Jungtinės Karalystės lietuviai ir „Brexit“: keturios išvados  

„Brexit“ jau tikrai įvyks kitų metų sausio 31-ąją – Jungtinė Karalystė oficialiai išstos iš Europos Sąjungos ir prasidės pereinamasis laikotarpis, per kurį abi pusės stengsis susitarti dėl prekybos ir kitų ateities santykių aspektų. Kas laukia maždaug 200 tūkstančių ten gyvenančių lietuvių? 15min kelias dienas bendravo su Londono lietuviais ir pateikia keturias svarbiausias išvadas.

1. Jei ir nusprendžia grįžti, tai ne dėl „Brexit“

Lietuvos žiniasklaidoje netrukus po referendumo 2016-aisiais, per kurį britai pasisakė už šalies pasitraukimą iš Europos Sąjungos, buvo pranešimų, esą lietuviai pradės masiškai vykti iš Jungtinės Karalystės – jei ne namo į Lietuvą, tai į kitas valstybes. Tokie pranešimai nepasitvirtino.

Kaip portalui Londone aiškino ir Lietuvos diplomatai, ir lietuvių bendruomeninių organizacijų atstovai, kalbos, esą „100 tūkstančių lietuvių susikrovė lagaminus“, nebuvo tikslios.

Kadangi ES, taigi – ir Lietuvos piliečiams, bent jau kol kas užtikrinama teisė gyventi ir dirbti Jungtinėje Karalystėje, akivaizdu, kad „Brexit“ faktas labai daug nekeičia. Esą žmonės sparčiai tvarkosi dokumentus dėl leidimo gyventi šalyje.

Kaip tai vyksta? Jei norima išsaugoti šiuo metu turimas teises ir jei Jungtinėje Karalystėje gyvenama mažiau nei penkerius metus, reikia kreiptis dėl preliminaraus nuolatinio gyventojo statuso (angl. pre-settled status).

Jei šalyje jau išgyventa penkerius metus, galima pateikti prašymą dėl tokio statuso pakeitimo nuolatinio gyventojo statusu (angl. settled-status). Aišku, situacija dar gali keistis, tačiau panašu, kad „Brexit“ sutartis bus patvirtinta, o tai reiškia daugiau aiškumo. Nauja migracijos sistema bus patvirtinta tik 2021 metų sausį.

Su migrantais dirbantys teisininkai portalui netgi teigė, kad vadinamojo pre-settled statuso patvirtinimui gali užtekti vienos dienos – tiesiog parodyti lėktuvo bilietą. 15min Londone išgirdo, kad vieni vietos lietuviai čia gyvena jau seniai ir yra seniai susitvarkę dokumentus – „Brexit“ jų negąsdina.

Kita dalis esą visada buvo keliaujantys migrantai, kurie ras kur išvykti, jei padėtis pablogės. Problemiškiausias segmentas – tie tautiečiai, kurie gyvena informacinėje izoliacijoje. Tokių lietuvių, dažnai nemokančių anglų kalbos, tiesiog nepasiekia naujausios žinios. Bet portalo kalbinti tautiečiai viliasi, kad artėjant svarbiems terminams suveiks lietuviškas solidarumas.

„Daug lietuvių išvažiavo dėl nukritusio svaro sterlingų kurso – tai irgi svarbu. Galvojančių grįžti į Lietuvą išties daugiau, bet tokie sprendimai labiau susiję ne su „Brexit“, o su gerėjančiu gyvenimu Lietuvoje“, – teigė Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė.

2. Britai prastesnių darbų nebedirbs

Nerimas, esą Londonas gali smarkiai apriboti imigracijos srautus, ne visai pagrįstas ir todėl, kad be atvykėlių iš Rytų Europos šalių – Lenkijos, Lietuvos, Rumunijos – labai nemažai verslo sektorių Jungtinėje Karalystėje tiesiog sustotų. „Imigracija čia apskritai nesutvarkytas reikalas.

Vietos britai nedirba sunkių, purvinų darbų skerdyklose, gamyklose, nevalo tualetų, nerenka uogų, nedalina skrajučių. Darbo vietų britais verslas tiesiog negali užpildyti.

