Juodkrantiškio išsigelbėjimas - bankrotas - Anglija.lt
 

Juodkrantiškio išsigelbėjimas - bankrotas 

Tris mažamečius vaikus auginantis juodkrantiškis Juozas Skučas, gelbėdamas šeimą nuo benamių likimo, griebėsi šiaudo – asmeninio bankroto. Vyras jau pasiekė bankroto procedūros kaimyninėje Latvijoje, nes Lietuvoje fizinių asmenų bankroto įstatymo priėmimas pradėtas tik dabar.

Juodkrantiškis – vienas iš kelių privačių asmenų, kurių įsigytas turtas Neringoje yra areštuotas, o teismo dar ir pripažintas neteisėtai pastatytu ir turi būti nugriautas.
„Sprendimas įsigyti šį turtą, mane sužlugdė kaip verslininką ir žmogų. Prieš perkant turtą, situaciją tikrino ir bankas. Niekas negalėjo pasakyti, jog valdžia vieną dieną pasakys, kad visa tai neteisėta. O paskolą tai aš juk turiu mokėti ir toliau“, – kalbėjo vyras.

Juodkrantėje, ant marių kranto iškilusiame trijų pastatų komplekse įsikūręs restoranas „Sorento“, kituose pastatuose įrengti butai, kuriuos nusipirko dvi vilniečių šeimos, klaipėdietė su sūnumi.

„Aš įsigijau vieną pastatų. Tačiau iš visų pirkėjų, esu vienintelis čia gyvenantis, mano vaikai čia lanko mokyklą“, – pasakojo vyras. J.Skučas tikino, kad būstą jis pirko už 1,8 mln. litų. Tačiau praėjusią savaitę pastatas įvertintas 2,7 mln. litų.

Vyriškis pasakojo, kad jo investicija turėjusi pasiteisinti, nes dalį pastato jis planavęs nuomoti. Jis tikina, kad neturįs tikslo ką nors nuslėpti ir apgailestauja tik dėl vieno - kad investavo Lietuvoje.

Statytojai restruktūrizuojasi

Pastatai Juodkrantėje iškilo 2005-aisias, o 2010-ųjų gruodį teismas pripažino šias statybas neteisėtomis. Statytojai „Verslo investicijų projektų centras“ buvo įpareigoti patys nugriauti statinius. Praėjusį gruodį teismas perdavė vykdomuosius raštus antstoliams.

J.Skučas piktinasi tokiu sprendimu, nes statybos atliktos turint visus leidimus, suderinus su visomis institucijomis, pastatai pripažinti tinkamais naudoti, sandorius patvirtino notaras. Vyriškis retoriškai klausia, kur jis suklydęs, kad valstybė taip pasielgusi su juo.

Komplekso statytojai dėl patirtos žalos taip pat pateikė ieškinius teismui. Reikalaujama suma viršija 10 mln. litų. Nors teismai iš statytojų priteisė būstų pirkėjams grąžinti investuotas sumas, keturios šeimos, Juodkrantėje įsigijusios būstus, iki šiol yra nežinioje. Šeimos ketina teikti kolektyvinį ieškinį valstybei. J.Skučas žada, jog tuomet, kai bus pradėtas griauti jo būstas, jis kreipsis į Europos teismus dėl persekiojimo.

Mokėjo turto mokestį

Juodkrantiškis pripažino, kad asmeninis bankrotas nėra jokia siekiamybė, nors ir pasinaudojo latvių teisininkų patarimu. Vyriškis nemato kitos išeities, nes kito turto jis neturi. Iki pernai metų gruodžio mokėjęs kreditą, jis skolinosi iš giminių, iš uošvių, bandydamas atsiskaityti. Tačiau net tuomet, kai teismai jau buvo pripažinę, kad pastatai turi būti nugriauti, J.Skučas privalėjo mokėti nekilnojamojo turto mokestį.

„Valstybė iki dabar tyčiojasi, atsiunčia reikalavimus sumokėti mokesčius už turtą, kurį pati nugriaus“, – šiurpo J.Skučas.

Klaipėdos antstoliai, gavę Latvijos teismo nutartį dėl J.Skučo asmeninio bankroto, kol kas nepuolė vykdyti nutarčių, nes procedūros vykdymui reikalingas Lietuvos teismo sprendimas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas neseniai nutartimi pripažino, kad Europos sąjungos valstybių teismų sprendimai dėl fizinių asmenų bankroto Lietuvoje pripažįstami automatiškai ir nedelsiant.

Nors Lietuvoje dar nėra įvestas fizinio asmens bankroto institutas, Teismo nutartyje skelbiama, kad sprendimas dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui kitoje valstybėje narėje pripažįstamas be papildomų sąlygų ar kitų formalumų.

Parengta pagal www.delfi.lt informaciją

www.anglija.lt

Tris mažamečius vaikus auginantis juodkrantiškis Juozas Skučas, gelbėdamas šeimą nuo benamių likimo, griebėsi šiaudo – asmeninio bankroto. Vyras jau pasiekė bankroto procedūros kaimyninėje Latvijoje, nes Lietuvoje fizinių asmenų bankroto įstatymo priėmimas pradėtas tik dabar.

Juodkrantiškis – vienas iš kelių privačių asmenų, kurių įsigytas turtas Neringoje yra areštuotas, o teismo dar ir pripažintas neteisėtai pastatytu ir turi būti nugriautas.
„Sprendimas įsigyti šį turtą, mane sužlugdė kaip verslininką ir žmogų. Prieš perkant turtą, situaciją tikrino ir bankas. Niekas negalėjo pasakyti, jog valdžia vieną dieną pasakys, kad visa tai neteisėta. O paskolą tai aš juk turiu mokėti ir toliau“, – kalbėjo vyras.

Juodkrantėje, ant marių kranto iškilusiame trijų pastatų komplekse įsikūręs restoranas „Sorento“, kituose pastatuose įrengti butai, kuriuos nusipirko dvi vilniečių šeimos, klaipėdietė su sūnumi.

„Aš įsigijau vieną pastatų. Tačiau iš visų pirkėjų, esu vienintelis čia gyvenantis, mano vaikai čia lanko mokyklą“, – pasakojo vyras. J.Skučas tikino, kad būstą jis pirko už 1,8 mln. litų. Tačiau praėjusią savaitę pastatas įvertintas 2,7 mln. litų.

Vyriškis pasakojo, kad jo investicija turėjusi pasiteisinti, nes dalį pastato jis planavęs nuomoti. Jis tikina, kad neturįs tikslo ką nors nuslėpti ir apgailestauja tik dėl vieno - kad investavo Lietuvoje.

Statytojai restruktūrizuojasi

Pastatai Juodkrantėje iškilo 2005-aisias, o 2010-ųjų gruodį teismas pripažino šias statybas neteisėtomis. Statytojai „Verslo investicijų projektų centras“ buvo įpareigoti patys nugriauti statinius. Praėjusį gruodį teismas perdavė vykdomuosius raštus antstoliams.

J.Skučas piktinasi tokiu sprendimu, nes statybos atliktos turint visus leidimus, suderinus su visomis institucijomis, pastatai pripažinti tinkamais naudoti, sandorius patvirtino notaras. Vyriškis retoriškai klausia, kur jis suklydęs, kad valstybė taip pasielgusi su juo.

Komplekso statytojai dėl patirtos žalos taip pat pateikė ieškinius teismui. Reikalaujama suma viršija 10 mln. litų. Nors teismai iš statytojų priteisė būstų pirkėjams grąžinti investuotas sumas, keturios šeimos, Juodkrantėje įsigijusios būstus, iki šiol yra nežinioje. Šeimos ketina teikti kolektyvinį ieškinį valstybei. J.Skučas žada, jog tuomet, kai bus pradėtas griauti jo būstas, jis kreipsis į Europos teismus dėl persekiojimo.

Mokėjo turto mokestį

Juodkrantiškis pripažino, kad asmeninis bankrotas nėra jokia siekiamybė, nors ir pasinaudojo latvių teisininkų patarimu. Vyriškis nemato kitos išeities, nes kito turto jis neturi. Iki pernai metų gruodžio mokėjęs kreditą, jis skolinosi iš giminių, iš uošvių, bandydamas atsiskaityti. Tačiau net tuomet, kai teismai jau buvo pripažinę, kad pastatai turi būti nugriauti, J.Skučas privalėjo mokėti nekilnojamojo turto mokestį.

„Valstybė iki dabar tyčiojasi, atsiunčia reikalavimus sumokėti mokesčius už turtą, kurį pati nugriaus“, – šiurpo J.Skučas.

Klaipėdos antstoliai, gavę Latvijos teismo nutartį dėl J.Skučo asmeninio bankroto, kol kas nepuolė vykdyti nutarčių, nes procedūros vykdymui reikalingas Lietuvos teismo sprendimas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas neseniai nutartimi pripažino, kad Europos sąjungos valstybių teismų sprendimai dėl fizinių asmenų bankroto Lietuvoje pripažįstami automatiškai ir nedelsiant.

Nors Lietuvoje dar nėra įvestas fizinio asmens bankroto institutas, Teismo nutartyje skelbiama, kad sprendimas dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui kitoje valstybėje narėje pripažįstamas be papildomų sąlygų ar kitų formalumų.

Parengta pagal www.delfi.lt informaciją

 (Komentarų: 5)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: