Juokiasi puodas, kad katilas juodas (Arba lietuvių nepakantumas kitiems imigrantams) 

Laura Masiulytė

Lietuviai labai jautriai reaguoja, kai kas nors pasijuokia iš jų išsilaikiusio “sovietiškumo” ar pavadina “rytų europiečiais” su ta neigiama šios frazės potekste. Kai mus kas nors, nors ir netiesiogiai, apibūdina “atsilikusio” krašto atstovais, jaučiamės nemaloniai. Tačiau patys mes mėgstame juoktis iš kitų migrantų net nesusimąstydami, kad jau ne Lietuvoje gyvename. Lietuvių netolerancija kitoms tautoms Lietuvoje yra apverktinas reiškinys, tačiau netolerancija kitoms tautoms, kai pats esi imigrantas, tiesiog dvigubai apverktinas reiškinys!

Praeitą savaitę lankiausi vienoje Dagenheimo parduotuvėje, kurioje, kaip atsitiktinai supratau, dirba dvi lietuvės. Eilinį kartą tautiečius ne iš geriausios pusės atpažinsi. Viena pardavėja kitai lietuvei pasakojo ir skundėsi, dėl su juodaode kliente turėto konflikto. Į istoriją aš nesigilinau, kaltų ar teisių neieškojau, bet atkreipiau dėmesį į tai (tiksliau sakant, jo nebuvo įmanoma neatkreipti, jei supranti lietuvių kalbą), kaip tautietė pardavėja liejo savo pyktį, nuolat kartodama žodžius “juoda beždžionė” ir vartodama sakinius tokius kaip “visokių smirdinčių beždžionių čia prieina”...

Girdėdama tokius apibūdinimus, prisiminiau vieną anekdotą. Pas lietuvį verslininką atvažiavo užsieniečių delegacija. Lietuvoje jie lankėsi pirmąkart, tad verslininkas drąsiai savo sekretorei sušuko: “Nijole, išvirk man kavos, o šitiems trims asilams – arbatos”. Staiga vienas delegacijos narių atsistojo ir patikslino: “Atsiprašau, dviems asilams. Aš – vertėjas”. Anekdotas turėtų priminti tautiečiams, jog kalbėti reikia atsargiau, nes aplink vaikščioja ne vienas lietuvis. Bet, vis tik problema ne tame, kad kažkas gali suprasti nemandagius lietuviškus būdvardžius. Probleminis klausimas, kodėl tautiečiai taip nemandagiai ir dažnai pašaipiai apie kitus kalba?  Skaityti toliau...

2008-09-02 / 16:01

Laura Masiulytė

Lietuviai labai jautriai reaguoja, kai kas nors pasijuokia iš jų išsilaikiusio “sovietiškumo” ar pavadina “rytų europiečiais” su ta neigiama šios frazės potekste. Kai mus kas nors, nors ir netiesiogiai, apibūdina “atsilikusio” krašto atstovais, jaučiamės nemaloniai. Tačiau patys mes mėgstame juoktis iš kitų migrantų net nesusimąstydami, kad jau ne Lietuvoje gyvename. Lietuvių netolerancija kitoms tautoms Lietuvoje yra apverktinas reiškinys, tačiau netolerancija kitoms tautoms, kai pats esi imigrantas, tiesiog dvigubai apverktinas reiškinys!

Praeitą savaitę lankiausi vienoje Dagenheimo parduotuvėje, kurioje, kaip atsitiktinai supratau, dirba dvi lietuvės. Eilinį kartą tautiečius ne iš geriausios pusės atpažinsi. Viena pardavėja kitai lietuvei pasakojo ir skundėsi, dėl su juodaode kliente turėto konflikto. Į istoriją aš nesigilinau, kaltų ar teisių neieškojau, bet atkreipiau dėmesį į tai (tiksliau sakant, jo nebuvo įmanoma neatkreipti, jei supranti lietuvių kalbą), kaip tautietė pardavėja liejo savo pyktį, nuolat kartodama žodžius “juoda beždžionė” ir vartodama sakinius tokius kaip “visokių smirdinčių beždžionių čia prieina”...

Girdėdama tokius apibūdinimus, prisiminiau vieną anekdotą. Pas lietuvį verslininką atvažiavo užsieniečių delegacija. Lietuvoje jie lankėsi pirmąkart, tad verslininkas drąsiai savo sekretorei sušuko: “Nijole, išvirk man kavos, o šitiems trims asilams – arbatos”. Staiga vienas delegacijos narių atsistojo ir patikslino: “Atsiprašau, dviems asilams. Aš – vertėjas”. Anekdotas turėtų priminti tautiečiams, jog kalbėti reikia atsargiau, nes aplink vaikščioja ne vienas lietuvis. Bet, vis tik problema ne tame, kad kažkas gali suprasti nemandagius lietuviškus būdvardžius. Probleminis klausimas, kodėl tautiečiai taip nemandagiai ir dažnai pašaipiai apie kitus kalba?  Skaityti toliau...

 (Komentarų: 23)