Jus stebi. Jaučiatės saugesni? 

Ar gali CCTV ("Closed-circuit television") aukštos raiškos kameros išprovokuoti visuomenės pasipriešinimą? Tuo susirūpino Jungtinės Karalystės stebėjimo komisaras.

Laikraščiui "The Independent" Andrew Rennison prasitarė, kad "technologijos atėmė iš mūsų galimybę jas kontroliuoti", tačiau nieko daugiau šiuo klausimu nekomentavo.

Dabar miestuose Jungtinėje Karalystėje įrengtų kamerų raiška siekia iki 29 megapikselių, o kalbant žmonių kalba - jos gerokai pranoksta daugelio profesionalių fotografų naudojamą techniką.

Kamerų gamintojų duomenimis, iki šių metų pabaigos Jungtinėje Karalystėje stebėjimo kamerų CCTV tinkle bus 129299. Tuo besirūpinanti bendrovė "HDCCTV Alliance" tikina, kad tai - dar nieko, iki 2016 metų jų bus beveik keturi milijonai.

Stebėjimo technologijų šalininkai teigia, kad faktas, jog esame stebimi, veikia prevenciškai, o nusikaltimų atvejais padeda greičiau atpažinti nusikaltusiuosius. Anksčiau paties CCTV tinklo paskelbtame reportaže buvo tikinama, kad stebėjimo kamerų užfiksuoti duomenys padėjo identifikuoti 2011-iais vykusių riaušių dalyvius.

A.Rennisonas džiaugiasi, pasakodamas apie tai, kad kameros dabar fiksuoja tokios puikios kokybės medžiagą, jog objektas atpažįstamas net tuo atveju, jeigu buvo nufilmuotas pusės mylios atstumu. Su džiaugsmu jis pažymi ir tai, kad šis stebėjimo planas - tarsi realybėje įgyvendinamas "Big Brother" scenarijus.

Be to, A.Rennisonas priduria, kad dabar vykdomi programinės įrangos, kuri atpažintų veidus iš minios pagal turimos nusikaltėlių ar prasižengėlių duomenų bazės duomenis.

Andrew Rennisonas tikina, kad šiuo metu bendrovė planuoja pasikonsultuoti su teisininkais, idant išsiaiškintų, ar CCTV technologijos nepažeidžia Europos žmogaus teisių nuostatų. Tačiau priduria, kad iš visų miestų, kuriuose kameras įrengė, bendrovė susilaukė tik itin teigiamo atsako.

"Savivaldybės nenusprendžia ar instaliuoti kameras, ar ne, akimoju - pirmiausia konsultuojamasi su gyventojais, verslininkais ir policija, aiškinantis, ar CCTV kameros gyvenamajame rajone reikalingos, aiškina Mehboob Khanas, asociacijos "Saugesnės ir saugesnės bendruomenės" tarybos pirmininkas.

Veikiausiai miestai tampa saugesni, kameroms sekant kiekvieną mūsų žingsnį, bet ar tikrai norime, kad kiekvieną mūsų žingsnį kas nors sektų? To privačios kompanijos CCTV vadovai nepasiteiravo, tačiau jau rengiasi prašyti Vyriausybės kompanijos suteikti leidimą reaguoti į stebėjimo kameromis matomus įvykius, siųsti savo žmones ir palaikyti viešąją tvarką.

Anglija.lt

Anglija.lt naujienas ar jų dalį publikuoti ir/ar kitaip naudoti be raštiško "Anglija.lt Ltd." sutikimo draudžiama.

Ar gali CCTV ("Closed-circuit television") aukštos raiškos kameros išprovokuoti visuomenės pasipriešinimą? Tuo susirūpino Jungtinės Karalystės stebėjimo komisaras.

Laikraščiui "The Independent" Andrew Rennison prasitarė, kad "technologijos atėmė iš mūsų galimybę jas kontroliuoti", tačiau nieko daugiau šiuo klausimu nekomentavo.

Dabar miestuose Jungtinėje Karalystėje įrengtų kamerų raiška siekia iki 29 megapikselių, o kalbant žmonių kalba - jos gerokai pranoksta daugelio profesionalių fotografų naudojamą techniką.

Kamerų gamintojų duomenimis, iki šių metų pabaigos Jungtinėje Karalystėje stebėjimo kamerų CCTV tinkle bus 129299. Tuo besirūpinanti bendrovė "HDCCTV Alliance" tikina, kad tai - dar nieko, iki 2016 metų jų bus beveik keturi milijonai.

Stebėjimo technologijų šalininkai teigia, kad faktas, jog esame stebimi, veikia prevenciškai, o nusikaltimų atvejais padeda greičiau atpažinti nusikaltusiuosius. Anksčiau paties CCTV tinklo paskelbtame reportaže buvo tikinama, kad stebėjimo kamerų užfiksuoti duomenys padėjo identifikuoti 2011-iais vykusių riaušių dalyvius.

A.Rennisonas džiaugiasi, pasakodamas apie tai, kad kameros dabar fiksuoja tokios puikios kokybės medžiagą, jog objektas atpažįstamas net tuo atveju, jeigu buvo nufilmuotas pusės mylios atstumu. Su džiaugsmu jis pažymi ir tai, kad šis stebėjimo planas - tarsi realybėje įgyvendinamas "Big Brother" scenarijus.

Be to, A.Rennisonas priduria, kad dabar vykdomi programinės įrangos, kuri atpažintų veidus iš minios pagal turimos nusikaltėlių ar prasižengėlių duomenų bazės duomenis.

Andrew Rennisonas tikina, kad šiuo metu bendrovė planuoja pasikonsultuoti su teisininkais, idant išsiaiškintų, ar CCTV technologijos nepažeidžia Europos žmogaus teisių nuostatų. Tačiau priduria, kad iš visų miestų, kuriuose kameras įrengė, bendrovė susilaukė tik itin teigiamo atsako.

"Savivaldybės nenusprendžia ar instaliuoti kameras, ar ne, akimoju - pirmiausia konsultuojamasi su gyventojais, verslininkais ir policija, aiškinantis, ar CCTV kameros gyvenamajame rajone reikalingos, aiškina Mehboob Khanas, asociacijos "Saugesnės ir saugesnės bendruomenės" tarybos pirmininkas.

Veikiausiai miestai tampa saugesni, kameroms sekant kiekvieną mūsų žingsnį, bet ar tikrai norime, kad kiekvieną mūsų žingsnį kas nors sektų? To privačios kompanijos CCTV vadovai nepasiteiravo, tačiau jau rengiasi prašyti Vyriausybės kompanijos suteikti leidimą reaguoti į stebėjimo kameromis matomus įvykius, siųsti savo žmones ir palaikyti viešąją tvarką.

 (Komentarų: 4)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: