Pasaulio lyderiai Niujorke antradienį pradės 63-iuosius Jungtinių Tautų (JT) debatus, kuriuose bus svarstomi svarbiausi geopolitiniai klausimai, tokie kaip Gruzijos krizė, Irano branduolinės ambicijos ir žmogaus teisių pažeidimai Darfūre, tačiau visus juos tikriausiai nustelbs pasaulinė finansų krizė.

Savaitę truksiančiuose JT Generalinės Asamblėjos debatuose dalyvaus daugiau nei 120 valstybių ir vyriausybių vadovai. JT vadovas Ban Ki-moonas (Ban Kimunas) debatų sesiją atidarys 9 val. vietos (16 val. Lietuvos) laiku.

Generalinė Asamblėja yra vienintelė iš penkių pagrindinių JT institucijų, kurioje vienodai atstovaujama visoms 192 organizacijai priklausančioms šalims. Teisę viešai pasisakyti turės visi debatų dalyviai.

Didžiosios Britanijos ambasadorius prie JT Johnas Sawersas (Džonas Sauersas) pirmadienį sakė žurnalistams, jog pasaulio lyderiai daugiausiai dėmesio skirs finansų krizei. Pasak jo, šalių atstovai "aptars šį ir kitus į JT darbotvarkę įtrauktus klausimus".

Daugybę pasaulio lyderių priimsiantis Niujorkas pasiruošė neišvengiamiems eismo sutrikimams. Prie JT būstinės miesto gatvės daugelyje vietų buvo užtvertos betoniniais užtvarais, o beveik kiekviename žingsnyje budi policija.

Tačiau didžiausios aistros gali prasiveržti JT pastato viduje.

George'as W.Bushas (Džordžas V.Bušas), kuris antradienį Generalinėje Asamblėjoje paskutinį kartą sakys kalbą kaip JAV prezidentas, tarp susirinkusiųjų tikriausiai pamatys nedaug draugiškų veidų.

Įtampa tarp Rusijos ir Gruzijos, kuri rugpjūtį prasivežė kariniu konfliktu, parodė, kaip smarkiai pašlijo Rusijos ir JAV santykiai, o daugelis apžvalgininkų užsiminė apie niūrią naujo Šaltojo karo perspektyvą.

JAV prezidento atstovas spaudai Gordonas Johndroe (Gordonas Džondrou) pirmadienį sakė, kad antradienį "bus kalbama apie pastaruosius veiksmus, kurių jis ėmėsi mėginant stabilizuoti rinkas, taip pat jų (veiksmų) įtaką visam pasauliui".

G.W.Bushas taip pat tikriausiai mėgins įtikinti Rusiją laikytis įsipareigojimų išvesti visas savo pajėgas iš Gruzijos. Pasak G.Johndroe, prezidentas "kalbės apie daugiašalių institucijų vaidmenį, jų efektyvumo didinimą kovoje su terorizmu, taip pat apie jų indėlį skleidžiant laisvę."

Antradienį kalbės dar vienas iš įtakingiausių pasaulio lyderių - Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi), kurio šalis šiuo metu pirmininkauja Europos Sąjungai. Prancūzijos vadovo pastangomis buvo pasirašyta paliaubų sutartis, nutraukusi praeitą mėnesį penkias dienas trukusį Rusijos ir Gruzijos karą, kuris kilo Gruzijai mėginant susigrąžinti kontrolę separatistinėje Pietų Osetijoje ir Abchazijoje.

Po pietų Generalinės Asamblėjos tribūnoje pasirodys Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas (Mahmudas Achmedinedžadas).

2005 metais Irano vadovu išrinktas M.Ahmadinejadas Jungtinėse Valstijose rengiamoje JT Generalinėje Asamblėjoje dalyvaus ketvirtąjį kartą. Jis taip pat susitiks su studentais, dvasiniais lyderiais ir kitų šalių politikais.

Įvairias JAV žydų organizacijas papiktino Irano dalyvavimas JT Generalinėje Asamblėjoje. Pirmadienį netoli JT būstinės įvyko jų mitingas, kurio daugelis dalyvių piktinosi, kad M.Ahmadinejadui iš viso leista kalbėti.

Antradienį į Generalinę Asamblėją taip pat asmeniškai kreipsis Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis. Manoma, kad Gruzijos vadovas prašys kitų šalių paramos Tbilisio konflikte su Maskva.

Tą pačią dieną pasisakys Venesuelos URM vadovas ir Kolumbijos prezidentas Alvaro Uribe (Alvaras Uribė). Pernai šis regionas buvo priartėjęs prie plataus masto karo slenksčio dėl Kolumbijos pajėgų Ekvadoro teritorijoje surengto reido.

Generalinės Asamblėjos debatai vyks likus vos mėnesiui iki JAV prezidento rinkimų. Po kelių dienų taip pat įvyks pirmieji tiesioginiai debatai užsienio politikos klausimais tarp Demokratų partijos kandidato Baracko Obamos ir jo varžovo iš respublikonų stovyklos Johno McCaino (Džono Makeino).

Prieštaringai vertinama J.McCaino rinkimų kampanijos partnerė Sarah Palin (Sara Peilin) JT asamblėjos kuluaruose susitiks su Afganistano prezidentu Hamidu Karzai (Hamidu Karzajumi) ir A.Uribe. Tokiu būdu JAV senatorė tikisi sustiprinti savo reputaciją užsienio politikoje.

Viena iš pagrindinių JT Generalinės Asamblėjos debatuose šiemet svarstomų temų - kaip įgyvendinti Tūkstantmečio plėtros tikslus (TPT), kurie iki 2015 metų turėtų gerokai sumažinti skurdą pasaulyje. Tačiau šio projekto įgyvendinimą smarkiai stabdo sparčiai kylančios pasaulinės maisto ir energijos kainos.

TPT įgyvendinimo klausimai bus svarstomi ketvirtadienį Generalinės Asamblėjos užkulisiuose vyksiančiame viršūnių susitikime. Jame dalyvaus daugelio šalių lyderiai ir privačių institucijų aukšto rango pareigūnai, taip pat paramos fondų ir pilietinių organizacijų atstovai.

Pirmadienį vykusiame viršūnių susitikime, kuriame buvo svarstoma Afrikos šalių ekonominė plėtra, nuspręsta priimti politinę deklaraciją, kurioje turtingosios šalys raginamos vykdyti savo pažadus dvigubai padidinti šiam žemynui kasmet teikiamą paramą. Jeigu tokie įsipareigojimai nebus vykdomi, Afrikos šalims vargu ar pavyks iki 2015 metų įgyvendinti TPT reikalavimus.

Ban Ki-moonas paragino turtingiausias šalis kasmet skirti 72 mlrd. dolerių, kad Afrika galėtų įgyvendinti JT iškeltus uždavinius - sumažinti skurdą, pagerinti sveikatos apsaugą ir užtikrinti visuotinį pradinį išsilavinimą, nors tam labai trukdo nepalanki pasaulinės ekonomikos padėtis.

Penktadienį Artimųjų Rytų "diplomatinis ketvertas" - Europos Sąjunga, JAV, Rusija ir Jungtinės Tautos - apžvelgs įstrigusį palestiniečių ir Izraelio taikos derybų procesą, kuriam tarpininkauja Jungtinės Valstijos.

Pasak diplomatų, taip pat gali įvykti daug susitikimų, kuriuose bus svarstomi Afrikos Sąjungos ir Arabų Lygos raginimai atidėti bet kokius veiksmus prieš Sudano prezidentą Omarą al Beshirą (Omarą Beširą), kuris įtariamas prisidėjęs prie Darfūre vykdyto genocido.

Jungtinės Tautos taip pat yra raginamos imtis veiksmų dėl kylančių pasaulinių maisto kainų, dėl kurių šiemet kai kurias valstybes apėmė didelio masto neramumai.

Naują vadovą netrukus turinčios išsirinkti Jungtinės Valstijos taip pat yra viena iš pagrindinių šalių, raginančių pradėti JT vidines reformas.

Tačiau pastaruoju metu bene garsiausi raginimai pradėti permainas sklido iš pačių Jungtinių Tautų.

Naujasis JT Generalinės Asamblėjos vadovas - kunigas ir buvęs Nikaragvos URM vadovas Miguelis D'Escoto Brockmannas (Migelis D'Eskotas Brokmanas) - šią savaitę paragino Asamblėją ruoštis "demokratizavimui".

Politikas negailėjo kritikos kai kurioms organizacijos narėms, sakydamas, jog jos yra "priklausomos nuo karo". M.D'Escoto Brockmannas taip pat peikė JT Saugumo Tarybos veto teisę ir sakė, jog nesugebėjimas įkurti palestiniečių valstybės buvo didžiausia JT klaida.

Tokie atviri komentarai sukėlė didelį rezonansą JAV ir Izraelyje. Tačiau M.D'Escoto Brockmannas nurodė vieną iš kebliausių JT Generalinei Asamblėjai ir visai organizacijai keliamų klausimų - ar Jungtinės Tautos yra pakankamai stipri organizacija, kuriai reikalingos permainos, ar ją reikia perkurti iš pagrindų.

Strateginių studijų centro vyriausioji bendradarbė ir buvusi JT projektų aptarnavimo tarnybos Vašingtone vadovė Linda Jamison (Linda Džeimison) sakė, jog organizacijos reformos yra "milžiniškas uždavinys".

Analitikė mano, jog "aukščiausią prioritetą" reikėtų skirti JT Saugumo Tarybos reformoms.