Britų darbininkai baiminasi dėl darbo vietų, bet patys nepuola dirbti darbų, kuriuos dirba imigrantai. Tad retorika vienokia, o realybė – kitokia“, – 15min tvirtino vienas Londono lietuvis.

Būtent dėl to į įtakingų torių pasisakymus, esą tikimasi patvirtinti „australietišką“ migracijos sistemą, kuri būtų paremta taškais ir nuo tam tikros dienos ES piliečius prilygintų ne ES piliečiams, panikuodama reaguoja kone vien suinteresuota opozicija.

Vienoje Rytų Londono kompanijoje „East&Nord“ finansų ir operacijų vadovu dirbantis Peteris Doddas, atsakingas už įmonės pasirengimą „Brexit“, pripažino, kad ateityje reikalingi leidimai ir vizos „kažin ar būtų išduodamos“ užsieniečiui, dirbančiam darbą, kurį gali dirbti vietinis britas.

Bet tuo pačiu pridūrė, kad tokių britų tikrai nėra daug – Jungtinėje Karalystėje jau galima kalbėti apie darbo rinkos „visišką užimtumą“. Tad tie, kurie nedirba dabar, nedirbs ir vėliau, o pradėjus neįsileisti darbininkų iš Rytų Europos verslininkai susidurtų su problemomis. 

3. Reikės konkuruoti su visu pasauliu

Kita vertus, kadangi, kaip jau minėta, migracijos sistema nuo 2021-ųjų pradžios bet kokiu atveju keisis, konkurencija darbo rinkoje bus aršesnė – tarp pačių atvykėlių.

Teisybės dėlei, vadinamoji „taškų sistema“ egzistuoja ir dabar, tik dar negalioja ES šalių piliečiams. Vėliau kriterijai į Jungtinę Karalystę atvykstantiems žmonėms bus suvienodinti.

Žmonės bus priimami pagal kelis kriterijus. Keli šimtai užsieniečių bus pasveikinti kaip „išskirtiniai talentai“, kiti bus priklausomi nuo darbo pasiūlymų ar vadinamųjų „rėmėjų“ – kviečiančių kompanijų.

Dėl paskutiniojo atvykėlių bloko spręs Vidaus reikalų ministerija, atsižvelgsianti tiek į verslo sektorių lūkesčius, tiek į Migracijos patariamojo komiteto rekomendacijas. 

Žinoma, svarbi bus ir politika – teks stebėti, kokios linijos laikysis po rinkimų kiek pakeistas B.Johnsono kabinetas.

4. Stengiasi palaikyti lietuvybę, bet sunku

Rytų Londono Stratfordo rajone, kur gyvena daugybė lietuvių, 15min žurnalistas buvo pakviestas į lietuvišką darželį-mokyklą „Obelėlė“, kur šeštadienio rytą buvo rengiamas specialus užsiėmimas „Kalėdinė vakarienė“.

Mokyklos atstovai žurnalistams tikino, kad vaikai – ir maži, ir jau paaugę – per lietuviškus užsiėmimus turi kalbėti lietuviškai. Bet akivaizdu, kad šiems lietuviukams jau paprasčiau kalbėti angliškai – kai nemato suaugusieji. Lietuviškai jau šnekama su ryškiu akcentu.

Vis dėlto Lietuvos bent jau tie Londono lietuviai, su kuriais teko bendrauti, teigė nieku gyvu nepamirštantys. Bendruomenės lyderiai tautiečius, tarkime, skatina skirti paramą organizacijoms Lietuvoje, aktyviau balsuoti rinkimuose – nors iš visų šimtų tūkstančių lietuvių juose dalyvauja tik apie 10 proc.

„Lietuviškumo čia labai daug ir jo daugėja, nes čia lietuviai jau pradėjo gimdyti vaikus. Jie valgo sūrelius, kopūstų sriubas, šaltibarščius. Viena perkamiausių prekių – nelukštentos saulėgrąžos“, – šypsojosi lietuvių parduotuves maistu aprūpinančiomis įmonės „Lituanica“ vadovė Rasa Apostol.

„Brexit“ jau tikrai įvyks kitų metų sausio 31-ąją – Jungtinė Karalystė oficialiai išstos iš Europos Sąjungos ir prasidės pereinamasis laikotarpis, per kurį abi pusės stengsis susitarti dėl prekybos ir kitų ateities santykių aspektų. Kas laukia maždaug 200 tūkstančių ten gyvenančių lietuvių? 15min kelias dienas bendravo su Londono lietuviais ir pateikia keturias svarbiausias išvadas.

1. Jei ir nusprendžia grįžti, tai ne dėl „Brexit“

Lietuvos žiniasklaidoje netrukus po referendumo 2016-aisiais, per kurį britai pasisakė už šalies pasitraukimą iš Europos Sąjungos, buvo pranešimų, esą lietuviai pradės masiškai vykti iš Jungtinės Karalystės – jei ne namo į Lietuvą, tai į kitas valstybes. Tokie pranešimai nepasitvirtino.

Kaip portalui Londone aiškino ir Lietuvos diplomatai, ir lietuvių bendruomeninių organizacijų atstovai, kalbos, esą „100 tūkstančių lietuvių susikrovė lagaminus“, nebuvo tikslios.

Kadangi ES, taigi – ir Lietuvos piliečiams, bent jau kol kas užtikrinama teisė gyventi ir dirbti Jungtinėje Karalystėje, akivaizdu, kad „Brexit“ faktas labai daug nekeičia. Esą žmonės sparčiai tvarkosi dokumentus dėl leidimo gyventi šalyje.

Kaip tai vyksta? Jei norima išsaugoti šiuo metu turimas teises ir jei Jungtinėje Karalystėje gyvenama mažiau nei penkerius metus, reikia kreiptis dėl preliminaraus nuolatinio gyventojo statuso (angl. pre-settled status).

Jei šalyje jau išgyventa penkerius metus, galima pateikti prašymą dėl tokio statuso pakeitimo nuolatinio gyventojo statusu (angl. settled-status). Aišku, situacija dar gali keistis, tačiau panašu, kad „Brexit“ sutartis bus patvirtinta, o tai reiškia daugiau aiškumo. Nauja migracijos sistema bus patvirtinta tik 2021 metų sausį.

Su migrantais dirbantys teisininkai portalui netgi teigė, kad vadinamojo pre-settled statuso patvirtinimui gali užtekti vienos dienos – tiesiog parodyti lėktuvo bilietą. 15min Londone išgirdo, kad vieni vietos lietuviai čia gyvena jau seniai ir yra seniai susitvarkę dokumentus – „Brexit“ jų negąsdina.

Kita dalis esą visada buvo keliaujantys migrantai, kurie ras kur išvykti, jei padėtis pablogės. Problemiškiausias segmentas – tie tautiečiai, kurie gyvena informacinėje izoliacijoje. Tokių lietuvių, dažnai nemokančių anglų kalbos, tiesiog nepasiekia naujausios žinios. Bet portalo kalbinti tautiečiai viliasi, kad artėjant svarbiems terminams suveiks lietuviškas solidarumas.

„Daug lietuvių išvažiavo dėl nukritusio svaro sterlingų kurso – tai irgi svarbu. Galvojančių grįžti į Lietuvą išties daugiau, bet tokie sprendimai labiau susiję ne su „Brexit“, o su gerėjančiu gyvenimu Lietuvoje“, – teigė Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė.

2. Britai prastesnių darbų nebedirbs

Nerimas, esą Londonas gali smarkiai apriboti imigracijos srautus, ne visai pagrįstas ir todėl, kad be atvykėlių iš Rytų Europos šalių – Lenkijos, Lietuvos, Rumunijos – labai nemažai verslo sektorių Jungtinėje Karalystėje tiesiog sustotų. „Imigracija čia apskritai nesutvarkytas reikalas.

Vietos britai nedirba sunkių, purvinų darbų skerdyklose, gamyklose, nevalo tualetų, nerenka uogų, nedalina skrajučių. Darbo vietų britais verslas tiesiog negali užpildyti.

Britų darbininkai baiminasi dėl darbo vietų, bet patys nepuola dirbti darbų, kuriuos dirba imigrantai. Tad retorika vienokia, o realybė – kitokia“, – 15min tvirtino vienas Londono lietuvis.

Būtent dėl to į įtakingų torių pasisakymus, esą tikimasi patvirtinti „australietišką“ migracijos sistemą, kuri būtų paremta taškais ir nuo tam tikros dienos ES piliečius prilygintų ne ES piliečiams, panikuodama reaguoja kone vien suinteresuota opozicija.

Vienoje Rytų Londono kompanijoje „East&Nord“ finansų ir operacijų vadovu dirbantis Peteris Doddas, atsakingas už įmonės pasirengimą „Brexit“, pripažino, kad ateityje reikalingi leidimai ir vizos „kažin ar būtų išduodamos“ užsieniečiui, dirbančiam darbą, kurį gali dirbti vietinis britas.

Bet tuo pačiu pridūrė, kad tokių britų tikrai nėra daug – Jungtinėje Karalystėje jau galima kalbėti apie darbo rinkos „visišką užimtumą“. Tad tie, kurie nedirba dabar, nedirbs ir vėliau, o pradėjus neįsileisti darbininkų iš Rytų Europos verslininkai susidurtų su problemomis. 

3. Reikės konkuruoti su visu pasauliu

Kita vertus, kadangi, kaip jau minėta, migracijos sistema nuo 2021-ųjų pradžios bet kokiu atveju keisis, konkurencija darbo rinkoje bus aršesnė – tarp pačių atvykėlių.

Teisybės dėlei, vadinamoji „taškų sistema“ egzistuoja ir dabar, tik dar negalioja ES šalių piliečiams. Vėliau kriterijai į Jungtinę Karalystę atvykstantiems žmonėms bus suvienodinti.

Žmonės bus priimami pagal kelis kriterijus. Keli šimtai užsieniečių bus pasveikinti kaip „išskirtiniai talentai“, kiti bus priklausomi nuo darbo pasiūlymų ar vadinamųjų „rėmėjų“ – kviečiančių kompanijų.

Dėl paskutiniojo atvykėlių bloko spręs Vidaus reikalų ministerija, atsižvelgsianti tiek į verslo sektorių lūkesčius, tiek į Migracijos patariamojo komiteto rekomendacijas. 

Žinoma, svarbi bus ir politika – teks stebėti, kokios linijos laikysis po rinkimų kiek pakeistas B.Johnsono kabinetas.

4. Stengiasi palaikyti lietuvybę, bet sunku

Rytų Londono Stratfordo rajone, kur gyvena daugybė lietuvių, 15min žurnalistas buvo pakviestas į lietuvišką darželį-mokyklą „Obelėlė“, kur šeštadienio rytą buvo rengiamas specialus užsiėmimas „Kalėdinė vakarienė“.

Mokyklos atstovai žurnalistams tikino, kad vaikai – ir maži, ir jau paaugę – per lietuviškus užsiėmimus turi kalbėti lietuviškai. Bet akivaizdu, kad šiems lietuviukams jau paprasčiau kalbėti angliškai – kai nemato suaugusieji. Lietuviškai jau šnekama su ryškiu akcentu.

Vis dėlto Lietuvos bent jau tie Londono lietuviai, su kuriais teko bendrauti, teigė nieku gyvu nepamirštantys. Bendruomenės lyderiai tautiečius, tarkime, skatina skirti paramą organizacijoms Lietuvoje, aktyviau balsuoti rinkimuose – nors iš visų šimtų tūkstančių lietuvių juose dalyvauja tik apie 10 proc.

„Lietuviškumo čia labai daug ir jo daugėja, nes čia lietuviai jau pradėjo gimdyti vaikus. Jie valgo sūrelius, kopūstų sriubas, šaltibarščius. Viena perkamiausių prekių – nelukštentos saulėgrąžos“, – šypsojosi lietuvių parduotuves maistu aprūpinančiomis įmonės „Lituanica“ vadovė Rasa Apostol.

 (Komentarų: 0)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai:

Kiti kategorijos straipsniai:

Kiti kategorijos straipsniai: