Jungtinėje Karalystėje vyksta parlamento rinkimai [papildyta] 

Neabejotinai vieni svarbiausių šių metų rinkimų Europoje, galbūt nulemsiantys net ir Jungtinės Karalystės ateitį Europos Sąjungoje, neišsiskyrė aršia rinkimų kampanija. Aiškios ateities nežada ir apklausų rezultatai – konservatorių ir leiboristų žaidime prognozuojamos lygiosios.

Torių lyderis Davidas Cameronas į premjero postą žengė Jungtinei Karalystei ką tik nuslydus į pirmąją ekonominę recesiją nuo 1992 metų. Nenuoširdumu, netikrumu ir dirbtinėmis Oksfordo manieromis kaltinamas premjeras, atrodo, galėjo pasmerkti partiją pralaimėjimui, tačiau opozicijoje neatsirado ryškių veidų.

Paskutinių dienų apklauso rodo, kad dar 2014 metų gegužės mėnesį Europos parlamento rinkimuose likę už amžinų varžovų – leiboristų ir Nigelio Farage'o UKIP (Jungtinės Karalystės Nepriklausomybės partijos) radikalų nugarų toriai atsitiesė.

Apklausos rodo, kad už konservatorius ketvirtadienio rinkimuose balsuoti ketina 34 procentai rinkėjų. Pagrindinis D.Camerono laimėjimas – kitoms ES šalims susiduriant su ekonomikos augimo problemomis, Jungtinė Karalystė tikisi net iki 3 procentų augimo. Tai nėra labai daug, bet pakanka, kad būtų atsverti konkurentų pažadai.

Tokių rinkimų kampanijos nepagyvino ir britų žiniasklaidos mėgstamas Londono meras Borisas Johnsonas. B.Johnsono charizmatiškas ir ekscentriškas įvaizdis kėlė netgi klausimus dėl galimo premjero posto, tačiau panašu, kad maišto nebus ir D.Cameronas sėkmingu atveju liks partijos lyderis ir šalies premjeras.
Leiboristai simpatijų nesusigrąžino

Labiausiai tam priešinasi Edo Milibando vedami leiboristai. Ilgą laiką kelių procentų pranašumą turėję Jungtinės Karalystės kairieji nesugebėjo ne tik auginti populiarumo, bet ir iššvaistė geras galimybes išlaikyti nedidelį pranašumą. Apklausos rodo, kad už leiboristus ketvirtadienį balsuos 33 procentai britų.

1997, 2001 ir 2005 metais triumfavę Tony Blairo leiboristai nesugebėjo pasinaudoti net ir sudėtinga ekonomine bei socialine situacija. T.Blairo pažadus apie ekonomikos augimą ir skatinimo politiką pakeitė E.Milibando pritaikyta senoji taktika, grasanti didesniais mokesčiais. Jungtinės Karalystės rinkėjų nesužavėjo pasiūlymai apmokestinti daugiau ne du milijonus svarų kainuojančius namus.

Skaudų smūgį leiboristams sudavė ir Nicolos Sturgeon vedama naujoji Škotijos nacionalinė partija (SNP), kuri tikriausiai susirinks visus leiboristų balsus šiame regione.

Škotijos nacionalinės partijos kandidatams gali atitekti iki 50 vietų parlamente, o tai privers E.Milibandą peržiūrėti pažadus nekviesti į koaliciją didesnės nepriklausomybės nuo Londono reikalaujančius škotus.

Radikalai praranda spindesį

Šie rinkimai turėjo parodyti 24 vietas Europos Parlamente gavusių Nigelo Farage'o radikalų jėgą. Tiesa, apklausos nedžiugina ir spalvingųjų UKIP personažų. Turėtas 18 procentų pasitikėjimas aptirpo iki 14 proc. Prie populiarumo nuosmukio prisidėjo ir nesutarimai partijos viduje bei vidaus politikos klausimais išsiskyrę interesai.

Dalis UKIP rinkėjų atiduos savo balsus skambių pažadų nepagailėjusiam D.Cameronui, kuris vis dar siūlo referendumą dėl Jungtinės Karalystės narystės ES.

Britų apžvalgininkai baiminasi, kad rinkėjų vilionėmis užsiėmęs torių lyderis gali griežtinti imigracijos sąlygas, taip dar labiau nusilenkdamas N.Farage'o publikai.

D.Cameronas vis dar vaikosi teigiamų rezultatų, neatsižvelgdamas į rinkėjų lūkesčius, jog toriai vykdys ir tęstinę politiką. Jei N.Farage'ui pavyks suvienyti jėgas partijos viduje, UKIP gali nubausti naujai įgytus jų rinkėjus bandančius perimti dešiniuosius.

Išbandymas liberaldemokratams

Nicko Cleggo liberalai demokratai išlaikė stabilų, tačiau menką 8 procentų palaikymą. Tai žada, kad jų vietų skaičius naujajame parlamente gali mažėti per pusę. Vis dėlto, N.Cleggas taptų D.Camerono formuojamos mažumos vyriausybės partneriu.

Vicepremjeru plačioje koalicijoje buvęs N.Cleggas sulaukia net ir partijos kolegų reikalavimų trauktis. Skaudžiu pralaimėjimu pasibaigę vietos rinkimai tik dar labiau pakurstė kalbas, jog liberalams demokratams reikalingas naujas lyderis.

Vienas iš aršių N.Cleggo kritikų partijos viduje – Lembitas Öpikas, estų kilmės liberalų demokratų partijos narys, buvęs partijos Velso skyriaus lyderis. „Empiriniai duomenys mums rodo, kad partijai reikalingas naujas vadovas“, – yra pareiškęs Antrojo pasaulinio karo išeivių iš Estijos atžala.

Penkių procentų ribą turėtų peržengti ir Australijoje gimusios žurnalistės Natalie Bennett vedama Žaliųjų partija. Tiesa, šios partijos pastebimumą užgožė didesnis dėmesys ekonomikos ir ateities ES klausimams.

Panašu, kad tikroji kova Jungtinėje Karalystėje vyks po rinkimų, kai bus stengiamasi suformuoti vyriausybę, kurią tikriausiai ribos mažumos statusas. Neužtikrinta dauguma palieka ir pirmalaikių rinkimų grėsmę, o toks politinis nestabilumas nežada nieko gero ir įdėmiai procesus Jungtinėje Karalystėje stebinčiai ES.

PAPILDYTA 08:45 Lietuvos politologų komentarais

Konservatorių pergalė Didžiosios Britanijos rinkimuose Lietuvai pasiųstų vieną gerą ir vieną blogą žinią.

Jei naujajai koalicijai ir toliau vadovautų dabartinis premjeras Davidas Cameronas, šalis ir toliau laikytųsi griežtos pozicijos Rusijos atžvilgiu, tačiau gali kilti grėsmė Didžiojoje Britanijoje gyvenantiems emigrantams iš Lietuvos, teigia kalbinti politologai.

Prieš ketvirtadienį vyksiančius parlamento rinkimus rinkėjų apklausose pagrindiniai oponentai konservatoriai ir leiboristai yra lygiosiose ir surenka po 34 proc.

Tačiau, kaip pastebi Rytų Europos studijų centro analitikas Linas Kojala, britų rinkimus prognozuoti sunku ne tik dėl to: „Kandidatai renkami vienmandatėse apygardose ir apklausų procentai tėra abstraktus vaizdinys, o partija, surinkusi daug balsų nacionaliniu mastu nebūtinai tai konvertuos į vietas parlamente“.

Jo teigimu, taip bus Jungtinės Karalystės Nepriklausomybės partijos (UKIP) ir jos vadovo Nigelio Farage`o atveju, nes jie greičiausiai surinks apie 10 proc., bet gaus tik kelias ar keliolika vietų. Todėl būsimasis Didžiosios Britanijos parlamentas bus labai įvairus ir jame bus sunku suformuoti daugumą.

Vertindamas tai, kurios partijos pergalė būtų palankiausia Lietuvai Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas paprasto atsakymo neturėjo.

„Jei vyriausybę formuotų leiboristai, veikiausiai jų vadovaujama koalicija labiau susitelktų į vidaus reikalus, visų pirma ekonominę politiką, todėl mažiau dėmesio būtų skiriama kai kuriems užsienio politikos reikalams, tiek situacijai Rytų kaimynystėje, Ukrainai, tiek ir kitiems klausimams, kurie svarbūs Lietuvai.

Kita vertus, tokia vyriausybė veikiausiai neorganizuotų referendumo dėl Didžiosios Britanijos narystės Europos Sąjungoje(ES). Šiuo atžvilgiu Lietuvai tokia įvykių eiga būtų naudinga, kaip ir visai ES ir pačiai Didžiajai Britanijai“, – svarstė R. Vilpišauskas.

„Jei vyriausybę formuotų konservatoriai, tai galbūt reikštų griežtesnę Didžiosios Britanijos poziciją kai kuriais užsienio politikos klausimais, įskaitant ir susijusius su saugumu, NATO, kurie aktualūs Lietuvai. Bet daugelis analitikų yra pastebėję, kad dabartinė vyriausybė taip pat labiau susitelkia į šalies vidaus reikalus ir Didžioji Britanija tapo mažiau pastebima pasaulio ir Europos politikoje. Be abejo, darbotvarkėje išliktų klausimas dėl tolesnės narystės ES“, – teigė politologas.

Jo teigimu, Lietuva turėtų tam skirti tinkamą dėmesį ir siekti, kad neatsisakant esminių ES principų, bendrosios rinkos būtų mėginama išsaugoti Didžiąją Britaniją ES, tačiau tai būtų gana sudėtingas procesas.

R. Vilpišauskas pastebėjo, kad Didžioji Britanija bene vienintelė palaikė griežtą Lietuvos poziciją Ukrainos atžvilgiu, tik nebuvo labai aktyvi.

„Dabartinė D. Camerono vadovaujama vyriausybė gana intensyviai buvo linkusi bendradarbiauti su Šiaurės Baltijos šalių vyriausybėmis ir įvyko ne vienas susitikimas ekonominiais klausimais“, – kalbėjo jis.

Imigrantų klausimas

Panašios pozicijos laikėsi ir L. Kojala, todėl palaikė dabartinę Didžiosios Britanijos valdžią su konservatoriumi D. Cameronu priešakyje, kuris buvo vienu iš kritiškiausiai Rusijos atžvilgiu nusiteikusių politinių lyderių ir jo pozicija dažnai sutapdavo su Lietuvos.

„Matėme, kad pavyko pradėti netgi kelias bendras iniciatyvas, pavyzdžiui, kovojimo su rusiška propaganda, alternatyvių žiniasklaidos priemonių kūrimo ES kontekste. Dėl to konservatorių pergalė Lietuvai būtų palankesnė.

Tačiau iš emigrantų perspektyvos, konservatorių pozicijos yra daug griežtesnės ir tai Lietuvai taip pat būtų svarbu, nes Didžiojoje Britanijoje gyvena daug Lietuvos piliečių.

Tačiau L. Kojala nemano, kad būtų įgyvendintos labai griežtos priemonės, nes nepaisant retorikos, kuri ypač prieš rinkimus yra garsi, reikia turėti omenyje, kad būtent imigrantai užtikrina ekonomikos augimą, yra darbo jėga, kuri padeda ekonomikoms atsigauti.

R. Vilpišauskas aiškino, kad imigracijos politika yra vienas iš aktualių klausimų, kurį ypač aktyviai kelia UKIP ir jos vadovas N. Farage`as, žinomas ir savo skeptišku požiūriu į ES ir pasisakantis už išstojimą iš jos. Visuomenės apklausos taip pat rodo, kad dalis piliečių yra susirūpinę dėl atvykstančių migrantų keliamos konkurencijos, ypač nekvalifikuoto darbo vietose.

„Taip pat dėl viešųjų paslaugų trūkumo kai kuriuose regionuose, kuris taip pat siejamas su išaugusiu imigrantų ir Vidurio Rytų Europos šalių skaičiumi. Galiausiai yra ir naudojimosi socialinės šalpos sistema klausimas, nes dalis imigrantų, kurie atvykę neturi darbo pretenduoja į įvairias išmokas, ir nors jų skyrimo tvarka buvo sugriežtinta, vis tiek išlieka aktualia problema

Nepaisant to, kas suformuos naują vyriausybę, tai bus svarbi tema, ypač, jei tai vėl darytų konservatoriai, pažadėję persiderėti dėl Didžiosios Britanijos narystės ES sąlygų.

Visų pirma bus siekiama dar labiau sugriežtinti sąlygas tiems imigrantams iš kitų ES šalių, kurie gauna paramą iš britų biudžeto. Tai padaryti Didžioji Britanija turi daugiau galių, nei apskritai apriboti darbo jėgos judėjimą, kuris yra viena iš bendrosios rinkos laisvių“, – kalbėjo politologas.

Sumenkęs vaidmuo pasaulyje

R. Vilpišauskas pabrėžė, kad nesvarbu, kuri partija formuotų koaliciją po rinkimų, jai vis tiek teks labai daug dėmesio skirti vidaus reikalams: škotų ambicijoms pasitraukti iš sąjungos, ekonominėms problemoms ir t. t. Todėl Didžioji Britanija turės ribotas galimybės aktyviai dalyvauti užsienio politikoje ir tai darys tik susidarius krizinėms situacijoms.

Tačiau jis priminė, kad Didžioji Britanija vis tiek turi svarbų vaidmenį – glaudžiai bendradarbiauja su Jungtinėmis Valstijomis, yra nuolatinė Jungtinių Tautų Saugumo tarybos narė, kartu su Prancūzija turi daugiausiai įtakos Europos užsienio politikoje ir išteklių gynyboje.

L. Kojala priminė, kad kažkada britai dominavo pasaulyje ir atrodė, kad Didžioji Britanija yra galingiausia valstybė, kurios perspektyvos labai didelės, bet dabar ji yra periferijoje, o ES pagrindiniai sprendimai yra priimami Berlyne arba Paryžiuje.

Parengta pagal Delfi ir 15min.lt informaciją.

www.anglija.lt

Anglija.lt naujienas ar jų dalį publikuoti ir/ar kitaip naudoti be raštiško "Anglija.lt Ltd." sutikimo draudžiama.

Neabejotinai vieni svarbiausių šių metų rinkimų Europoje, galbūt nulemsiantys net ir Jungtinės Karalystės ateitį Europos Sąjungoje, neišsiskyrė aršia rinkimų kampanija. Aiškios ateities nežada ir apklausų rezultatai – konservatorių ir leiboristų žaidime prognozuojamos lygiosios.

Torių lyderis Davidas Cameronas į premjero postą žengė Jungtinei Karalystei ką tik nuslydus į pirmąją ekonominę recesiją nuo 1992 metų. Nenuoširdumu, netikrumu ir dirbtinėmis Oksfordo manieromis kaltinamas premjeras, atrodo, galėjo pasmerkti partiją pralaimėjimui, tačiau opozicijoje neatsirado ryškių veidų.

Paskutinių dienų apklauso rodo, kad dar 2014 metų gegužės mėnesį Europos parlamento rinkimuose likę už amžinų varžovų – leiboristų ir Nigelio Farage'o UKIP (Jungtinės Karalystės Nepriklausomybės partijos) radikalų nugarų toriai atsitiesė.

Apklausos rodo, kad už konservatorius ketvirtadienio rinkimuose balsuoti ketina 34 procentai rinkėjų. Pagrindinis D.Camerono laimėjimas – kitoms ES šalims susiduriant su ekonomikos augimo problemomis, Jungtinė Karalystė tikisi net iki 3 procentų augimo. Tai nėra labai daug, bet pakanka, kad būtų atsverti konkurentų pažadai.

Tokių rinkimų kampanijos nepagyvino ir britų žiniasklaidos mėgstamas Londono meras Borisas Johnsonas. B.Johnsono charizmatiškas ir ekscentriškas įvaizdis kėlė netgi klausimus dėl galimo premjero posto, tačiau panašu, kad maišto nebus ir D.Cameronas sėkmingu atveju liks partijos lyderis ir šalies premjeras.
Leiboristai simpatijų nesusigrąžino

Labiausiai tam priešinasi Edo Milibando vedami leiboristai. Ilgą laiką kelių procentų pranašumą turėję Jungtinės Karalystės kairieji nesugebėjo ne tik auginti populiarumo, bet ir iššvaistė geras galimybes išlaikyti nedidelį pranašumą. Apklausos rodo, kad už leiboristus ketvirtadienį balsuos 33 procentai britų.

1997, 2001 ir 2005 metais triumfavę Tony Blairo leiboristai nesugebėjo pasinaudoti net ir sudėtinga ekonomine bei socialine situacija. T.Blairo pažadus apie ekonomikos augimą ir skatinimo politiką pakeitė E.Milibando pritaikyta senoji taktika, grasanti didesniais mokesčiais. Jungtinės Karalystės rinkėjų nesužavėjo pasiūlymai apmokestinti daugiau ne du milijonus svarų kainuojančius namus.

Skaudų smūgį leiboristams sudavė ir Nicolos Sturgeon vedama naujoji Škotijos nacionalinė partija (SNP), kuri tikriausiai susirinks visus leiboristų balsus šiame regione.

Škotijos nacionalinės partijos kandidatams gali atitekti iki 50 vietų parlamente, o tai privers E.Milibandą peržiūrėti pažadus nekviesti į koaliciją didesnės nepriklausomybės nuo Londono reikalaujančius škotus.

Radikalai praranda spindesį

Šie rinkimai turėjo parodyti 24 vietas Europos Parlamente gavusių Nigelo Farage'o radikalų jėgą. Tiesa, apklausos nedžiugina ir spalvingųjų UKIP personažų. Turėtas 18 procentų pasitikėjimas aptirpo iki 14 proc. Prie populiarumo nuosmukio prisidėjo ir nesutarimai partijos viduje bei vidaus politikos klausimais išsiskyrę interesai.

Dalis UKIP rinkėjų atiduos savo balsus skambių pažadų nepagailėjusiam D.Cameronui, kuris vis dar siūlo referendumą dėl Jungtinės Karalystės narystės ES.

Britų apžvalgininkai baiminasi, kad rinkėjų vilionėmis užsiėmęs torių lyderis gali griežtinti imigracijos sąlygas, taip dar labiau nusilenkdamas N.Farage'o publikai.

D.Cameronas vis dar vaikosi teigiamų rezultatų, neatsižvelgdamas į rinkėjų lūkesčius, jog toriai vykdys ir tęstinę politiką. Jei N.Farage'ui pavyks suvienyti jėgas partijos viduje, UKIP gali nubausti naujai įgytus jų rinkėjus bandančius perimti dešiniuosius.

Išbandymas liberaldemokratams

Nicko Cleggo liberalai demokratai išlaikė stabilų, tačiau menką 8 procentų palaikymą. Tai žada, kad jų vietų skaičius naujajame parlamente gali mažėti per pusę. Vis dėlto, N.Cleggas taptų D.Camerono formuojamos mažumos vyriausybės partneriu.

Vicepremjeru plačioje koalicijoje buvęs N.Cleggas sulaukia net ir partijos kolegų reikalavimų trauktis. Skaudžiu pralaimėjimu pasibaigę vietos rinkimai tik dar labiau pakurstė kalbas, jog liberalams demokratams reikalingas naujas lyderis.

Vienas iš aršių N.Cleggo kritikų partijos viduje – Lembitas Öpikas, estų kilmės liberalų demokratų partijos narys, buvęs partijos Velso skyriaus lyderis. „Empiriniai duomenys mums rodo, kad partijai reikalingas naujas vadovas“, – yra pareiškęs Antrojo pasaulinio karo išeivių iš Estijos atžala.

Penkių procentų ribą turėtų peržengti ir Australijoje gimusios žurnalistės Natalie Bennett vedama Žaliųjų partija. Tiesa, šios partijos pastebimumą užgožė didesnis dėmesys ekonomikos ir ateities ES klausimams.

Panašu, kad tikroji kova Jungtinėje Karalystėje vyks po rinkimų, kai bus stengiamasi suformuoti vyriausybę, kurią tikriausiai ribos mažumos statusas. Neužtikrinta dauguma palieka ir pirmalaikių rinkimų grėsmę, o toks politinis nestabilumas nežada nieko gero ir įdėmiai procesus Jungtinėje Karalystėje stebinčiai ES.

PAPILDYTA 08:45 Lietuvos politologų komentarais

Konservatorių pergalė Didžiosios Britanijos rinkimuose Lietuvai pasiųstų vieną gerą ir vieną blogą žinią.

Jei naujajai koalicijai ir toliau vadovautų dabartinis premjeras Davidas Cameronas, šalis ir toliau laikytųsi griežtos pozicijos Rusijos atžvilgiu, tačiau gali kilti grėsmė Didžiojoje Britanijoje gyvenantiems emigrantams iš Lietuvos, teigia kalbinti politologai.

Prieš ketvirtadienį vyksiančius parlamento rinkimus rinkėjų apklausose pagrindiniai oponentai konservatoriai ir leiboristai yra lygiosiose ir surenka po 34 proc.

Tačiau, kaip pastebi Rytų Europos studijų centro analitikas Linas Kojala, britų rinkimus prognozuoti sunku ne tik dėl to: „Kandidatai renkami vienmandatėse apygardose ir apklausų procentai tėra abstraktus vaizdinys, o partija, surinkusi daug balsų nacionaliniu mastu nebūtinai tai konvertuos į vietas parlamente“.

Jo teigimu, taip bus Jungtinės Karalystės Nepriklausomybės partijos (UKIP) ir jos vadovo Nigelio Farage`o atveju, nes jie greičiausiai surinks apie 10 proc., bet gaus tik kelias ar keliolika vietų. Todėl būsimasis Didžiosios Britanijos parlamentas bus labai įvairus ir jame bus sunku suformuoti daugumą.

Vertindamas tai, kurios partijos pergalė būtų palankiausia Lietuvai Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas paprasto atsakymo neturėjo.

„Jei vyriausybę formuotų leiboristai, veikiausiai jų vadovaujama koalicija labiau susitelktų į vidaus reikalus, visų pirma ekonominę politiką, todėl mažiau dėmesio būtų skiriama kai kuriems užsienio politikos reikalams, tiek situacijai Rytų kaimynystėje, Ukrainai, tiek ir kitiems klausimams, kurie svarbūs Lietuvai.

Kita vertus, tokia vyriausybė veikiausiai neorganizuotų referendumo dėl Didžiosios Britanijos narystės Europos Sąjungoje(ES). Šiuo atžvilgiu Lietuvai tokia įvykių eiga būtų naudinga, kaip ir visai ES ir pačiai Didžiajai Britanijai“, – svarstė R. Vilpišauskas.

„Jei vyriausybę formuotų konservatoriai, tai galbūt reikštų griežtesnę Didžiosios Britanijos poziciją kai kuriais užsienio politikos klausimais, įskaitant ir susijusius su saugumu, NATO, kurie aktualūs Lietuvai. Bet daugelis analitikų yra pastebėję, kad dabartinė vyriausybė taip pat labiau susitelkia į šalies vidaus reikalus ir Didžioji Britanija tapo mažiau pastebima pasaulio ir Europos politikoje. Be abejo, darbotvarkėje išliktų klausimas dėl tolesnės narystės ES“, – teigė politologas.

Jo teigimu, Lietuva turėtų tam skirti tinkamą dėmesį ir siekti, kad neatsisakant esminių ES principų, bendrosios rinkos būtų mėginama išsaugoti Didžiąją Britaniją ES, tačiau tai būtų gana sudėtingas procesas.

R. Vilpišauskas pastebėjo, kad Didžioji Britanija bene vienintelė palaikė griežtą Lietuvos poziciją Ukrainos atžvilgiu, tik nebuvo labai aktyvi.

„Dabartinė D. Camerono vadovaujama vyriausybė gana intensyviai buvo linkusi bendradarbiauti su Šiaurės Baltijos šalių vyriausybėmis ir įvyko ne vienas susitikimas ekonominiais klausimais“, – kalbėjo jis.

Imigrantų klausimas

Panašios pozicijos laikėsi ir L. Kojala, todėl palaikė dabartinę Didžiosios Britanijos valdžią su konservatoriumi D. Cameronu priešakyje, kuris buvo vienu iš kritiškiausiai Rusijos atžvilgiu nusiteikusių politinių lyderių ir jo pozicija dažnai sutapdavo su Lietuvos.

„Matėme, kad pavyko pradėti netgi kelias bendras iniciatyvas, pavyzdžiui, kovojimo su rusiška propaganda, alternatyvių žiniasklaidos priemonių kūrimo ES kontekste. Dėl to konservatorių pergalė Lietuvai būtų palankesnė.

Tačiau iš emigrantų perspektyvos, konservatorių pozicijos yra daug griežtesnės ir tai Lietuvai taip pat būtų svarbu, nes Didžiojoje Britanijoje gyvena daug Lietuvos piliečių.

Tačiau L. Kojala nemano, kad būtų įgyvendintos labai griežtos priemonės, nes nepaisant retorikos, kuri ypač prieš rinkimus yra garsi, reikia turėti omenyje, kad būtent imigrantai užtikrina ekonomikos augimą, yra darbo jėga, kuri padeda ekonomikoms atsigauti.

R. Vilpišauskas aiškino, kad imigracijos politika yra vienas iš aktualių klausimų, kurį ypač aktyviai kelia UKIP ir jos vadovas N. Farage`as, žinomas ir savo skeptišku požiūriu į ES ir pasisakantis už išstojimą iš jos. Visuomenės apklausos taip pat rodo, kad dalis piliečių yra susirūpinę dėl atvykstančių migrantų keliamos konkurencijos, ypač nekvalifikuoto darbo vietose.

„Taip pat dėl viešųjų paslaugų trūkumo kai kuriuose regionuose, kuris taip pat siejamas su išaugusiu imigrantų ir Vidurio Rytų Europos šalių skaičiumi. Galiausiai yra ir naudojimosi socialinės šalpos sistema klausimas, nes dalis imigrantų, kurie atvykę neturi darbo pretenduoja į įvairias išmokas, ir nors jų skyrimo tvarka buvo sugriežtinta, vis tiek išlieka aktualia problema

Nepaisant to, kas suformuos naują vyriausybę, tai bus svarbi tema, ypač, jei tai vėl darytų konservatoriai, pažadėję persiderėti dėl Didžiosios Britanijos narystės ES sąlygų.

Visų pirma bus siekiama dar labiau sugriežtinti sąlygas tiems imigrantams iš kitų ES šalių, kurie gauna paramą iš britų biudžeto. Tai padaryti Didžioji Britanija turi daugiau galių, nei apskritai apriboti darbo jėgos judėjimą, kuris yra viena iš bendrosios rinkos laisvių“, – kalbėjo politologas.

Sumenkęs vaidmuo pasaulyje

R. Vilpišauskas pabrėžė, kad nesvarbu, kuri partija formuotų koaliciją po rinkimų, jai vis tiek teks labai daug dėmesio skirti vidaus reikalams: škotų ambicijoms pasitraukti iš sąjungos, ekonominėms problemoms ir t. t. Todėl Didžioji Britanija turės ribotas galimybės aktyviai dalyvauti užsienio politikoje ir tai darys tik susidarius krizinėms situacijoms.

Tačiau jis priminė, kad Didžioji Britanija vis tiek turi svarbų vaidmenį – glaudžiai bendradarbiauja su Jungtinėmis Valstijomis, yra nuolatinė Jungtinių Tautų Saugumo tarybos narė, kartu su Prancūzija turi daugiausiai įtakos Europos užsienio politikoje ir išteklių gynyboje.

L. Kojala priminė, kad kažkada britai dominavo pasaulyje ir atrodė, kad Didžioji Britanija yra galingiausia valstybė, kurios perspektyvos labai didelės, bet dabar ji yra periferijoje, o ES pagrindiniai sprendimai yra priimami Berlyne arba Paryžiuje.

Parengta pagal Delfi ir 15min.lt informaciją.

 (Komentarų: 1)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: