Jus apgavo? Nebijokite reikalauti, kad grąžintų pinigus 

Sūris už dyka tik spąstuose – visi tą žinome. Tačiau tie spąstai kartais taip gudriai užmaskuoti, kad net nepastebi, kaip bandydamas sutaupyti prarandi keliskart daugiau. Kaip neapsigauti? Ir kodėl svarbu ne save kaltinti, o reikalauti, kad apgavikai grąžintų pinigus.

Nors nesu lengvai sugundoma, o nuolaidų ir pigesnių prekių ieškoti paprasčiausiai tingiu, sykį ir aš panūdau sutaupyti. Juolab, kad proga pati lindo į akis. Pirkau lėktuvo bilietą į Vilnių ir vos spėjau sumokėti pinigus, žiūriu, vaučerį siūlo, kad kita kelionė būtų pigesnė.

Tie vaučeriai iššoka kiekvieną kartą perkant Ryanair bilietą. Anksčiau juos vis praleisdavau. Laiką paprastai taupau labiau negu pinigus ir bijojau, kad būsiu paprašyta užpildyti ilgiausią anketą. Bet praeitą rudenį prisireikė keletą sykių skristi į Lietuvą, be to, vaučerio vertė buvo ne 10 kaip įprasta, o 20 svarų, tad nusprendžiau pabandyti, gal pavyks išpešti naudos.

Daug nesvarstydama kliktelėjau ties langeliu, tvirtai nusprendusi, jei paprašys banko duomenų, procedūros nebetęsti. Bet banko duomenų neprireikė, klausė tik adreso, kad galėtų išsiųsti man 20 svarų čekį. Niekas nekėlė jokių įtarimų. Atsiųs čekį – puiku, neatsiųs – nieko nepralošiu. Po poros savaičių čekis atkeliavo. Nunešiau į banką – išgrynino. Buvau tokia patenkinta, kad net kažkam pasigyriau, kokia esu gudri, nes bilietas į Vilnių man išėjo vos ne už dyka.

Po poros mėnesių peržiūrėdama banko išrašus pastebėjau, kad iš mano sąskaitos nuskaityta 15 svarų. Tai neatrodė didelė suma tad pernelyg nesijaudinau, pamaniusi, kad kažkokio mokėjimo tiesiog neprisimenu.
Tačiau tas pats kartojosi kitą mėnesį ir dar kitą. Pamaniau, laikas eiti į banką ir aiškintis, kas siurbia mano pinigus. Tik tada supratau, kad taip elgiasi tie geradariai, atsiuntę man 20 svarų vaučerį.

Įsiutau kaip reikiant, nes ne savo valia tapau internetinės schemos Complete savings nare, kiekvieną mėnesį automatiškai sumokančia 15 svarų narystės mokestį, nesvarbu, kad nepildžiau jokios anketos ir nedaviau banko duomenų. Susiradau kompanijos adresą ir parašiau piktą laišką, kad neprašiau jų priimti mane į narius, tik užsisakiau jų siūlomą vaučerį, tad reikalauju narystę nutraukti, o įmokėtus pinigus grąžinti.

Nesitikėjau nieko gero. Jau planavau keliauti į banką, kad sustabdytų nuskaitymus iš sąskaitos. Tačiau neprireikė – Complete savings per porą valandų atsakė į mano laišką pranešdami, kad narystė sustabdyta ir net grąžino pinigus. Tiesa, ne visus, tačiau atsižvelgiant, kad buvo atsiuntę 20 svarų vertės vaučerį, nuostolis išėjo nedidelis.

Beje, girdėjau ir apie tokius atvejus, kai žmonės moka metus ir ilgiau, kol susigaudo, kad kažkas negerai. Complete savings ir kitos panašios kompanijos tuo naudojasi, tačiau parašius, kad buvai apgautas, jie išsigąsta ir grąžina bent dalį pinigų. Tad nebijokite reikalauti.

Pati kompanija savo internetiniame puslapyje giriasi, kad kai kurie nariai sutaupo šimtus. Jeigu daug perki, dažnai skraidai ir netingi nuolat siuntinėti užsakymų kvitus minėtai kompanijai, gal per metus šį tą ir pavyksta sutaupyti. Tačiau aš tokiam taupymui tikrai neturiu kantrybės.

Didžiausią pasipiktinimą kelia ne tos kelios dešimtys prarastų svarų. Pikta, kad kažkas įsigudrina gauti tavo sąskaitos duomenis ir turi teisę nuskaičiuoti iš jos pinigus. Dar labiau pikta, kad populiarios kompanijos, tokios kaip Ryanair, Argos, Ticketmaster, Play.com ir kt. bendradarbiauja su minėtais „taupytojais“, viliojančiais į savo pinkles nieko nenutuokiančius klientus.

Tiesą sakant, iki šiolei suku galvą, kokiu būdu Complete savings sužinojo mano banko duomenis. Ar tada, kai išgryninau jų atsiųstą čekį? Ar, kaip įtaria nemažai panašiu būdu nukentėjusių žmonių, banko duomenis jiems perduoda su jais bendradarbiaujančios kompanijos.

Kreipiausi į Ryanair ir Complete savings prašydama paaiškinti, kaip čia yra. Jie atsiuntė standartinius atsakymus. Ryanair tvirtino, kad klientų duomenų trečiosioms šalims neperduoda, Complete savings tikino, kad schemos nariu tampama tik asmeniškai užpildžius anketą ir nurodžius banko duomenis.

Klausimas, kas sako netiesą? Ir kaip įrodyti, kuris iš jų meluoja? Numojau ranka. Kaip ir dauguma panašiu būdu apgautų žmonių.

Zita Čepaitė

Sūris už dyka tik spąstuose – visi tą žinome. Tačiau tie spąstai kartais taip gudriai užmaskuoti, kad net nepastebi, kaip bandydamas sutaupyti prarandi keliskart daugiau. Kaip neapsigauti? Ir kodėl svarbu ne save kaltinti, o reikalauti, kad apgavikai grąžintų pinigus.

Nors nesu lengvai sugundoma, o nuolaidų ir pigesnių prekių ieškoti paprasčiausiai tingiu, sykį ir aš panūdau sutaupyti. Juolab, kad proga pati lindo į akis. Pirkau lėktuvo bilietą į Vilnių ir vos spėjau sumokėti pinigus, žiūriu, vaučerį siūlo, kad kita kelionė būtų pigesnė.

Tie vaučeriai iššoka kiekvieną kartą perkant Ryanair bilietą. Anksčiau juos vis praleisdavau. Laiką paprastai taupau labiau negu pinigus ir bijojau, kad būsiu paprašyta užpildyti ilgiausią anketą. Bet praeitą rudenį prisireikė keletą sykių skristi į Lietuvą, be to, vaučerio vertė buvo ne 10 kaip įprasta, o 20 svarų, tad nusprendžiau pabandyti, gal pavyks išpešti naudos.

Daug nesvarstydama kliktelėjau ties langeliu, tvirtai nusprendusi, jei paprašys banko duomenų, procedūros nebetęsti. Bet banko duomenų neprireikė, klausė tik adreso, kad galėtų išsiųsti man 20 svarų čekį. Niekas nekėlė jokių įtarimų. Atsiųs čekį – puiku, neatsiųs – nieko nepralošiu. Po poros savaičių čekis atkeliavo. Nunešiau į banką – išgrynino. Buvau tokia patenkinta, kad net kažkam pasigyriau, kokia esu gudri, nes bilietas į Vilnių man išėjo vos ne už dyka.

Po poros mėnesių peržiūrėdama banko išrašus pastebėjau, kad iš mano sąskaitos nuskaityta 15 svarų. Tai neatrodė didelė suma tad pernelyg nesijaudinau, pamaniusi, kad kažkokio mokėjimo tiesiog neprisimenu.
Tačiau tas pats kartojosi kitą mėnesį ir dar kitą. Pamaniau, laikas eiti į banką ir aiškintis, kas siurbia mano pinigus. Tik tada supratau, kad taip elgiasi tie geradariai, atsiuntę man 20 svarų vaučerį.

Įsiutau kaip reikiant, nes ne savo valia tapau internetinės schemos Complete savings nare, kiekvieną mėnesį automatiškai sumokančia 15 svarų narystės mokestį, nesvarbu, kad nepildžiau jokios anketos ir nedaviau banko duomenų. Susiradau kompanijos adresą ir parašiau piktą laišką, kad neprašiau jų priimti mane į narius, tik užsisakiau jų siūlomą vaučerį, tad reikalauju narystę nutraukti, o įmokėtus pinigus grąžinti.

Nesitikėjau nieko gero. Jau planavau keliauti į banką, kad sustabdytų nuskaitymus iš sąskaitos. Tačiau neprireikė – Complete savings per porą valandų atsakė į mano laišką pranešdami, kad narystė sustabdyta ir net grąžino pinigus. Tiesa, ne visus, tačiau atsižvelgiant, kad buvo atsiuntę 20 svarų vertės vaučerį, nuostolis išėjo nedidelis.

Beje, girdėjau ir apie tokius atvejus, kai žmonės moka metus ir ilgiau, kol susigaudo, kad kažkas negerai. Complete savings ir kitos panašios kompanijos tuo naudojasi, tačiau parašius, kad buvai apgautas, jie išsigąsta ir grąžina bent dalį pinigų. Tad nebijokite reikalauti.

Pati kompanija savo internetiniame puslapyje giriasi, kad kai kurie nariai sutaupo šimtus. Jeigu daug perki, dažnai skraidai ir netingi nuolat siuntinėti užsakymų kvitus minėtai kompanijai, gal per metus šį tą ir pavyksta sutaupyti. Tačiau aš tokiam taupymui tikrai neturiu kantrybės.

Didžiausią pasipiktinimą kelia ne tos kelios dešimtys prarastų svarų. Pikta, kad kažkas įsigudrina gauti tavo sąskaitos duomenis ir turi teisę nuskaičiuoti iš jos pinigus. Dar labiau pikta, kad populiarios kompanijos, tokios kaip Ryanair, Argos, Ticketmaster, Play.com ir kt. bendradarbiauja su minėtais „taupytojais“, viliojančiais į savo pinkles nieko nenutuokiančius klientus.

Tiesą sakant, iki šiolei suku galvą, kokiu būdu Complete savings sužinojo mano banko duomenis. Ar tada, kai išgryninau jų atsiųstą čekį? Ar, kaip įtaria nemažai panašiu būdu nukentėjusių žmonių, banko duomenis jiems perduoda su jais bendradarbiaujančios kompanijos.

Kreipiausi į Ryanair ir Complete savings prašydama paaiškinti, kaip čia yra. Jie atsiuntė standartinius atsakymus. Ryanair tvirtino, kad klientų duomenų trečiosioms šalims neperduoda, Complete savings tikino, kad schemos nariu tampama tik asmeniškai užpildžius anketą ir nurodžius banko duomenis.

Klausimas, kas sako netiesą? Ir kaip įrodyti, kuris iš jų meluoja? Numojau ranka. Kaip ir dauguma panašiu būdu apgautų žmonių.

Zita Čepaitė

 (Komentarų: 5)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: