K. Prunskienė bendradarbiavo su KGB? 

Archyviniame 1991 metų vaizdo įraše žurnalistei Laimai Pangonytei dėstytuose prisiminimuose minimos pokalbio su KGB darbuotoju detalės buvo pasakytos pajuokavimo forma ir neturi jokios realios prasmės.

Tai ketvirtadienį pareiškė Žemės ūkio ministrė Kazimira Prunskienė.

"Žurnalistei dėstytuose prisiminimuose minimos tikros ar galėjusios panašiai skambėti dešimtmečio senumo pokalbio su KGB darbuotoju detalės, pasakytos nesmagaus pajuokavimo forma, neturėjo jokios realios prasmės, nebent tik kaip bandymas išeiti ir padėties", - teigiama K.Prunskienės pareiškime.

Ministrės teigimu, pokalbis su KGB darbuotoju "buvo atsikalbinėjimas, pasirenkant oficialaus kontaktavimo su ambasada galimybę".

"Jokių įsipareigojimų neprisiėmiau ir nesu susitepusi jokiais niekingais veiksmais. Ar kontroliuodami komandiruotus asmenis KGB darbuotojai juos vadindavo pavardėmis ar užšifruodavo jiems priskirtais slapyvardžiais - geriausiai žino ten dirbę arba aną sistemą objektyviai ištyrę specialistai", - tikina K.Prunskienė.

Anot jos, artėjantys Seimo rinkimai vėl sugrąžina į "apyvartą" seniai išnagrinėtas temas ir bylas.

Pasak ministrės, LNK žinių reportaže rodytas pokalbis su L.Pangonyte įvyko 1991 m. lapkričio pabaigoje Romoje, kuomet K.Prunskienei buvo įteiktas Minervos prizas.

"Ilgame, gal net 3-4 val. vykusiame pokalbyje, žurnalistės klausinėjama laisvai pasakojau apie daugybę savo gyvenimo, mokslinės ir politinės veiklos etapų. LNK laidos rengėjų parinkta, iš konteksto išimta atkarpa greičiausia yra samprotavimas apie Seime ir žiniasklaidoje mano politinių puolėjų pradėtą platinti lapelį, neva turėjusį įrodyti buvusį ryšį su KGB", - teigia K.Prunskienė.

Ministrė teigia, kad jos pasakojimo L.Pangonytei tema apie pokalbį su mokslininkų komandiruotes į Vakarus kuravusiu KGB darbuotoju išvykstant į Vakarų Vokietiją buvo ne kartą minima jos pačios knygose ir pokalbiuose su žiniasklaida.

"Aš nebuvau nei verbuojama, nei bendradarbiavau su KGB. Mano mokslinė komandiruotė buvo forminama visuotine žmogaus laisves apribojančia tvarka, kokią prisimena visi toje santvarkoje gyvenę", - sakė K.Prunskienė.

Ji teigė jau tuomet supratusi, kad pokalbis su KGB atstovu prieš išvykimą ir sugrįžus "buvo absoliučiai neišvengiami".

"Nediskutuotinas patarimas, o gal ir sąlyga, kad esant kokiai nors "provokacijai" užsienyje ar ypatingos svarbos atveju reikėtų oficialiai kreiptis į TSRS ambasadą arba, neminint savo pavardės, skambinti, rašyti į Vilnių - tikriausiai taip pat buvo to meto norma", - teigia K.Prunskienė.

Ministrė tikino, kad jos teiginių teisingumą "galutinai patvirtino bylą nuodugniai išnagrinėjęs teismas, kurio sprendimas neskundžiamas".

www.anglija.lt

BNS naujienas ar jų dalį publikuoti ir/ar kitaip naudoti žiniasklaidos priemonėse bei informacinės visuomenės informavimo priemonėse be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Archyviniame 1991 metų vaizdo įraše žurnalistei Laimai Pangonytei dėstytuose prisiminimuose minimos pokalbio su KGB darbuotoju detalės buvo pasakytos pajuokavimo forma ir neturi jokios realios prasmės.

Tai ketvirtadienį pareiškė Žemės ūkio ministrė Kazimira Prunskienė.

"Žurnalistei dėstytuose prisiminimuose minimos tikros ar galėjusios panašiai skambėti dešimtmečio senumo pokalbio su KGB darbuotoju detalės, pasakytos nesmagaus pajuokavimo forma, neturėjo jokios realios prasmės, nebent tik kaip bandymas išeiti ir padėties", - teigiama K.Prunskienės pareiškime.

Ministrės teigimu, pokalbis su KGB darbuotoju "buvo atsikalbinėjimas, pasirenkant oficialaus kontaktavimo su ambasada galimybę".

"Jokių įsipareigojimų neprisiėmiau ir nesu susitepusi jokiais niekingais veiksmais. Ar kontroliuodami komandiruotus asmenis KGB darbuotojai juos vadindavo pavardėmis ar užšifruodavo jiems priskirtais slapyvardžiais - geriausiai žino ten dirbę arba aną sistemą objektyviai ištyrę specialistai", - tikina K.Prunskienė.

Anot jos, artėjantys Seimo rinkimai vėl sugrąžina į "apyvartą" seniai išnagrinėtas temas ir bylas.

Pasak ministrės, LNK žinių reportaže rodytas pokalbis su L.Pangonyte įvyko 1991 m. lapkričio pabaigoje Romoje, kuomet K.Prunskienei buvo įteiktas Minervos prizas.

"Ilgame, gal net 3-4 val. vykusiame pokalbyje, žurnalistės klausinėjama laisvai pasakojau apie daugybę savo gyvenimo, mokslinės ir politinės veiklos etapų. LNK laidos rengėjų parinkta, iš konteksto išimta atkarpa greičiausia yra samprotavimas apie Seime ir žiniasklaidoje mano politinių puolėjų pradėtą platinti lapelį, neva turėjusį įrodyti buvusį ryšį su KGB", - teigia K.Prunskienė.

Ministrė teigia, kad jos pasakojimo L.Pangonytei tema apie pokalbį su mokslininkų komandiruotes į Vakarus kuravusiu KGB darbuotoju išvykstant į Vakarų Vokietiją buvo ne kartą minima jos pačios knygose ir pokalbiuose su žiniasklaida.

"Aš nebuvau nei verbuojama, nei bendradarbiavau su KGB. Mano mokslinė komandiruotė buvo forminama visuotine žmogaus laisves apribojančia tvarka, kokią prisimena visi toje santvarkoje gyvenę", - sakė K.Prunskienė.

Ji teigė jau tuomet supratusi, kad pokalbis su KGB atstovu prieš išvykimą ir sugrįžus "buvo absoliučiai neišvengiami".

"Nediskutuotinas patarimas, o gal ir sąlyga, kad esant kokiai nors "provokacijai" užsienyje ar ypatingos svarbos atveju reikėtų oficialiai kreiptis į TSRS ambasadą arba, neminint savo pavardės, skambinti, rašyti į Vilnių - tikriausiai taip pat buvo to meto norma", - teigia K.Prunskienė.

Ministrė tikino, kad jos teiginių teisingumą "galutinai patvirtino bylą nuodugniai išnagrinėjęs teismas, kurio sprendimas neskundžiamas".

 (Komentarų: 3)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: