus nemesti mokslų, ir skatinti romų kalbos mokymąsi mokyklose“, - teigė Irano delegatas.

Pasak Irano, Lietuvoje taip pat vis dar pastebima rasizmo ir ksenofobijos apraiškų, dažniausiai diskriminuojami neeuropietiškos rasės žmonės. Anot šios šalies delegato, rasizmas ir ksenofobija turėtų būti tinkamai baudžiami.

„Kaip pranešama, romų bendruomenė Lietuvoje yra pažeidžiama, ji patiria diskriminaciją švietimo srityje, nėra aprūpinama būstu. Apskritai neeuropietiškos mažumos susiduria su rasizmu, smurtu ir užgauliojimais. Maža to, prieglobsčio prašytojai, nepaisant to, kiek laiko būtų praėję nuo jų prieglobsčio prašymo, neturi teisės legaliai dirbti“, - kalbėjo Irano atstovas.

Britų delegatas, skirtingai nei kitų šalių atstovai, pasveikino Lietuvą ėmusis grąžinti sovietų laikais nusavintą žydo turtą, tačiau rekomendavo tai daryti greitai.

Eglė Samoškaitė, Delfi.lt

 (Komentarų: 7)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: